| Žiūrai | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Žiūrai | ||||||||||||||||
| 54°08′42″š. pl. 24°24′07″r. ilg. / 54.145°š. pl. 24.402°r. ilg. | ||||||||||||||||
| Apskritis | Alytaus apskritis | |||||||||||||||
| Savivaldybė | Varėnos rajono savivaldybė | |||||||||||||||
| Seniūnija | Marcinkonių seniūnija | |||||||||||||||
| Gyventojai | 18 | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Istoriniai pavadinimai | lenk. Żuraciszki, rus. Журачишки | |||||||||||||||
| Vikiteka | Žiūrai (Varėna) | |||||||||||||||
Žiūrai (dzūk. Žūrai) – kaimas Varėnos rajono savivaldybėje, Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje. Seniūnaitijos centras. Kaimą iš visų pusių supa miškai, jis įsikūręs prie Ūlos upės. Netoli Žiūrų yra verdenė „Ūlos akis“. Plėtojamas vandens ir kaimo turizmas, tradiciniai amatai (pynimas iš šiaudų, vytelių ir balanų, audimas, kalvystė, bitininkystė, medžio apdirbimas).
Geografija
Į kaimą ateina Varėnos–Druskininkų plento atšaka. Keliukai į Lavysą, Mardasavą, Bižus.
Prie kaimo rastos penkios akmens amžiaus stovyklavietės. Kairiajame Ūlos krante yra 2 drevėti medžiai (gamtos paminklai).
Etimologija
Nelabai aišku, kokia pirminė vietovardžio forma (pagal paliudytas šaltiniuose būtų *Žūraciškės ar Žūraučiškės). Yra asmenvardžiai Žiūrỹs, Žiurà, Žiū̃ras, kildinami iš žodžių žiūrėti arba žiū̃ras („didysis apuokas“), bet Dzūkijoje jie nepaplitę. Užtat, čia dažna pavardė Žùras, Žuráulis, Žuraulià, kilusi iš gudiškos pavardės Жуpавель („gervė“).
Istorija
Žiūrai rašytiniuose šaltiniuose minimi nuo 1712 m. XIX a. pab. priklausė Trakų apskrities Varėnos valsčiui, buvo kaimo apylinkės centras (į ją pateko Mančiagirė, Paūliai, Trakiškės, Milioniškė). ~1865 m. čia gyveno 123 katalikai ir 8 žydai. Be to, šalia buvo Žiūrų užusienis (22 gyv. katalikai).
XX a. kaimas priklausė Perlojos respublikai. Tarpukariu įėjo į Lenkijos sudėtį.
Gyventojai
| Demografinė raida tarp 1865 m. ir 2021 m. | |||||||
| 1865 m. | 1905 m. | 1931 m. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 131 | 221 | 144 | 106 | 92 | 72 | ||
| 1987 m. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2021 m.sur. | - | ||
| 50 | 46 | 35 | 26 | 18 | - | ||
| |||||||
Kultūra
Žiūrai garsėja dzūkų etnografiniu ansambliu, kurio vadovė Marcelė Paulauskienė. 2004 m. „Aukso paukštės“ pripažintas geriausiu kaimo folkloriniu kolektyvu. 2018 m. įtrauktas į Lietuvos nematerialaus paveldo sąvadą – „Pietų (šilinių) dzūkų dainavimo tradicija Žiūrų kaime.
Galerija
- Maudymosi kubilas Žiūrų kaimo sodyboje
- Kryžius kaimo kapinėse
- Senas medinis tiltas į Bižus
Literatūra
- Braziūnas V. Nuo savų aukštumų [Žiūrai, Mančiagirė] // Gimtasis kraštas. – 1978. – Vas. 16.
- Kabalevskis D. Su meile ir pagarba M. K. Čiurlioniui [Taip pat ir apie Žiūrų kaimą, jo folkloro ansamblį] / Kalbėjosi R. Jurgelionis // Komjaunimo tiesa. – 1976. – Rugs. 24.
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Žiūrai (Varėna), Kas yra Žiūrai (Varėna)? Ką reiškia Žiūrai (Varėna)?