Žaslių Kristaus kančios koplyčia

Šalia senosios bažnyčios buvusios kapinės. 1898 m. prie klebono Kazimiero Kibelio pradėta statyti nauja bažnyčia, o kapinės su antkapiniais paminklais perkeltos į kitą vietą. Dabartinė bažnyčia užbaigta 1902 m. Kristaus kančios koplyčia priešais naująją bažnyčią pastatyta 1933 m. Žaslių bažnyčios klebono kanauninko Mato Cijūnaičio pastangomis. Ji buvo skirta popiežiaus Pijaus XI paskelbtiems jubiliejiniams 1933-iesiems metams, minint 1900-ąsias Kristaus atpirkimo metines (33 metai po Kristaus gimimo). Koplyčioje pastatyta skulptūra, vaizduojanti palinkusį Jėzų su kryžiumi ant peties. Koplyčia pašventinta 1935 m., antrą šv. Velykų dieną.

Šventoriuje iš viso palaidota 11 kunigų.^[1] Prie Kristaus kančios koplyčios palaidoti šeši kunigai, iš kurių keturi kilę iš tuometinio Žaslių valsčiaus vietovių:

• Matas Cijūnaitis (1886-1955) – koplyčios statytojas, ilgametis Žaslių bažnyčios klebonas, Krivonių bažnyčios statytojas
• Juozapas Stakauskas (1900-1972)
• Jonas Žižliauskas (1920-1962), kilęs iš Krivonių
• Pranas Gerbutavičius (1919–1977), kilęs iš Pajautiškių
• Henrikas Surginevičius (1912-1979), kilęs iš Žaslių
• Aleksandras Alkovikas (1917-1984), kilęs iš Pustakiemio

Šalia, atskiruose kapuose, palaidoti dar penki kunigai:

• Zigmas Červokas (1915-2000)
• Silvestras Tomaševskis (?–1866)
• Kazimieras Kibelis (1868–1902)
• Jurgis Kazlauskas (1907-1944)
• Pranas Cibulskas (1892-1967)

Šalia Cibulskų kapavietės, dešinėje, stūkso kunigaikštienės Joanos Giedraitienės (?-1850) antkapis. Čia pat palaidota kardinolo Vincento Sladkevičiaus motina Uršulė Kavaliauskaitė-Sladkevičienė (1885-1970). Dviejų akmeninių antkapių (vienas jų – su metaliniu kryžiumi viršuje) įrašai neįskaitomi, manoma, yra iš XIX a.

Šventoriaus kalno šlaito viršutinėje terasoje, į gatvės pusę, pastatytas Zaleskių šeimos laidojimo rūsys. Jis su išlikusiomis kriptomis, įrengtas XIX a. viduryje Senojo Egipto stiliumi.

Koplyčia stovi apardytoje Žaslių piliakalnio dalyje. Atkartoja greta stovinčios bažnyčios architektūros stilių – turi neogotikos elementų. Ji raudonų plytų mūro, keturkampio plano, su dvitarpsniu tinkuoto mūro cokoliu, kurio viršesnėje dalyje, nišose, įmūrytos šešios atminimo lentos su palaidotųjų vardais ir datomis. Aplink koplyčią, papėdėje, prie kiekvieno fasado sienos įtaisytos tamsaus granito antkapinės plokštės. Koplyčia vienos antžeminės patalpos, atviromis sienomis. Pastatą sudaro keturios laikančios kolonos su smailiaarkėmis angomis tarp jų. Aukštas stogas keturšlaitės formos, viršūnę vainikuoja metalinis ornamentuotas kryžius. Pastogę juosia karnizas, banguojanti plytų bokštelių juosta.

Koplyčios vertingoji savybė – centre įkomponuota betoninė skulptūra „Kristus, nešantis kryžių“. Kristus vaizduojamas vainikuotas erškėčių vainiku, vilkintis ilga laisva tunika, žengiantis, abiem rankomis prilaikantis ant peties uždėtą kryžių. Tai Jėzaus Kristaus vaizdavimo ikonografinis tipas, primenantis sceną iš Kryžiaus kelio ciklą vaizduojančių stočių. Ši Kristaus scena paplitusi pakelių mūriniuose koplytstulpiuose, koplytėlėse.

• Papėdėje – antkapiai
• Zaleskių laidojimo rūsys
• U. Sladkevičienės kapas

• Olijardas Lukoševičius. Kaišiadorių bažnytinis paveldas. – Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2017

• Kaišiadorių dekanatas. Parapijos 2019-05-31 iš Wayback Machine projekto.