Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Žemutinė Germanija

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Žemutinė Germanija (lot. Germania Inferior) – Senovės Romos provincija dabartinės Belgijos, Liuksemburgo, pietų Nyderlandų teritorijose.
Žemutinė Germanija lot. GERMANIA INFERIOR | ||||
---|---|---|---|---|
| ||||
Valstybė | Romos imperija | |||
(nuo IV a.) | Galijos diecezija | |||
Administracinis centras | Colonia Claudia Ara Agrippinensium |
Nepaisant to, kad provincija buvo įvardinama kaip Germanija, čia gyveno daug keltų kilmės genčių, tarp jų – , ir kiti. Vėliau regione vis stiprėjo germanų įtaka. Svarbiausios germanų gentys čia buvo , , , ir kiti.
Istorija
Romėnai, vadovaujami Cezario, sritį nukariavo iki 51 m. pr. m. e., ir iš pradžių ji priklausė Plaukuotosios Galijos, vėliau Belgijos Galijos provincijai. Ši tolimiausia Belgikos teritorija buvo ypač sunkiai kontroliuojama. Dėl to 69-70 čia kilo žiaurus . Numalšinus sukilimą, apie 83 m. Domicianas šiaurinėse Belgikos dalyse suformavo naują provinciją – Žemutinę Germaniją.
Provincijos politinis centras buvo Colonia Claudia Ara Agrippinensium, dabartinis Kelno miestas. Kiti svarbūs provincijos miestai buvo Ulpia Noviomagus Batavorum, Bona, Atuatuca Tungrorum, Traiectum ir kiti. Tai buvo viena labiausiai įtvirtintų Imperijos provincijų: beveik visi miestai buvo prie Reino upės, kuri tarnavo kaip natūrali išorinė Romos imperijos siena. Jie buvo skirti apsaugoti imperiją nuo laukinių germanų genčių.
Po Diokletiano reformų III a. pabaigoje Žemutinė germanija tapo žinoma kaip Antroji Germanija (lot. Germania secunda. Ji priklausė didesnei Galijos diecezijai. Jau IV a. čia migravo frankai, ir provincija tapo jų pagrindine konsolidacijos vieta. Provincija nustojo egzistuoti V a., kuomet čia įkurta Frankų karalystė.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Žemutinė Germanija, Kas yra Žemutinė Germanija? Ką reiškia Žemutinė Germanija?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Zemutine Germanija lot Germania Inferior Senoves Romos provincija dabartines Belgijos Liuksemburgo pietu Nyderlandu teritorijose Zemutine Germanija lot GERMANIA INFERIOR 83 475 Valstybe Romos imperija nuo IV a Galijos diecezijaAdministracinis centras Colonia Claudia Ara Agrippinensium Nepaisant to kad provincija buvo įvardinama kaip Germanija cia gyveno daug keltu kilmes genciu tarp ju ir kiti Veliau regione vis stiprejo germanu įtaka Svarbiausios germanu gentys cia buvo ir kiti IstorijaSiaurines Galijos gentys Romenai vadovaujami Cezario sritį nukariavo iki 51 m pr m e ir is pradziu ji priklause Plaukuotosios Galijos veliau Belgijos Galijos provincijai Si tolimiausia Belgikos teritorija buvo ypac sunkiai kontroliuojama Del to 69 70 cia kilo ziaurus Numalsinus sukilima apie 83 m Domicianas siaurinese Belgikos dalyse suformavo nauja provincija Zemutine Germanija Provincijos politinis centras buvo Colonia Claudia Ara Agrippinensium dabartinis Kelno miestas Kiti svarbus provincijos miestai buvo Ulpia Noviomagus Batavorum Bona Atuatuca Tungrorum Traiectum ir kiti Tai buvo viena labiausiai įtvirtintu Imperijos provinciju beveik visi miestai buvo prie Reino upes kuri tarnavo kaip naturali isorine Romos imperijos siena Jie buvo skirti apsaugoti imperija nuo laukiniu germanu genciu Po Diokletiano reformu III a pabaigoje Zemutine germanija tapo zinoma kaip Antroji Germanija lot Germania secunda Ji priklause didesnei Galijos diecezijai Jau IV a cia migravo frankai ir provincija tapo ju pagrindine konsolidacijos vieta Provincija nustojo egzistuoti V a kuomet cia įkurta Franku karalyste