Žemaičių Naumiesčio sinagoga – mūrinė sinagoga, stovinti Žemaičių Naumiestyje, netoli miestelio trikampės Pergalės aikštės, Šilutės rajone. Išsaugotos buvusios sinagogos liekanos, pastatyta informacinė lenta. Nuo 2014 m. mūro pastatas įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. Netoliese, giliau nuo pagrindinės gatvės išlikusi ir medinė nykstanti sinagoga.
| Žemaičių Naumiesčio sinagoga | |
|---|---|
| Sinagoga su atstatytais langais, stogu, informacinė lenta 2020 m. | |
Žemaičių Naumiesčio sinagoga | |
| Vieta | Sodų g.5, Žemaičių Naumiestis, Šilutėsraj. |
| Statusas | buvusi |
| Architektas | V. Rimgas |
| Statybų pabaiga | 1930 m. |
| Paskirtis | sinagoga |
| Plotas | 2314 m² |
| Statusas | valstybės saugomas |
| Reikšmingumo lygmuo | regioninis |
| Įregistravimo metai | 2014 m. |
| Kodas | 34615 |
Istorija
Žydai Žemaičių Naumiestyje gyveno nuo XVII a. Mūrinė didžioji sinagoga pastatyta 1816 m. Kai 1914 m. per Pirmąjį pasaulinį karą sudegė didelė miestelio dalis, sinagogos pastatas taip pat buvo smarkiai apgadintas, bet išliko išorinės sienos. 1923 m. buvo planuojama rekonstrukcija arba naujo pastato statyba, tačiau dėl lėšų trūkumo tai nebuvo greitai įgyvendinta. Buvo naudojamasi šalia stovinčia apšildoma medine sinagoga, kurioje tilpo ir moterų, ir vyrų maldyklos, buvo studijuojami šventieji raštai. Surinkus pakankamai lėšų tik 1930 m. buvo atstatyta (rekonstruota) mūrinė sinagoga ant senųjų išorinių sienų. 1930 m. projekto autorius buvo inžinierius V. Rimgas. Tačiau tai jau buvo paprastesnis pastatas, panašus į tipinį. Nebeliko buvusio mansardinio stogo, kuris pakeistas keturšlaičiu.
Po Antrojo pasaulinio karo mūriniame pastate kurį laiką buvo įsikūrusi mokyklos sporto salė, mediniame – įrengtos klasės. Išsikėlus mokyklai, apie 1960 m. dalis didžiosios sinagogos pastato buvo perdaryta pritaikant kultūros namų veiklai: vieni langai padidinti iki žemės, kiti užmūryti, iškirstos naujos angos, pristatytas baltų plytų vieno aukšto priestatas. Vidaus interjeras neišliko. Tuo metu medinėje sinagogoje buvo įkurdinta kino salė. Po 1991 m. kultūros įstaiga išsikėlė, o tuščias mūrinis pastatas daugelį metų stovėjo nenaudojamas, nyko, jam grėsė griūtis.
2003 m. sinagogos pastatas buvo įtrauktas į Šilutės rajono privatizuotinų pastatų sąrašą. Tačiau Lietuvos žydų bendruomenei pasipriešinus pastatas buvo išbrauktas iš sąrašo. 2010 m. vėl kilo privatizacijos klausimas, bet situacija pasikartojo. 2014 m. sinagoga buvo paskelbta regionine kultūros vertybe.
2018 m. pradėti didžiosios sinagogos išsaugojimo ir kai kurie restauravimo darbai: langai atkurti iki pirminės formos, priestatas nugriautas, pakeistas stogas, iškirsti krūmai, sutvarkyta aplinka.
Architektūra
Pastatas orientuotas iš šiaurės vakarų į pietryčius. Įėjimas į sinagogą buvo šiaurės vakaruose, ten ji buvo dviejų aukštų. Viršutiniame aukšte buvo maldų kambarys moterims. Pagrindinė patalpa (vyrų maldos kambarys) buvo vieno aukšto patalpa. Vyrų įėjimas buvo centre šiaurės rytų sienoje, o prieiga prie laiptų į moterų galeriją buvo šiauriniame šiaurės rytų sienos kampe. Kiekvienoje ilgojoje pusėje yra trys langų poros, atskirtos piliastrais. Pietryčių pusėje yra dvi poros langų, taip pat atskirtų piliastru (už kurio buvo Toros skrynia). Virš jo buvo stoglangis (neišlikęs). Iš viso maldų patalpa turėjo dvylika langų, be to, po du kiekvienoje šoninėje dalyje ir keturis šiaurės vakarų sienoje. Šios sienos pirmame aukšte taip pat buvo du maži, pusapvaliai langai. Apie bimą žinių neišlikę. Pastebima niša Torai.
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Žemaičių Naumiesčio sinagoga, Kas yra Žemaičių Naumiesčio sinagoga? Ką reiškia Žemaičių Naumiesčio sinagoga?