Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Žemumų šalys
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Žemumų šalys (ol. de Nederlanden, pranc. Pays-Bas), dar vadinamos Istoriniais Nyderlandais – istorinis regionas dabartinių Nyderlandų, Belgijos ir Liuksemburgo teritorijose, taip pat apimantis ir gretimas teritorijas šiaurės Prancūzijoje (Šiaurė-Pa de Kalė regionas). Jis iš dalies atitinka dabartinį Europos Beniliukso regioną.
| Europos istorinis regionas de Nederlanden / Pays-Bas | |
|---|---|
| Šalis | Nyderlandai, Belgija, Liuksemburgas |
| Tautos | olandai, valonai |
| Valstybės | Septyniolika Provincijų |
| Miestai | Briugė, Briuselis, Amsterdamas, Antverpenas ir kt. |
Geografija
Geografiškai Žemutinės provincijos sudaro trikampio formos žemumų teritoriją, kuri sutampa su Reino, Mozelio, Šeldės, Emso upių deltomis. Iš vakarų ir šiaurės regioną supa Šiaurės jūra, o jo rytinės ir pietinės ribos nėra aiškiai nustatytos. Tai - vienas tankiausiai gyvenamų Europos regionų.
Raida
Viduramžiai
Iki IX a. regiono šiaurinė ir pietinė dalys vystėsi atskirai. Šiaurinė dalis buvo apgyvendinta germanų genčių, tarp kurių svarbiausios buvo fryzai, ilgainiui čia sukūrę savo . Vėliau šiaurėje hegemoniją įgijo saksai. Iš čia vyko jų tolesnis kilnojimasis į Britaniją.
Tuo tarpu pietinė regiono dalis sudarė šiauriausią Galijos dalį: čia nuo I tūkst. pr. m. e. vidurio gyveno keltų gentys belgai, kurie davė pavadinimą dabartinei Belgijai. Juos užkariavusi Romos imperija, regioną vadino Belgika. Silpstant Romos imperijai, keltus ir romėnus čia išstūmė frankai, kurie čia konsolidavo savo valstybę ir vykdė užkariavimus į pietus (t. y. į dabartinės Prancūzijos teritoriją).
IX a. Fryzijai nominaliai patekus į Frankų imperijos sudėtį, regionas pirmą kartą politiškai suvienytas. Imperijai suskilus, regioną valdė Vidurio Frankų karalystė, vėliau - Lotaringijos karalystė, galiausiai - . Ši galiausiai X a. tapo Šventosios Romos imperijos dalimi.
Nuo X a. gana panašios gamtinės sąlygos lėmė panašų viso regiono vystymąsi. Čia naujai kūrėsi stiprūs prekybiniai miestai, sparčiai didėjo gyventojų tankumas, ir regionas greitai tapo vienu svarbiausių Europos ekonomikos ir kultūros židinių, kaip ir Šiaurinė Italija, kur irgi paraleliai vyko panašūs procesai. Imperijai skaldantis į smulkias feodalines valdas, skaldymasis pasireiškė ir Žemutinėse provincijose: čia susiformavo daug smulkių valstybėlių. Tarp jų svarbiausios buvo Brabanto kunigaikštystė, Flandrijos grafystė, Flandrijos grafystė, Liuksemburgo kunigaikštystė, Utrechto vyskupija, Lježo vyskupija ir kt.
Burgundijos ir Habsburgų Nyderlandai
| Žemutinių Provincijų istorija | |
| Belgijos | Liuksemburgo | Nyderlandų | |
| Galija | Germanija |
| Romos imperija: (Belgika, Ž. Germanija) | |
| Frankų valstybė | Fryzai, Saksai |
| Frankų imperija: | |
| V. Frankai > Lotaringija > Šv. Romos imp. | |
| Žemutinės provincijos: | |
| Burgundijos > Habsburgų | |
| P. Nyderlandai: Ispanijos > Austrijos | > |
| Prancūzijos imperija | > |
| Belgija, Liuksemburgas, Nyderlandai | |
Regionas, kaip atskiras politinis vienetas formavosi XV a., Burgundijos kunigaikštystės iniciatyva. 1384 m. kunigaikštis paveldėjo Flandrijos grafystės sostą, o vėliau Burgundų dinastija plėtė savo dinastinius ryšius, apjungdama didelę dalį regiono. Burgundijos kunigaikščiai per šimtą metų dinastinių ryšių ir agresijos keliu perimdavo valdžią atskirose Žemutinių provincijų valstybėlėse. Tai vyko tokia seka (skaičiai skliausteliuose atitinka skaičius žemėlapyje):
- 1384 : Artua (1), Flandrija (2), Mechelenas (3)
- 1427 : Namuras (4)
- 1428 : Hainautas (5), Zelandija (6), Olandija (7)
- 1430 : Brabantas (8), Limburgas (9)
- 1443 : Liuksemburgas (10)
- 1473 : Gelderso kunigaikštystė (13)
- 1475 : Pikardija, prarasta Prancūzijai 1477 m.
1477 m. Burgundijos kunigaikščiui pralaimėjus Prancūzijai, Nyderlandai paveldėjimo teise perėjo Habsburgams ir tapo žinomi kaip Habsburgų Nyderlandai. Iki 1543 m. Habsburgai (Imperatorius Karolis V) baigė politinį regiono vienijimą:
- Karolio V laikais:
- 1527 : prijungta Utrechto vyskupija (11) su Drentės (15) Overeiselio (16) senjorijomis;
- 1543 : naujai prijungtas Geldersas (13) su Zutphenu (17), Fryzija (12) ir Groningenu (14).
Valdomas sritis Habsburgai 1548 m. perorganizavo į Septyniolikos provincijų sąjungą, sudarydamos stiprų politinį bei ekonominį junginį, apėmusį ne tik dabartinį Beniliuksą, bet ir dalį šiaurės Prancūzijos (Artua grafystė) ir vakarų Vokietijos. Administraciškai šis vienetas buvo pavaldus Šventosios Romos imperijos Burgundijos apskričiai, kuriai dar priklausė dinastiškai susijusi Burgundijos grafystė. Habsburgams nepavyko prijungti tik vienos didelės regiono valstybės - Lježo vyskupijos, kuri išlaikė nepriklausomybę iki pat XVIII a. pab. Ji administraciškai priklausė .
1556 m., po Karolio V mirties, visos Habsburgų valdos Europoje buvo padalintos dviem sūnums, tarp dviejų dinastinių linijų. Septyniolika provincijų atiteko Ispanijos Habsurgų linijai.
Šiauriniai ir Pietiniai Nyderlandai
Per 1568 m. prasidėjusį Aštuoniasdešimtmetį karą, 1579 metais regiono šiaurinė dalis (7 provincijos) paskelbė nepriklausomybę, pagal Utrechto uniją susijungdamos į . Pilypas II Habsburgas, Karolio V sūnus nenorėjo taip lengvai pripažinti šiaurinių provincijų nepriklausomybės: ji oficialiai pripažinta tik 1648 m.
Revoliucijos rezultatas buvo Žemutinių provincijų regiono skilimas į du politininius vienetus. Šiaurėje susiformavo Jungtinės Nyderlandų provincijos, kurios tapo dabartinių Nyderlandų primtaku, o pietinė dalis (dabartinis Liuksemburgas ir Belgija) liko Ispanijos Habsburgų valdžioje. Jie buvo vadinami Pietiniais Nyderlandais.
Jungtinės Nyderlandų provincijos išaugo į vieną stipriausių pasaulio jūrinių ir ekonominių galybių. Tai - Nyderlandų aukso amžius, kurio metu buvo kuriamos kolonijos ir prekybinės faktorijos visame pasaulyje. Dar 1624 m. olandas Peter Stuyvesant įkūrė Naująjį Amsterdamą dabartinio Niujorko vietoje, o vėliau kolonizavo Indoneziją ir kitas teritorijas.
Priešingai, iki Nyderlandų revoliucijos buvusi pažangesnė ir ekonomiškai stipresnė regiono dalis pradėjo stipriai atsilikti. Iš pradžių pietinius Nyderlandus valdė Ispanija (Ispanijos Nyderlandai), kuri vykdė agresyvią mokesčių bei religijos politiką. Dėl jos regionas išliko katalikiškas ir ekonomiškai nesivystė, iš jo į šiaurę migravo gyventojai. XVII a. Ispanijos Nyderlandai neteko kai kurių sričių pietuose, kurios nuo tada priklauso Prancūzijai. Per XVIII a. pradžios Ispanijos įpėdinystės karą regionas buvo nusiaubtas. 1713 m. čia ėmė valdyti Austriškoji habsburgų atšaka, ir Pietiniai Nyderlandai tapo žinomi kaip Austrijos Nyderlandai. Austrijai Nyderlandai buvo neįdomūs, ir į jo vystymą pastangos nebuvo dedamos.
Bandymai vienyti (nuo 1794 m.)
1794 m. ėmė plėsti savo teritorijas į šiaurę. Austrijos Nyderlandų teritoriją jie prijungė tiesiogiai prie Prancūzijos, įkurdami čia atskirus departamentus.
Jungtinėse Provincijose, tuo tarpu, buvo nuverstas karalius, čia paskalbta trumpalaikė . Ji panaikinta 1806 m., pasodinus į sostą Luisą Bonapartą ir pavertus Nyderlandus marionetine . 1810 m. ši karalystė panaikinta ir tiesiogiai aneksuota Prancūzijos. Taip regionas vėl buvo suvienytas ir atsidūrė vienoje valstybėje - šį kartą Prancūzijoje.
1815 m., Napoleonui pralaimėjus, buvo suformuota nepriklausoma Jungtinė Nyderlandų karalystė, vėl politiškai suformavusi atskirą regioną. Ji apėmė Nyderlandus, Belgiją ir Liuksemburgą. Jos pirmuoju valdovu tapo Vilhelmas I iš Nasau kunigaikščių linijos, kuris kartu buvo tituluojamas ir Liuksemburgo didžiuoju kunigaikščiu.
Belgija sukilo ir atsiskyrė nuo Nyderlandų 1830 metais (oficialiai - 1839). Dvi provincijos - Liuksemburgas ir Limburgas ryžosi likti personalinėje unijoje su Nyderlandais. 1867 m. Limburgas vėl prijungtas prie Nyderlandų kaip provincija. 1890 m., kai po karaliaus Vilhelmo III sostą užėmė jo duktė karalienė Vilhelmina, Liuksemburgas atsiskyrė, nes turėjo kitokią sosto paveldėjimo tvarką: Liuksemburgo įstatymai draudė moteriai būti valstybės galva. Liuksemburgo monarchu tapo Nasau šeimos vokiškosios šakos narys.
Tai galutinai baigė bandymus suvienyti Nyderlandus politiškai. Nepaisant to, ekonominiai jų santykiai išliko labai tamprūs. 1951 m. visos trys valstybės ryžosi suformuoti ekonominę sąjungą, kuri vadinama Beniliuksu.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Žemumų šalys, Kas yra Žemumų šalys? Ką reiškia Žemumų šalys?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Zemumu salys ol de Nederlanden pranc Pays Bas dar vadinamos Istoriniais Nyderlandais istorinis regionas dabartiniu Nyderlandu Belgijos ir Liuksemburgo teritorijose taip pat apimantis ir gretimas teritorijas siaures Prancuzijoje Siaure Pa de Kale regionas Jis is dalies atitinka dabartinį Europos Beniliukso regiona Europos istorinis regionas de Nederlanden Pays BasSalis Nyderlandai Belgija LiuksemburgasTautos olandai valonaiValstybes Septyniolika ProvincijuMiestai Briuge Briuselis Amsterdamas Antverpenas ir kt GeografijaGeografiskai Zemutines provincijos sudaro trikampio formos zemumu teritorija kuri sutampa su Reino Mozelio Seldes Emso upiu deltomis Is vakaru ir siaures regiona supa Siaures jura o jo rytines ir pietines ribos nera aiskiai nustatytos Tai vienas tankiausiai gyvenamu Europos regionu RaidaViduramziai Iki IX a regiono siaurine ir pietine dalys vystesi atskirai Siaurine dalis buvo apgyvendinta germanu genciu tarp kuriu svarbiausios buvo fryzai ilgainiui cia sukure savo Veliau siaureje hegemonija įgijo saksai Is cia vyko ju tolesnis kilnojimasis į Britanija Tuo tarpu pietine regiono dalis sudare siauriausia Galijos dalį cia nuo I tukst pr m e vidurio gyveno keltu gentys belgai kurie dave pavadinima dabartinei Belgijai Juos uzkariavusi Romos imperija regiona vadino Belgika Silpstant Romos imperijai keltus ir romenus cia isstume frankai kurie cia konsolidavo savo valstybe ir vykde uzkariavimus į pietus t y į dabartines Prancuzijos teritorija IX a Fryzijai nominaliai patekus į Franku imperijos sudetį regionas pirma karta politiskai suvienytas Imperijai suskilus regiona valde Vidurio Franku karalyste veliau Lotaringijos karalyste galiausiai Si galiausiai X a tapo Sventosios Romos imperijos dalimi Nuo X a gana panasios gamtines salygos leme panasu viso regiono vystymasi Cia naujai kuresi stiprus prekybiniai miestai sparciai didejo gyventoju tankumas ir regionas greitai tapo vienu svarbiausiu Europos ekonomikos ir kulturos zidiniu kaip ir Siaurine Italija kur irgi paraleliai vyko panasus procesai Imperijai skaldantis į smulkias feodalines valdas skaldymasis pasireiske ir Zemutinese provincijose cia susiformavo daug smulkiu valstybeliu Tarp ju svarbiausios buvo Brabanto kunigaikstyste Flandrijos grafyste Flandrijos grafyste Liuksemburgo kunigaikstyste Utrechto vyskupija Ljezo vyskupija ir kt Burgundijos ir Habsburgu Nyderlandai Zemutiniu Provinciju istorijaBelgijos Liuksemburgo NyderlanduGalija GermanijaRomos imperija Belgika Z Germanija Franku valstybe Fryzai SaksaiFranku imperija V Frankai gt Lotaringija gt Sv Romos imp Zemutines provincijos Burgundijos gt HabsburguP Nyderlandai Ispanijos gt Austrijos gt Prancuzijos imperija gt Belgija Liuksemburgas NyderlandaiSeptyniolika provincijuPagrindiniai straipsniai Burgundijos Nyderlandai ir Habsburgu Nyderlandai Regionas kaip atskiras politinis vienetas formavosi XV a Burgundijos kunigaikstystes iniciatyva 1384 m kunigaikstis paveldejo Flandrijos grafystes sosta o veliau Burgundu dinastija plete savo dinastinius rysius apjungdama didele dalį regiono Burgundijos kunigaiksciai per simta metu dinastiniu rysiu ir agresijos keliu perimdavo valdzia atskirose Zemutiniu provinciju valstybelese Tai vyko tokia seka skaiciai skliausteliuose atitinka skaicius zemelapyje 1384 Artua 1 Flandrija 2 Mechelenas 3 1427 Namuras 4 1428 Hainautas 5 Zelandija 6 Olandija 7 1430 Brabantas 8 Limburgas 9 1443 Liuksemburgas 10 1473 Gelderso kunigaikstyste 13 1475 Pikardija prarasta Prancuzijai 1477 m 1477 m Burgundijos kunigaiksciui pralaimejus Prancuzijai Nyderlandai paveldejimo teise perejo Habsburgams ir tapo zinomi kaip Habsburgu Nyderlandai Iki 1543 m Habsburgai Imperatorius Karolis V baige politinį regiono vienijima Karolio V laikais 1527 prijungta Utrechto vyskupija 11 su Drentes 15 Overeiselio 16 senjorijomis 1543 naujai prijungtas Geldersas 13 su Zutphenu 17 Fryzija 12 ir Groningenu 14 Valdomas sritis Habsburgai 1548 m perorganizavo į Septyniolikos provinciju sajunga sudarydamos stipru politinį bei ekonominį junginį apemusį ne tik dabartinį Beniliuksa bet ir dalį siaures Prancuzijos Artua grafyste ir vakaru Vokietijos Administraciskai sis vienetas buvo pavaldus Sventosios Romos imperijos Burgundijos apskriciai kuriai dar priklause dinastiskai susijusi Burgundijos grafyste Habsburgams nepavyko prijungti tik vienos dideles regiono valstybes Ljezo vyskupijos kuri islaike nepriklausomybe iki pat XVIII a pab Ji administraciskai priklause 1556 m po Karolio V mirties visos Habsburgu valdos Europoje buvo padalintos dviem sunums tarp dvieju dinastiniu liniju Septyniolika provinciju atiteko Ispanijos Habsurgu linijai Siauriniai ir Pietiniai Nyderlandai Nyderlandai Revoliucijos metulaikomas Nyderlandu įkureju Pagrindiniai straipsniai Jungtines Nyderlandu provincijos Ispanijos Nyderlandai ir Austrijos Nyderlandai Per 1568 m prasidejusį Astuoniasdesimtmetį kara 1579 metais regiono siaurine dalis 7 provincijos paskelbe nepriklausomybe pagal Utrechto unija susijungdamos į Pilypas II Habsburgas Karolio V sunus nenorejo taip lengvai pripazinti siauriniu provinciju nepriklausomybes ji oficialiai pripazinta tik 1648 m Revoliucijos rezultatas buvo Zemutiniu provinciju regiono skilimas į du politininius vienetus Siaureje susiformavo Jungtines Nyderlandu provincijos kurios tapo dabartiniu Nyderlandu primtaku o pietine dalis dabartinis Liuksemburgas ir Belgija liko Ispanijos Habsburgu valdzioje Jie buvo vadinami Pietiniais Nyderlandais Jungtines Nyderlandu provincijos isaugo į viena stipriausiu pasaulio juriniu ir ekonominiu galybiu Tai Nyderlandu aukso amzius kurio metu buvo kuriamos kolonijos ir prekybines faktorijos visame pasaulyje Dar 1624 m olandas Peter Stuyvesant įkure Naujajį Amsterdama dabartinio Niujorko vietoje o veliau kolonizavo Indonezija ir kitas teritorijas Priesingai iki Nyderlandu revoliucijos buvusi pazangesne ir ekonomiskai stipresne regiono dalis pradejo stipriai atsilikti Is pradziu pietinius Nyderlandus valde Ispanija Ispanijos Nyderlandai kuri vykde agresyvia mokesciu bei religijos politika Del jos regionas isliko katalikiskas ir ekonomiskai nesivyste is jo į siaure migravo gyventojai XVII a Ispanijos Nyderlandai neteko kai kuriu sriciu pietuose kurios nuo tada priklauso Prancuzijai Per XVIII a pradzios Ispanijos įpedinystes kara regionas buvo nusiaubtas 1713 m cia eme valdyti Austriskoji habsburgu atsaka ir Pietiniai Nyderlandai tapo zinomi kaip Austrijos Nyderlandai Austrijai Nyderlandai buvo neįdomus ir į jo vystyma pastangos nebuvo dedamos Bandymai vienyti nuo 1794 m Jungtine Nyderlandu karalystePagrindinis straipsnis 1794 m eme plesti savo teritorijas į siaure Austrijos Nyderlandu teritorija jie prijunge tiesiogiai prie Prancuzijos įkurdami cia atskirus departamentus Jungtinese Provincijose tuo tarpu buvo nuverstas karalius cia paskalbta trumpalaike Ji panaikinta 1806 m pasodinus į sosta Luisa Bonaparta ir pavertus Nyderlandus marionetine 1810 m si karalyste panaikinta ir tiesiogiai aneksuota Prancuzijos Taip regionas vel buvo suvienytas ir atsidure vienoje valstybeje sį karta Prancuzijoje 1815 m Napoleonui pralaimejus buvo suformuota nepriklausoma Jungtine Nyderlandu karalyste vel politiskai suformavusi atskira regiona Ji apeme Nyderlandus Belgija ir Liuksemburga Jos pirmuoju valdovu tapo Vilhelmas I is Nasau kunigaiksciu linijos kuris kartu buvo tituluojamas ir Liuksemburgo didziuoju kunigaiksciu Belgija sukilo ir atsiskyre nuo Nyderlandu 1830 metais oficialiai 1839 Dvi provincijos Liuksemburgas ir Limburgas ryzosi likti personalineje unijoje su Nyderlandais 1867 m Limburgas vel prijungtas prie Nyderlandu kaip provincija 1890 m kai po karaliaus Vilhelmo III sosta uzeme jo dukte karaliene Vilhelmina Liuksemburgas atsiskyre nes turejo kitokia sosto paveldejimo tvarka Liuksemburgo įstatymai draude moteriai buti valstybes galva Liuksemburgo monarchu tapo Nasau seimos vokiskosios sakos narys Tai galutinai baige bandymus suvienyti Nyderlandus politiskai Nepaisant to ekonominiai ju santykiai isliko labai tamprus 1951 m visos trys valstybes ryzosi suformuoti ekonomine sajunga kuri vadinama Beniliuksu