Židikų valsčius

56°19′š. pl. 22°01′r. ilg. / 56.32°š. pl. 22.01°r. ilg. / 56.32; 22.01

Židikų valsčius
Laikotarpis: 1861 – 1950 m.

Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras:	Židikai

Rusijos imperija
Kauno gubernija	Telšių apskritis (1861–1915)

Lietuva
	Mažeikių apskritis (1919–1940)

Nacistinė Vokietija
Ostlandas	Mažeikių apskritis (1941–1944)

Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR	Mažeikių apskritis (1944–1950)

Židikų valsčius (rus. Жидыковская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės vakarų Lietuvos teritorijoje, pasienyje su Latvija. Centras – Židikai.

Istorija

redaguoti

Valsčius įkurtas XIX a. Kauno gubernijoje.^[1] Panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Mažeikių rajonui (8 apylinkės) ir Sedos rajonui (5 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Ūkių sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1877 m.		2753	201 kiemas ^[2]	6 seniūnijos	53
1923 m. (išsamiau)	269	8465	1886		83 gyvenvietės ^[3]
1932 m.	251	8555		12 seniūnijų ^[4]
1949-01-01 (išsamiau)	271			13 apylinkių ^[5]

Vadovai

redaguoti

Pranas Adamkavičius, 1932 m.^[6]
Steponas Petrulevičius, vykdomojo komiteto pirmininkas nuo 1940 m.

Suskirstymas

redaguoti

Pagrindinė gyvenvietė	Seniūnija, 1932 m.^[7]	Apylinkė, 1949 m.^[8]
Asteikiai	Osteikių seniūnija	Asteikių apylinkė
Bukančiai	Bukončių seniūnija	Bukančių apylinkė
Dapšiai	Dapšių seniūnija	Dapšių apylinkė
Griežė	Griežės seniūnija	Griežės apylinkė
Kentaučiai	Kentaučių seniūnija	Kentaučių apylinkė
Mažaičiai	-	Mažaičių apylinkė
Pikeliai	Pikelių seniūnija	Pikelių apylinkė
Račaliai	Račalių seniūnija	Račalių apylinkė
Renavas	Renavos seniūnija	Renavo apylinkė
Ritinė	Ritinės seniūnija	Ritinės apylinkė
Senmiestė	Senmiestės seniūnija	Senmiestės apylinkė
Ukrinai	Ukrinų seniūnija	Ukrinų apylinkė
Židikai	Židikų seniūnija	Židikų apylinkė
Iš viso:	12 seniūnijų	13 apylinkių

Gyventojai

redaguoti

Tautinė sudėtis

redaguoti

1923 m. gyveno 8465 žmonės:

Lietuviai - 86,15% (7293);
Žydai - 9,44% (799);
Latviai - 2,41% (204);
Vokiečiai - 0,7% (59);
Rusai - 0,65% (55);
Kiti - 0,65% (55).

Žymūs žmonės

redaguoti

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai	Gimimo vieta	Žmogus	Mirties metai
1815	Kukiai	Steponas Gailevičius, skulptorius	1885
1888	Pikeliai	Edvardas Adamkevičius, karininkas	1957
1890	Bukančiai	Povilas Plechavičius, generolas	1973
1895	Dapšiai	Leonas Kęsgaila-Kenstavičius, gydytojas, pulkininkas	1979
1902	Dapšiai	Česlovas Kontrimas, tapytojas, grafikas	1989
1906	Čepiškė	Leopoldas Kumpikas, inžinierius mechanikas	1993
1932	Pikeliai	Eduardas Jonušas, tautodailininkas	2014
1941	Padarbai	Romualdas Gailys, gydytojas	2017
1941	Viliotė	Klemas Inta, politikas	2025

Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 152 psl.
Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 28 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 152
Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 621–630 psl.
Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 78
Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 625 psl.
Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 629–630 psl.
Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 83

Židikų valsčius. Mažeikių krašto enciklopedija.

[1] Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 152 psl.

[2] Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 28 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).

[3] Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 152

[4] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 621–630 psl.

[5] Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 78

[6] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 625 psl.

[7] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 629–630 psl.

[8] Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 83

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]