Žuvų miltai angl fish meal rus рыбная мука baltyminis pašarų priedas gaminamas džiovinant ir malant žuvis bei žuvies tai

Žuvų miltai (angl. fish meal; rus. рыбная мука) – baltyminis pašarų priedas, gaminamas džiovinant ir malant žuvis bei žuvies (taip pat – jūrų žinduolių, vėžiagyvių) perdirbimo produktus.

Žuvų miltai yra aukštos kokybės gyvūninės kilmės baltymų šaltinis. Žuvų miltų baltymai turi daug nepakeičiamųjų aminorūgščių (metioninas, lizinas, treoninas ir triptofanas). Žuvų miltuose yra ir daug riebalų, turinčių nepakeičiamųjų riebalų rūgščių. Žuvų miltai turi ir daug mineralinių medžiagų (pvz., fosforas, kalcis, geležis, gyvūnams lengvai įsisavinamų medžiagų pavidale) bei vitaminų (cholinas, biotinas, , vitaminas A ir vitaminas D).

Žuvų miltai daugiausia naudojami gaminant pašarus žuvims, taip pat kiaulėms, paukščiams ir kitiems žemės ūkio gyvūnams.

Žaliava

Žuvų miltai gali būti gaminami praktiškai iš bet kurių jūros gyvūnų, nors paprastai gaminami iš smulkių jūrinių žuvų, turinčių daug kaulų ir riebalų, todėl prastai tinkančių žmonių maistui. Žuvų miltams gaudomas žuvis vadina angl. industrial ('pramoninėmis'). Taip pat žuvų miltus gamina iš žvejojant pagautų šalutinių žuvų (ne tos rūšies, kurias siekė pagauti; angl. bycatch) bei maistui pagautų žuvų atliekų (viduriai, galvos ir pan.).

Riebalingos žuvys paprastai spaudžiamos presu, kad sumažinti jose riebalų kiekį.

Miltų gamybai naudojamos žuvų rūšys

Žuvų miltų gamybai parenkamos rūšys su tam tikrais požymiais:

Rūšies individai turi sudaryti didelio tankio telkinius, kad jas būtų galima efektyviai gaudyti. Tai svarbu, kadangi pašarinių (miltų gamybai naudojamų) žuvų kaina už masės vienetą yra mažesnė, nei maistinių žuvų.
Gaudymo vietoje turėtų būti aptinkamos kelių rūšių pašarinės žuvys, kad išvengti nesėkmingos žūklės dėl vienos rūšies skaitlingumo svyravimo.
Ilgaamžių žuvų rūšių populiacijų gausa svyruoja mažiau nei trumpaamžių.
Rūšys, kurių žuvys pasižymi dideliu riebalingumu, labiau apsimoka.

Skirtingų šalių žvejai gaudo skirtingas pašarines žuvis:

Peru – ančiuvius,
JAV – (Brevoortia ir Ethmidium),
Norvegija – (Trisopterus luscus),
Kai kurios Europos valstybės – stintenes (Mallotus villosus), tobius (Ammodytidae) ir skumbres,
Japonija – lydekines skumbres (Scomberesocidae), kai kurias kitas skumbres ir sardines.

Technologija

Žuvų miltų gamybą iš žuvų bei žuvų atliekų sudaro šios operacijos – šiluminis apdorojimas, spaudimas, džiovinimas ir malimas. Kitokia žaliava neturi būti naudojama. Gaminant žuvų miltus turi būti pašalinta dauguma vandens ir dalis riebalų. Iš 4–5 tonų žuvies gaunama tona žuvų miltų.

Yra keli būdai žuvų miltams iš žalios žuvies gaminti. Paprasčiausias būdas – leisti žuviai išdžiūti atvirame ore, po to sumalti. Taip miltai gaminami kai kuriose pasaulio šalyse, kur nėra žuvų miltų gamyklų. Tokiu būdu pagaminti žuvų miltai būna prastos kokybės.

Šiandien visi pramoninės gamybos žuvų miltai gaminami atliekant šias operacijas:

Šiluminis apdorojimas (angl. cooking). Pramoninis kaitintuvas yra ilgas garu kaitinamas cilindras, pro kurį sraigtinis konvejeris stumia žuvis. Šis kaitinimas yra labai svarbus gamybos etapas, kadangi žuvį nepakankamai iškaitinus nepavyksta išspausti reikiamai daug vandens, o perkaitinus žuvų masė pasidaro per minkšta. Kaitinimo metu žuvų masė nedžiūsta.
Spaudimas (angl. pressing). Masė spaudžiama perforuotame cilindre vis didesniu slėgiu. Šio etapo metu iš žuvų masės pašalinama dalis riebalų ir vandens. Gauta kieta masė vadinama angl. press cake 'presavimo paplotis'. Presuojant vandens kiekis sumažėjo nuo 70 % iki maždaug 50 %, o žuvų riebalų – iki 4 %.
Džiovinimas (angl. drying). Šis etapas irgi labai svarbus, kadangi nepakankamai išdžiovinus miltuose gali imti veikti gadinantys pelėsiai ar bakterijos, o perdžiovinus maisto medžiagos gali imti nuo karščio irti, kas mažina miltų maistingumą. Džiovinama dviem būdais:
- Tiesioginis džiovinimas. Per masę pučiamas labai karštas oras (+500 °C), o masė tuo metu yra vartoma cilindriniame būgne. Tai spartus metodas, tačiau blogai valdant temperatūrą gana didelė tikimybė perkaitinti gaminamus miltus.
- Netiesioginis džiovinimas. Džiovintuve yra garu kaitinami diskai, kurie irgi varto apdorojamą masę.
Malimas (angl. grinding). Tai paskutinis gamybos etapas, kuomet sausi masės gabalai ir trupiniai smulkinami iki miltų.

Maistinė sudėtis

Gyvūnų maiste turi būti tam tikras kiekis baltymų, kurių mitybinė vertė priklauso nuo baltymų aminorūgščių sudėties ir virškinamumo. Žuvų miltai dėl aminorūgštinės sudėties yra labai patrauklus baltyminis priedas. Kokybiški žuvų miltai turi 60–72 masės % baltymų. Tipiškame žuvų pašare būna 32–45 % baltymų. Žuvų miltai yra pageidautinas žuvų pašaro ingredientas, kadangi jis turi junginių, kurie žuvų pašarą daro noriau ėdamą. Toks pašaras sparčiau suėdamas, trumpiau būna vandenyje, todėl mažesni maisto medžiagų nuostoliai. Manoma, kad žuvų miltuose esanti glutamo rūgštis ir yra viena tokių medžiagų, kurios didina ėdamumą.

Žuvų riebalai taip pat lengvai visų gyvūnų virškinami, todėl yra geras būtinųjų polinesočiųjų riebalų rūgščių, tiek omega-3, tiek omega-6, šaltinis. Dažniausios omega-3 riebalų rūgštys žuvų miltuose yra , dokozaheksaeno (DHA) ir (EPA) rūgštys. Nepakeičiamosios riebalų rūgštys yra būtinos normaliam mailiaus vystymuisi, žuvų augimui ir dauginimuisi. Jos yra svarbios normaliam žuvų odos, nervų sistemos formavimuisi, regos aštrumui, imuninės sistemos veikimui bei mažina reakciją į stresą.

Žuvų miltuose yra ir svarbių fosfolipidų, riebaluose tirpių vitaminų bei steroidinių hormonų. Žuvų miltai laikomi geru B grupės vitaminų šaltiniu, nes turi nemažai kobalamino (B₁₂), niacino, cholino, pantoteno rūgšties ir riboflavino.

Geras žuvų miltų riebalų virškinamumas reiškia jų energinį efektyvumą. Jei pašaro riebalai teikia nepakankamai energijos, tuomet žuvys ar krevetės energijos išgavimui skaldo aminorūgštis, kas brangiau kainuoja ir didina nuodingo amoniako išsiskyrimą.

Gamyba pasaulyje

Metinė žuvų miltų gamyba viršija 5 mln. t miltų per metus. Stambiausi pasaulyje žuvų miltų gamintojai yra Peru, Čilė, Tailandas.

Pirmą vietą šio produkto pasaulinėje rinkoje užima Peru, ši valstybė eksportuoja virš 1 mln. t žuvų miltų per metus.

Nuorodos

С.Н.Александров Технология производства кормов. – М.—Донецк: Сталкер, АСТ, 2003. – С. 51-52. – 235 с. – 5 000 экз. – ISBN 5-17-017366-0, 966–696-031-1
The fish site^{[neveikianti nuoroda]}
Pauly, Daniel and Watson, Reg (2009) „Spatial Dynamics of Marine Fisheries“ Archyvuota kopija 2012-06-11 iš Wayback Machine projekto. In: Simon A. Levin (ed.) The Princeton Guide to Ecology. Pages 501–509.
Miles RD and Chapman FA (2006) „The Benefits of Fish Meal in Aquaculture Diets“ University of Florida. Document FA122, p.6.
Windsor, M L. (2001). Fish Meal. Department of Trade and Industry Torry Research. TORRY ADVISORY NOTE No. 49
http://www.fao.org/wairdocs/tan/x5926e/x5926e01.htm Archyvuota kopija 2019-01-01 iš Wayback Machine projekto.
Johnston, I. A., S. Manthri, et al. (2002). "Effects of dietary protein level on muscle cellularity and flesh quality in Atlantic salmon with particular reference to gaping. " Aquaculture 210(1-4): 259–283.
Regost, C., J. Arzel, et al. (2001). "Fat deposition and flesh quality in seawater reared, triploid brown trout (Salmo trutta) as affected by dietary fat levels and starvation. " Aquaculture 193(3-4): 325–345.
„Fishmeal and Fish Oil — The Facts, Figures, Trends, and IFFO’s Responsible Supply Standard“ (PDF) (anglų). IFFO. 2009. Suarchyvuota (PDF) iš originalo 2012-04-02. Nuoroda tikrinta 2011-02-25.
Производство рыбной муки из перуанского анчоуса

ГОСТ 2116–2000 Мука кормовая из рыбы, морских млекопитающих, ракообразных и беспозвоночных. Технические условия

[1] С.Н.Александров Технология производства кормов. – М.—Донецк: Сталкер, АСТ, 2003. – С. 51-52. – 235 с. – 5 000 экз. – ISBN 5-17-017366-0, 966–696-031-1

[2] The fish site^{[neveikianti nuoroda]}

[Pauly-3] Pauly, Daniel and Watson, Reg (2009) „Spatial Dynamics of Marine Fisheries“ Archyvuota kopija 2012-06-11 iš Wayback Machine projekto. In: Simon A. Levin (ed.) The Princeton Guide to Ecology. Pages 501–509.

[Miles-4] Miles RD and Chapman FA (2006) „The Benefits of Fish Meal in Aquaculture Diets“ University of Florida. Document FA122, p.6.

[5] Windsor, M L. (2001). Fish Meal. Department of Trade and Industry Torry Research. TORRY ADVISORY NOTE No. 49

[6] ttp://www.fao.org/wairdocs/tan/x5926e/x5926e01.htm Archyvuota kopija 2019-01-01 iš Wayback Machine projekto.

[Johnston-7] Johnston, I. A., S. Manthri, et al. (2002). "Effects of dietary protein level on muscle cellularity and flesh quality in Atlantic salmon with particular reference to gaping. " Aquaculture 210(1-4): 259–283.

[Regost-8] Regost, C., J. Arzel, et al. (2001). "Fat deposition and flesh quality in seawater reared, triploid brown trout (Salmo trutta) as affected by dietary fat levels and starvation. " Aquaculture 193(3-4): 325–345.

[9] „Fishmeal and Fish Oil — The Facts, Figures, Trends, and IFFO’s Responsible Supply Standard“ (PDF) (anglų). IFFO. 2009. Suarchyvuota (PDF) iš originalo 2012-04-02. Nuoroda tikrinta 2011-02-25.

[10] Производство рыбной муки из перуанского анчоуса