Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
Šis straipsnis apie Vilniaus miesto dalį Apie gyvenvietę Baltarusijoje skaitykite straipsnyje Žirmūnai Baltarusija Žirmū
Žirmūnai I
- Šis straipsnis apie Vilniaus miesto dalį. Apie gyvenvietę Baltarusijoje skaitykite straipsnyje Žirmūnai (Baltarusija).
| Žirmūnai | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Žirmūnai | ||||||||||||||||
| 54°42′40″š. pl. 25°17′56″r. ilg. / 54.711°š. pl. 25.299°r. ilg. | ||||||||||||||||
| Apskritis | Vilniaus apskritis | |||||||||||||||
| Savivaldybė | Vilniaus miesto savivaldybė | |||||||||||||||
| Seniūnija | Žirmūnų seniūnija | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Vikiteka | Žirmūnai | |||||||||||||||
Žirmūnai – Vilniaus miesto dalis, esanti į šiaurę nuo miesto centro, dešiniajame Neries krante.
Istorija
| Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius. |
Literatūroje ir senųjų vilniečių atsiminimuose minima, kad vietovė lenkiškai buvo vadinama Losiuvka. Tačiau, pasak kalbininko Jono Jurkšto, Losiuvka – tai ne dabartiniai Žirmūnai, o tik jų pradžia. Be to, Losiuvkos (Łosiowka; lenk. „łoś“ − briedis) negalima versti į Briedynę, nes tai asmenvardinės kilmės vietovardis, susijęs su šioje vietoje turėjusiu sklypą generolu Aleksandru Losevu, vienu iš 1863 m. sukilimo slopintojų, 1866 m. įsigijusiu Derevnictvos palivarką, vėliau ir Tuskulėnus.
Žirmūnų vardas kilęs iš mažos gatvės, buvusios dabartinių Žirmūnų teritorijoje dar Abiejų Tautų Respublikos laikais, pavadinimo. Gatvė buvo pažymėta XVI a. miesto plane. Pagal ką galėjo būti pavadinta Žirmūnų gatvė – informacijos rasti nepavyko. Gali būti, kad šios gatvės pavadinimas buvo susijęs su Žirmūnų kaimo vardu. Žirmū́nai (bltr. Жырмуны, rus. Жирмуны) – agromiestelis vakarų Baltarusijoje, šalia kelio Lyda–Varanavas, 15 km į pietus nuo Varanavo. Viena iš lietuvių kalbos salų. XIX a. buvo miestelis, Lydos apskrities Žirmūnų valsčiaus centras.
Žirmūnų teritorijoje yra buvę keli kaimeliai: Leoniškės, Kazliškės, Šeimyniškės ir Pašeimyniškės. XVIII a. pab. Leoniškių, Kazliškių, Pašeimyniškių kaimai išnyko. XVII−XVIII a. šalia Šeimyniškių kaimo buvo Lietuvos valdovo pilies dvaras, vadinamas Derevnictva (Horodnictva). Vardo kilmė siejama su slaviškais žodžiais derevničij (liet. miškų prižiūrėtojas, girininkas) ir horodničij (liet. Pilių įtvirtinimų prižiūrėtojas). Spėjama, kad Derevnictvos dvarą įkūrė Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas Augustas. Dvare ne kartą buvo apsistojusi valdovo šeima. Derevnictvos dvaras pagal savo funkciją galėjo būti laikomas Vilniaus pilių pagalbiniu ūkiu. Dvarui priklausę nelaisvi žmonės buvo vadinami šeimyna arba šeimyniškiais, o jų gyvenamas kaimas – Šeimyniškėmis. Šeimyniškių kaimas gyvavo iki XIX a. pabaigos. XVII a. Derevnictva prarado karališkąjį statusą. Dvarą yra valdę garsūs Lietuvos didikai Valavičiai, Rudaminai, Pacai, Tyzenhauzai ir kt.
Savo istoriją turi ir kita Žirmūnų teritorija – Šiaurės miestelis. Žirmūnai buvo susiję su kariuomene. Tai rodo iki šiol išlikę gatvių pavadinimai: Apkasų, Kareivių, Trimitų, Rinktinės. Čia buvo keletas kareivinių. Dalis teritorijos buvo vadinama Karo lauku, šioje vietoje vykdavo kariuomenės pratybos, paradai. Sovietmečiu Žirmūnuose buvusi neprieinama visuomenei kareivinių teritorija buvo vadinama Šiaurės miesteliu. Šis pavadinimas išlikęs iki šiol, nors teritorijos paskirtis pasikeitusi.
Šioje vietoje mūrinės kareivinės buvo pastatytos XIX amžiuje. XIX a. pab. – XX a. pr. jose buvo įsikūrę Rusijos imperijos kariniai daliniai. Tarpukariu kareivinėmis naudojosi lenkų kariai. Sovietmečiu čia buvo tankų dalinio karinė bazė (1945–1956 m. Šiaurės miestelyje buvo įsikūrusi 16-oji lietuviškoji divizija). Po nepriklausomybės atkūrimo bei sovietinės armijos pasitraukimo 1992 m. karinės bazės patalpas imta naudoti komercijai – čia įsikūrė įvairios parduotuvėlės, dirbtuvės, autoservisai, nemažai laidojimo paslaugas teikiančių firmų, vėliau pradėta gyvenamųjų namų statyba. 2001 m. vykdant statybos darbus Šiaurės miestelyje buvo rasta viena iš didžiausių Napoleono kariuomenės karių kapaviečių.
Apžvelgus dabartinės Žirmūnų teritorijos urbanistikos istoriją galima pasakyti, kad iki XX a. vidurio Žirmūnai buvo menkai apgyvendintas Vilniaus pakraštys. Tarpukario metais Žirmūnų teritorijoje daugiausia gyveno miesto darbininkai, čia buvo keletas kareivinių. Iki XX a. 7 deš. Žirmūnuose buvo tik kelios gatvelės, stovėjo nedideli mediniai namai. Vėliau šioje vietoje prasidėjo intensyvios statybos. Žirmūnų rajono statybai buvo skirtas aukštas dešinysis Neries krantas priešais Antakalnį. Anuomet tai buvo 127 ha plotas. Jame 1962 m. pagal tuometinius miestų gyvenamosios teritorijos funkcinio organizavimo principus buvo suplanuoti trys mikrorajonai (pirmąjį projektavo N. Chlomauskienė, antrąjį – Birutė Kasperavičienė, trečiąjį – L. Burneikienė; taip pat projektavo architektas Bronislovas Krūminis). Buvo numatyta rajoną užstatyti penkių, devynių ir dvylikos aukštų gyvenamaisiais namais pagal respublikai iš dalies pritaikytus sąjunginius tipinius projektus.
Iki 1965 m. rajone statyti tik 5 aukštų namai ir tik vėliau aukštesni.
Už Žirmūnų gyvenamąjį rajoną jo autoriams – architektams B. Kasperavičienei, B. Krūminiui ir V. Zubrui bei statybininkams – 1968 m. buvo suteikta TSRS valstybinė premija. Tai buvo pirmasis Tarybų Sąjungoje masinės gyvenamosios statybos, tad ir urbanistinės architektūrinės minties įvertinimas tokio rango premija, kuri labai pakėlė Lietuvos architektų prestižą.
Savybės
Pagrindinė gatvė – Žirmūnų gatvė.
Žirmūnų teritorijoje per Nerį nutiesti 4 tiltai (iš šiaurės į pietus – Valakampių tiltas, Šilo tiltas, Žirmūnų tiltas ir Mindaugo tiltas). Yra Vilniaus sporto rūmai, Šiaurės miestelio technologijų parkas, autobusų parkas, VRM rūmai.
Memorialas
Įsikūręs Tuskulėnų dvaras, Tuskulėnų rimties parkas. Tuskulėnų dvaro sodybos teritorijoje įkurtas Tuskulėnų rimties parko memorialinis kompleksas (Žirmūnų g. 1F) yra Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus padalinys. Pagrindiniai Rimties parko akcentai – dvaro pastatai su Šv. Teresės koplyčia ir pilkapio formos Tuskulėnų koplyčia-kolumbariumas. Kolumbariume palaidoti daugiau kaip 740 aukų, 1944–1947 metais KGB sušaudytų ir šiame parke užkastų žmonių, palaikai. Skulptoriaus Gedimino Karaliaus skulptūra „Kančių karūna“ (2004 m.) vainikuoja kolumbariumo viršūnę, o skulptūra „Kario vartai“ – įėjimą. Dailininkas Gitenis Umbrasas 2009 m. Tuskulėnų kolumbariume sukūrė mozaiką „Trejybė“ .
Kultūra
Žirmūnuose gyveno ar tebegyvena kultūros asmenybės:
- Aktoriai: Eugenija Pleškytė, Aldona Vederaitė, Elvyra Žebertavičiūtė, , , Jonas Kavaliauskas, Juozas Rygertas, Ferdinandas Jakšys, Vytautas Tomkus, , Sakalas Uždavinys, , Dainius Kazlauskas;
- Režisieriai: Vytautas Čibiras, , , Audrius Stonys, Giedrė Beinoriūtė, Laima Pangonytė;
- Dailininkai: , , Leonardas Tuleikis, , , Miglė Kosinskaitė, , , ;
- Operos dainininkai: Irena Milkevičiūtė, Jonas Stasiūnas, Aušra Stasiūnaitė;
- Architektai: Algimantas Mačiulis, Vytautas Brėdikis, Stanislovas Mikulionis, ;
- Kinotyrininkai: Vytautas Mikalauskas, , Saulius Macaitis;
- Muzikai: , Algirdas Vyžintas, Vladas Bartusevičius, Gintaras Sodeika.
Menai
Skulptūros
Prie vieno palei Žirmūnų g. buvusių prekybos centrų „Žirmūnai“ 1970 m. pastatyta dekoratyvinė kompozicija iš granito, betono ir bronzos – skulptūra „Džiaugsmas“ (skulpt. Kazys Kisielis). Dalis šios skulptūros, deja, yra suniokota. 1991 m. prie buvusio prekybos centro „Šaltinėlis“ (Žirmūnų g. 106) pastatyta plieninė skulptūra „Prie šaltinio“ (skulpt. Eimantas Stankevičius). 2006 m. S. Žukausko ir Žygio gatvių sankirtoje pastatytas granitinis paminklas, skirtas 1979–1989 m. Afganistane žuvusiems kariams (skulpt. Antanas Kmieliauskas, archit. Virginija Bakšienė). Ši vieta buvo pasirinkta neatsitiktinai, nes būtent iš šios vietos jaunuoliai buvo vežami į Afganistaną. Raitininkų g. skvere stovi meninė kompozicija „Suolas ir stulpas“ (skulpt. Antanas Šnaras, archit. Gintaras Čaikauskas, 2007 m.). 2008 m. ties Žirmūnų ir Kareivių gatvių sankirta pastatyta Kazio Venclovo skulptūra „Kilimėlis“.
Kine
Su rajonu susijęs Sidabrinę gervę 2009 m. pelnęs Giedrės Beinoriūtės vaidybinis filmas „Balkonas“ (2008), taip pat vaidybinis pilnametražis kino filmas „Anarchija Žirmūnuose“ (2010), sukurtas režisieriaus . Šio filmo pagrindiniai herojai gyvena arba lankosi Žirmūnuose. Kino juostoje šmėžuoja šio mikrorajono sovietinės statybos daugiabučių blokai. Konkreti vieta nesunkiai atpažįstama ir iš aplinkos, ir iš arti parodomų troleibusų stotelių ženklų su rajono užrašu, kartkartėmis įterpiami šio rajono planai iš paukščio skrydžio. Žirmūnai kaip socialinė, dvasinė dimensija iškyla ir Andriaus Blaževičiaus trumpo metražo vaidybiniame filme „Dešimt priežasčių“ (2011), 2012 m. apdovanotame Sidabrinės gervės nominacija.
Vaizdai
- Tuskulėnai (dab. Žirmūnų sudėtinė dalis) apie 1873–1881 m.
- 2006 m.
- Laivas Neryje ties Žirmūnais 2006 m.
Šaltiniai
- Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- „Žemėlapis koordinatėmis 54.71 ir 25.30“ (Map). Baltic Maps. „Jāņa sēta“ Ltd. Nuoroda tikrinta 2021-10-13.
- Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
- Żyrmuny (1). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XIV (Worowo — Żyżyn). Warszawa, 1895, 895 psl. (lenk.)
Nuorodos
- Žirmūnai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 924 psl.
- Žirmūnai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 681
- Žirmūnai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė, 536 psl.
- Žirmūnų gatvės bei šių gatvių pastatai su nuotraukomis ir informacija apie juos Archyvuota kopija 2006-09-25 iš Wayback Machine projekto.
- Žirmūnai. Pasižvalgymai po Vilnių. Miesto mikrorajonai. Vilnius, Vilniaus apskrities viešoji biblioteka, 2015, p. 274-283: www.vjg.lt/files/download/a9398a80f0fc112.pdf
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Žirmūnai I, Kas yra Žirmūnai I? Ką reiškia Žirmūnai I?
Sis straipsnis apie Vilniaus miesto dalį Apie gyvenviete Baltarusijoje skaitykite straipsnyje Zirmunai Baltarusija Zirmunai2020 m Zirmunai54 42 40 s pl 25 17 56 r ilg 54 711 s pl 25 299 r ilg 54 711 25 299 Zirmunai Apskritis Vilniaus apskritisSavivaldybe Vilniaus miesto savivaldybeSeniunija Zirmunu seniunijaVietovardzio kirciavimas 1 kirciuote Vardininkas Zirmu naiKilmininkas Zirmu nuNaudininkas Zirmu namsGalininkas Zirmu nusĮnagininkas Zirmu naisVietininkas Zirmu nuoseVikiteka Zirmunai Zirmunai Vilniaus miesto dalis esanti į siaure nuo miesto centro desiniajame Neries krante 2023 m ruduo2023 m ruduo2023 m vasaraFontanasIstorija Siam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai įrasydami tinkamas isnasas ar nuorodas į patikimus saltinius Literaturoje ir senuju vilnieciu atsiminimuose minima kad vietove lenkiskai buvo vadinama Losiuvka Taciau pasak kalbininko Jono Jurksto Losiuvka tai ne dabartiniai Zirmunai o tik ju pradzia Be to Losiuvkos Losiowka lenk los briedis negalima versti į Briedyne nes tai asmenvardines kilmes vietovardis susijes su sioje vietoje turejusiu sklypa generolu Aleksandru Losevu vienu is 1863 m sukilimo slopintoju 1866 m įsigijusiu Derevnictvos palivarka veliau ir Tuskulenus Zirmunu vardas kiles is mazos gatves buvusios dabartiniu Zirmunu teritorijoje dar Abieju Tautu Respublikos laikais pavadinimo Gatve buvo pazymeta XVI a miesto plane Pagal ka galejo buti pavadinta Zirmunu gatve informacijos rasti nepavyko Gali buti kad sios gatves pavadinimas buvo susijes su Zirmunu kaimo vardu Zirmu nai bltr Zhyrmuny rus Zhirmuny agromiestelis vakaru Baltarusijoje salia kelio Lyda Varanavas 15 km į pietus nuo Varanavo Viena is lietuviu kalbos salu XIX a buvo miestelis Lydos apskrities Zirmunu valsciaus centras Zirmunu teritorijoje yra buve keli kaimeliai Leoniskes Kazliskes Seimyniskes ir Paseimyniskes XVIII a pab Leoniskiu Kazliskiu Paseimyniskiu kaimai isnyko XVII XVIII a salia Seimyniskiu kaimo buvo Lietuvos valdovo pilies dvaras vadinamas Derevnictva Horodnictva Vardo kilme siejama su slaviskais zodziais derevnicij liet misku priziuretojas girininkas ir horodnicij liet Piliu įtvirtinimu priziuretojas Spejama kad Derevnictvos dvara įkure Lietuvos didysis kunigaikstis ir Lenkijos karalius Zygimantas Augustas Dvare ne karta buvo apsistojusi valdovo seima Derevnictvos dvaras pagal savo funkcija galejo buti laikomas Vilniaus piliu pagalbiniu ukiu Dvarui priklause nelaisvi zmones buvo vadinami seimyna arba seimyniskiais o ju gyvenamas kaimas Seimyniskemis Seimyniskiu kaimas gyvavo iki XIX a pabaigos XVII a Derevnictva prarado karaliskajį statusa Dvara yra valde garsus Lietuvos didikai Valaviciai Rudaminai Pacai Tyzenhauzai ir kt Savo istorija turi ir kita Zirmunu teritorija Siaures miestelis Zirmunai buvo susije su kariuomene Tai rodo iki siol islike gatviu pavadinimai Apkasu Kareiviu Trimitu Rinktines Cia buvo keletas kareiviniu Dalis teritorijos buvo vadinama Karo lauku sioje vietoje vykdavo kariuomenes pratybos paradai Sovietmeciu Zirmunuose buvusi neprieinama visuomenei kareiviniu teritorija buvo vadinama Siaures miesteliu Sis pavadinimas islikes iki siol nors teritorijos paskirtis pasikeitusi Sioje vietoje murines kareivines buvo pastatytos XIX amziuje XIX a pab XX a pr jose buvo įsikure Rusijos imperijos kariniai daliniai Tarpukariu kareivinemis naudojosi lenku kariai Sovietmeciu cia buvo tanku dalinio karine baze 1945 1956 m Siaures miestelyje buvo įsikurusi 16 oji lietuviskoji divizija Po nepriklausomybes atkurimo bei sovietines armijos pasitraukimo 1992 m karines bazes patalpas imta naudoti komercijai cia įsikure įvairios parduotuveles dirbtuves autoservisai nemazai laidojimo paslaugas teikianciu firmu veliau pradeta gyvenamuju namu statyba 2001 m vykdant statybos darbus Siaures miestelyje buvo rasta viena is didziausiu Napoleono kariuomenes kariu kapavieciu Apzvelgus dabartines Zirmunu teritorijos urbanistikos istorija galima pasakyti kad iki XX a vidurio Zirmunai buvo menkai apgyvendintas Vilniaus pakrastys Tarpukario metais Zirmunu teritorijoje daugiausia gyveno miesto darbininkai cia buvo keletas kareiviniu Iki XX a 7 des Zirmunuose buvo tik kelios gatveles stovejo nedideli mediniai namai Veliau sioje vietoje prasidejo intensyvios statybos Zirmunu rajono statybai buvo skirtas aukstas desinysis Neries krantas priesais Antakalnį Anuomet tai buvo 127 ha plotas Jame 1962 m pagal tuometinius miestu gyvenamosios teritorijos funkcinio organizavimo principus buvo suplanuoti trys mikrorajonai pirmajį projektavo N Chlomauskiene antrajį Birute Kasperaviciene treciajį L Burneikiene taip pat projektavo architektas Bronislovas Kruminis Buvo numatyta rajona uzstatyti penkiu devyniu ir dvylikos aukstu gyvenamaisiais namais pagal respublikai is dalies pritaikytus sajunginius tipinius projektus Iki 1965 m rajone statyti tik 5 aukstu namai ir tik veliau aukstesni Uz Zirmunu gyvenamajį rajona jo autoriams architektams B Kasperavicienei B Kruminiui ir V Zubrui bei statybininkams 1968 m buvo suteikta TSRS valstybine premija Tai buvo pirmasis Tarybu Sajungoje masines gyvenamosios statybos tad ir urbanistines architekturines minties įvertinimas tokio rango premija kuri labai pakele Lietuvos architektu prestiza SavybesPagrindine gatve Zirmunu gatve Zirmunu teritorijoje per Nerį nutiesti 4 tiltai is siaures į pietus Valakampiu tiltas Silo tiltas Zirmunu tiltas ir Mindaugo tiltas Yra Vilniaus sporto rumai Siaures miestelio technologiju parkas autobusu parkas VRM rumai Memorialas Įsikures Tuskulenu dvaras Tuskulenu rimties parkas Tuskulenu dvaro sodybos teritorijoje įkurtas Tuskulenu rimties parko memorialinis kompleksas Zirmunu g 1F yra Okupaciju ir laisves kovu muziejaus padalinys Pagrindiniai Rimties parko akcentai dvaro pastatai su Sv Tereses koplycia ir pilkapio formos Tuskulenu koplycia kolumbariumas Kolumbariume palaidoti daugiau kaip 740 auku 1944 1947 metais KGB susaudytu ir siame parke uzkastu zmoniu palaikai Skulptoriaus Gedimino Karaliaus skulptura Kanciu karuna 2004 m vainikuoja kolumbariumo virsune o skulptura Kario vartai įejima Dailininkas Gitenis Umbrasas 2009 m Tuskulenu kolumbariume sukure mozaika Trejybe KulturaZirmunuose gyveno ar tebegyvena kulturos asmenybes Aktoriai Eugenija Pleskyte Aldona Vederaite Elvyra Zebertaviciute Jonas Kavaliauskas Juozas Rygertas Ferdinandas Jaksys Vytautas Tomkus Sakalas Uzdavinys Dainius Kazlauskas Rezisieriai Vytautas Cibiras Audrius Stonys Giedre Beinoriute Laima Pangonyte Dailininkai Leonardas Tuleikis Migle Kosinskaite Operos dainininkai Irena Milkeviciute Jonas Stasiunas Ausra Stasiunaite Architektai Algimantas Maciulis Vytautas Bredikis Stanislovas Mikulionis Kinotyrininkai Vytautas Mikalauskas Saulius Macaitis Muzikai Algirdas Vyzintas Vladas Bartusevicius Gintaras Sodeika MenaiSkulpturos Prie vieno palei Zirmunu g buvusiu prekybos centru Zirmunai 1970 m pastatyta dekoratyvine kompozicija is granito betono ir bronzos skulptura Dziaugsmas skulpt Kazys Kisielis Dalis sios skulpturos deja yra suniokota 1991 m prie buvusio prekybos centro Saltinelis Zirmunu g 106 pastatyta plienine skulptura Prie saltinio skulpt Eimantas Stankevicius 2006 m S Zukausko ir Zygio gatviu sankirtoje pastatytas granitinis paminklas skirtas 1979 1989 m Afganistane zuvusiems kariams skulpt Antanas Kmieliauskas archit Virginija Baksiene Si vieta buvo pasirinkta neatsitiktinai nes butent is sios vietos jaunuoliai buvo vezami į Afganistana Raitininku g skvere stovi menine kompozicija Suolas ir stulpas skulpt Antanas Snaras archit Gintaras Caikauskas 2007 m 2008 m ties Zirmunu ir Kareiviu gatviu sankirta pastatyta Kazio Venclovo skulptura Kilimelis Kine Su rajonu susijes Sidabrine gerve 2009 m pelnes Giedres Beinoriutes vaidybinis filmas Balkonas 2008 taip pat vaidybinis pilnametrazis kino filmas Anarchija Zirmunuose 2010 sukurtas rezisieriaus Sio filmo pagrindiniai herojai gyvena arba lankosi Zirmunuose Kino juostoje smezuoja sio mikrorajono sovietines statybos daugiabuciu blokai Konkreti vieta nesunkiai atpazįstama ir is aplinkos ir is arti parodomu troleibusu stoteliu zenklu su rajono uzrasu kartkartemis įterpiami sio rajono planai is paukscio skrydzio Zirmunai kaip socialine dvasine dimensija iskyla ir Andriaus Blazeviciaus trumpo metrazo vaidybiniame filme Desimt priezasciu 2011 2012 m apdovanotame Sidabrines gerves nominacija VaizdaiTuskulenai dab Zirmunu sudetine dalis apie 1873 1881 m 2006 m Laivas Neryje ties Zirmunais 2006 m SaltiniaiAldonas Pupkis Marija Razmukaite Rita Miliunaite Vietovardziu zodynas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2002 ISBN 5 420 01497 1 internetinis leidimas sudarytojai Marija Razmukaite Aldonas Pupkis ISBN 978 9955 704 23 2 Zemelapis koordinatemis 54 71 ir 25 30 Map Baltic Maps Jana seta Ltd Nuoroda tikrinta 2021 10 13 Pasaulio vietovardziu zodynas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2006 2014 VLKK versija Zyrmuny 1 Slownik geograficzny Krolestwa Polskiego i innych krajow slowianskich T XIV Worowo Zyzyn Warszawa 1895 895 psl lenk NuorodosZirmunai Mazoji lietuviskoji tarybine enciklopedija T 3 R Z Vilnius Vyriausioji enciklopediju redakcija 1971 924 psl Zirmunai Tarybu Lietuvos enciklopedija T 4 Simno Zvorune Vilnius Vyriausioji enciklopediju redakcija 1988 psl 681 Zirmunai Lietuviskoji tarybine enciklopedija XII t Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 1984 T XII Vaislapelis Zvorune 536 psl Zirmunu gatves bei siu gatviu pastatai su nuotraukomis ir informacija apie juos Archyvuota kopija 2006 09 25 is Wayback Machine projekto Zirmunai Pasizvalgymai po Vilniu Miesto mikrorajonai Vilnius Vilniaus apskrities viesoji biblioteka 2015 p 274 283 www vjg lt files download a9398a80f0fc112 pdf