Žemyno šlaitas

Kitos reikšmės – Šlaitas (reikšmės).

Žemyno šlaitas arba kontinento šlaitas, panuovolis – vandenyno dugno dalis, esanti tarp kontinentinio šelfo ir vandenyno guolio; povandeninis žemyno pakraštys. Tai vandenyno dugno dalis, prasidedanti ten, kur šelfas staigiai nuožulnėja ir leidžiasi į kelių šimtų ar net tūkstančių metrų gylį. Tikroji žemyno ir vandenyno riba. Būdingas plotis 20–100 km, nuolydis – 4–7° (prie vulkaninių ir koralinių salų – iki 40–50°). Žemyninis šlaitas prasideda 200–600 m gylyje, tęsiasi iki 2–3 km ir giliau. Bendras žemyninio šlaito ilgis – apie 320 000 km. Sudaro 6,8 % Pasaulinio vandenyno ploto.

Nuožulniausi žemyniniai šlaitai ten, kur žemyno pakrantė seismiškai stabili, nėra didelių upių žiočių, o stačiausi – kur pakrantėse iškilę jauni kalnai. Daugelis Ramiojo vandenyno žemyno šlaitų statesni, negu Atlanto, o Indijos vandenyno šlaitai patys lėkščiausi. Apie pusė žemyninių šlaitų leidžiasi tiesiai į giliavandenius lovius ar mažiau gilias įdubas, o kiti daugiausia užsibaigia akumuliacinėmis lygumomis arba žemyninėmis pakilumomis. Perėjimas tarp žemyno ir vandenyno Žemės plutos paprastai būna žemiau už žemyno šlaito.

Žemynų šlaitai dažnai būna išraižyti povandeninių kanjonų, leidžiasi pakopomis (pvz., Argentinos šlaitas Atlante turi 8 pakopas), sudaro plynaukštes (Bleiko plynaukštė Atlante, Gobano – Biskajos įlankoje, Vėringo – Norvegijos jūroje, Kambelo – Ramiajame vandenyne). Vietomis susidaro labai sudėtingi tektoninių lūžių suskaidyti žemyno šlaitai, kurių dugno reljefą sudaro ir grabenų kompleksai.

Šaltiniai

1. Žemyno šlaitas Archyvuota kopija 2013-12-24 iš Wayback Machine projekto.
2. Olegas Pustelnikovas. Žemyno šlaitas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Venk–Žvo). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2014
3. continental slope. Encyclopædia Britannica Online. – www.britannica.com.