Žiežmarių valsčius

Pagrindinis puslapis | Žiežmarių valsčius

54°49′š. pl. 24°26′r. ilg. / 54.81°š. pl. 24.44°r. ilg. / 54.81; 24.44

Žiežmarių valsčius
Laikotarpis: XV a. – 1950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras:Žiežmariai
Rusijos imperija
Vilniaus gubernijaTrakų apskritis (1861–1915)
Lietuva
Trakų apskritis (1919–1940)
Nacistinė Vokietija
OstlandasTrakų apskritis (1941–1944)
Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSRTrakų apskritis (1944–1946)
Kaišiadorių apskritis (1946–1950)

Žiežmarių valsčius (rus. Жижморская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vidurio rytų Lietuvos teritorijoje. Centras – Žiežmariai. Išlikęs valsčiaus administracinis pastatas (Narimanto g. 10, Žiežmariai) – XIX a. 2-osios pusės mūrinis pastatas su dviejų kolonų laikomu stogeliu prieangyje.

Istorija

redaguoti

Valsčius minimas nuo XV a. pradžios. Carmečiu buvo įkurtas 1861 m. Vilniaus gubernijoje.[1] Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Kaišiadorių rajonui (1 apylinkė) ir Žiežmarių rajonui (12 apylinkių).

Valsčiaus istorija
MetaiPlotas, km²Gyventojų sk.Ūkių sk.SuskirstymasGyvenvietės
1869 m.4457474 kiemai [2]55
1874 m.5472515 kiemų [3]12 seniūnijų70
1880 m.5336519 kiemų [4]12 seniūnijų65
1885 m.6268564 kiemai [5]12 seniūnijų65
1890 m.7780564 kiemai [6]12 seniūnijų65
1923 m.
(išsamiau)		22010 394198299 gyvenvietės [7]
1932 m.1681049511 seniūnijų [8]
1949-01-01
(išsamiau)		34413 apylinkių [9]

Vadovai

redaguoti
  • K. Palčevskis, 1881–1889 m.[10]
  • I. Bygus, nuo 1889 m.[11]
  • Ignas Jacinavičius, 1932 m.[12]

Suskirstymas

redaguoti
Pagrindinė gyvenvietėSeniūnija, 1874 m. (rus.)[13]Seniūnija, ~1880 m. (lenk.)[14]Seniūnija, 1932 m.[15]Apylinkė, 1949 m.[16]
Antakalnis--Antakalnių seniūnijaAntakalnio apylinkė
Balceriškės--Balceriškių seniūnijaBalceriškių apylinkė
BeištrakiaiБейштрокскоеBejsztroki--
DainiaiДайновскоеDajnówkaDainių seniūnijaDainių apylinkė
JatkonysIодканскоеJodkany--
Kairiškės--Kairiškių seniūnijaKairiškių apylinkė
KaspariškėsКасперишскоеKasperzyszki--
Klėriškės--Kleriškių seniūnijaKlėriškių apylinkė
Liutonys--Liutonių seniūnijaLiutonių apylinkė
Mediniai Strėvininkai--Medinių Strėvininkų seniūnijaMedinių Strėvininkų apylinkė
MiežonysМижанскоеMiżany--
Kloniniai Mijaugonys?МилейганскоеMilejgany-Mijaugonių apylinkė
Mūro Strėvininkai--Mūro-Strėvininkų seniūnijaMūro Strėvininkų apylinkė
Naujosios Kietaviškės---Kietaviškių apylinkė
PakertaiПокиртскоеPokirty--
StrošiūnaiСтрашунскоеStraszuny--
Šilėnai--Šilėnų seniūnijaŠilėnų apylinkė
TurloviškėsТурловскоеTurłowiszki--
VladikiškėsВладыкишскоеWładykiszki--
ŽiežmariaiЖижморскоеŻyżmoryŽiežmarių I seniūnija,
Žiežmarių II seniūnija		Žiežmarių I apylinkė,
Žiežmarių II apylinkė
ŽikaronysЖухоранскоеŻuchorany--
Iš viso:12 seniūnijų12 seniūnijų11 seniūnijų13 apylinkių

Gyventojai

redaguoti

Žymūs žmonės

redaguoti
Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metaiGimimo vietaŽmogusMirties metai
1921AvinėliaiAlgirdas Lekavičius, botanikas1999
1930TurloviškėsMykolas Arlauskas, Nepriklausomybės Akto signataras2020
1939BačkonysEugenijus Algimantas Gūzas, architektas, grafikas2025
1940TurloviškėsPranas Majauskas, sporto organizatorius
1946SutartiškėsJuozas Matulevičius, gydytojas2016
1948ŽikaronysRamūnas Kasparavičius, poetas, rašytojas2022
  1. Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 142 psl.
  2. Памятная книжка Виленской губернiи на 1870 годъ. // PDF 287 psl.
  3. Памятная книжка Виленской губернiи на 1875 годъ. // PDF 289 psl.
  4. Памятная книжка Виленской губернiи на 1881 годъ. // PDF 326 psl.
  5. Памятная книжка Виленской губернiи на 1886 годъ. // PDF 326 psl.
  6. Памятная книжка Виленской губернiи на 1891 годъ. // PDF 504 psl.
  7. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 410
  8. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 739–747 psl.
  9. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 31
  10. Памятная книжка Виленской губернiи на 1887 годъ. // PDF 412 psl.
  11. Памятная книжка Виленской губернiи на 1890 годъ. // PDF 526 psl.
  12. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 742 psl.
  13. Списокъ волостей и сельскихъ обществъ по мировымъ участкамъ Виленской губерніи 1874 года. – Вильна, Виленская Губернская Типографiя, 1874. // PDF 295–297 psl.
  14. Żyżmory. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XIV (Worowo — Żyżyn). Warszawa, 1895, 928 psl. (lenk.)
  15. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 747 psl.
  16. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 34

vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Žiežmarių valsčius, Kas yra Žiežmarių valsčius? Ką reiškia Žiežmarių valsčius?

Pagrindinis puslapis | Į viršų