Žiegždrių atodanga

54°53′1.87″ š. pl. 24°3′46.44″ r. ilg. / 54.8838528°š. pl. 24.0629000°r. ilg. / 54.8838528; 24.0629000

Žiegždrių atodanga

Žiegždrių atodanga – geologinis gamtos paveldo objektas. Atodanga yra Kauno rajone, Samylų seniūnijoje, 800 m į pietvakarius nuo Žiegždrių gyvenvietės, Kauno marių kairiajame krante. Atodanga patenka į Kauno marių regioninio parko teritoriją.

Apie atodangą

Žiegždrių atodangos aukštis 22 m, ilgis 400 m. Šioje atodangoje atsidengia vienas pilniausių Kauno–Kaišiadorių limnoglacialinio baseino nuosėdų pjūvių. Jo storis 16,1 m. Šių nuosėdų padą sudaro paskutiniojo apledėjimo antrosios (Pomeranijos, Ostaškovo arba Baltijos) stadijos pilkšvai rudos ir rusvai pilkos spalvos, kietas, kai kur su skalumu, su žvirgždo ir gargždo priemaiša (iki 10 %) moreninis priemolis (matomas storis 1,6 m), kurio apatinėje dalyje yra apie 5–6 m ilgio įvairaus smėlio lęšis nelygiomis (kampuotomis) ribomis.

Virš moreninio priemolio slūgsančiame smėlio sluoksnyje (1,6-9,3 m virš marių lygio) vyrauja gerai išrūšiuotas šviesiai geltonas smulkus smėlis, dažnai įstrižai, horizontaliai ir banguotai sluoksniuotas, apatinėje ir viršutinėje dalyje kai kur pereinantis į molį ar aleuritą. Tokios nuosėdos liudija, kad šiose vietose, pasitraukus ledynui, plūstančiame ledyno tirpsmo vandenyje klojosi gana smulki, galbūt fliuvioglacialinės deltos žemutinės dalies facija. Vėliau susidariusių didelių prieledyninių marių dugne kaupėsi juostuotos nuosėdos (9,30–17,70 m virš marių lygio): iš pradžių (apatinėje dalyje) klostėsi aleuritas, molis ir moreninis priemolis, vėliau, esant plačioms ir gilioms marioms, ties Žiegždriais marių dugne susiklojo tipiškas juostuotas molis (varvos).

Žiegždrių atodanga yra sudėtinė geologinių vertybių pažinimo –  – dalis.

Nuorodos

• Saugomų teritorijų valstybės kadastras Archyvuota kopija 2011-08-28 iš Wayback Machine projekto.
• Kauno rajono gamtos paveldas^{[neveikianti nuoroda]}
• Pažintiniai takai Kauno marių regioniniame parke