Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Žanas ŠardenasŠardeno autoportretas apie 1775 m Luvras Gimė 1699 m lapkričio 2 d ParyžiusMirė 1779 m gruodžio 6 d 80 met
Žanas Šardenas
| Žanas Šardenas | |
|---|---|
| Šardeno autoportretas (apie 1775 m., Luvras) | |
| Gimė | 1699 m. lapkričio 2 d. Paryžius |
| Mirė | 1779 m. gruodžio 6 d. (80 metų) Paryžius |
| Tautybė | prancūzas |
| Veikla | XVIII a. rokoko dailininkas |
| Vikiteka | Jean-Baptiste-Siméon Chardin |
Žanas Šardenas (piln. Žanas Batistas Simeonas Šardenas, pranc. Jean-Baptiste-Siméon Chardin, 1699 m. lapkričio 2 − 1779 m. gruodžio 6 d.) – XVIII a. prancūzų rokoko dailininkas. Tapė natiurmortus ir žanrines buitines scenas.
Biografija
Žanas Batistas Simeonas Šardenas gimė 1699 m. lapkričio 2 d Paryžiuje. Savo gyvenimo metu beveik nepaliko miesto. Jo tėvas buvo amatininkas, biliardo stalų gamintojas. Būdamas 14 metų Šardenas pradėjo mokintis Pierre Jacques Cazes (1676–1754) dirbtuvėse, po to – pas Noël Nicolas Coypel (1690–1734). Tapytojo netraukė istorinė tapyba. Pirmieji jo darbai buvo mažų matmenų žanriniai paveikslai, pavyzdžiui, „Biliardo žaidimai“. 1724 m. jis buvo priimtas į tapytojų Šv. Luko gildiją, 1728 m. eksponavo keletą darbų, tarp kurių „Spindulys“ (1725–1726) ir „Bufetas“ (1728). Šie darbai susilaukė didelės sėkmės ir tais pačiais metais Šardenas buvo priimtas į Karališkąją tapybos ir skulptūros akademiją. Stojimo vertinimui pateikė du natiurmortus. 1731 m. Šardenas vedė Marguerite Saintard, kuri mirė 1735 m. 1736 ar 1737 m. mirė duktė Marguerite-Agnès (g. 1733).
Iki 1733 m. Šardenas specializavosi natiurmortų tapyboje, po to labiau susidomėjo žanrinėmis scenomis, nutapė „Moteris, užantspauduojanti laišką“ ir „Moteris prie vandens statinės“. 1737 m. išstatė septynis mažus žanrinius paveikslus, kurie susilaukė sėkmės ir kritikų pripažinimo. 1738 m. buvo sukurta paveikslo „Moteris, užantspauduojanti laišką“ graviūra. Graviūros pagal jo paveikslus plito ir populiarino Šardeno vardą. 1740 m. jis buvo pristatytas karaliui Liudvikui XV, kuriam pasiūlė paveikslus „Dirbanti mama“ ir „Mandagumas“. 1744 m. Šardenas vedė Françoise-Marie Pouget, kurios aukštai vertinamą pastelinį portretą sukūrė 1775 m. Apie 1748 m. jis pradėjo vėl grįžti prie natiurmorto žanro, kurį buvo apleidęs dėl žanrinių scenų. Šardenas tapo vienu gerbiamiausių ir ištikimiausių Akademijos narių. 1757 m. karalius jam skyrė atskirus kambarius gyventi Luvre. Eksponavo kiekvienais metais akademiniame Salone iki savo mirties 1779 m. Nuo 1755 iki 1774 m. jis buvo Akademijos iždininku. Nuo 1761 iki 1774 m. buvo parodų supervizorius: prižiūrėjo paveikslų iškabinimą. 1760 m. Švedijos karalienė apdovanojo jį medaliu už graviūras, skirtas jai.
Šardeno kūriniai buvo populiarūs visoje Europoje, nors jis pats taip ir neišvyko iš Paryžiaus, nekeliavo į Italiją ar Nyderlandus mokytis iš tų šalių pripažintų meistrų. 1766 m. Rusijos imperatorė Jekaterina II užsakė jam paveikslą. Gyvenimo pabaigoje Šardeno regėjimas suprastėjo ir jis kūrė ryškesnių spalvų pastelės technika. Pirmą pastelę pristatė 1771 m. Salone. 1772 m. Venecijoje nusižudė jo vienturtis sūnus Pjeras Žanas (g. 1723), kuris buvo tapęs žinomu tapytoju, laimėjęs Romos prizą akademijoje. Naujas Akademijos direktorius Jean-Baptiste-Marie Pierre apkarpė senųjų narių išmokas ir jų įtaką. Žanas Šardenas mirė primirštas 1779 m. gruodžio 6 d. Paryžiuje. Šardeno vieta meno istorijoje pradėjo įgauti vertę maždaug po 1850 metų. Jis laikomas vienu reikšmingiausių XVIII a. prancūzų rokoko atstovų. Jo natiurmortai laikomi geriausiais XVIII a. Europos tapyboje.
Darbų galerija
- „Natiurmortas su kate ir raja“ (1728, Thyssen-Bornemisza muziejus, Madridas)
- „Moteris, užantspauduojanti laišką“ (1733, , Berlynas)
- „Muilo burbulai“ (1733-34, Nacionalinė Vašingtono meno galerija)
- „Dirbanti mama“ (1740, Luvras, Paryžius)
- „Natiurmortas su kurapka ir kriauše“ (1748, Štedelis, Frankfurtas prie Maino)
- „Vaza su gėlėmis“ (1750, Škotijos nacionalinė galerija, Edinburgas)
- „Vynuogės ir granatai“ (1763, Luvras, Paryžius)
- „Madam Šarden“ (1775, Luvras, Paryžius)
Išnašos
- Vašingtono nacionalinės meno galerijos informacija Archyvuota kopija 2014-03-14 iš Wayback Machine projekto.
- Encyclopaedia Britannica
- Prado muziejaus informacija Archyvuota kopija 2014-03-14 iš Wayback Machine projekto.
- Oxford Reference
Nuorodos
- wga.hu
- abcgallery.com
- Tinklalapis, skirtas Šardenui Archyvuota kopija 2014-03-14 iš Wayback Machine projekto.
- The Guardian
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Žanas Šardenas, Kas yra Žanas Šardenas? Ką reiškia Žanas Šardenas?
Zanas SardenasSardeno autoportretas apie 1775 m Luvras Gime 1699 m lapkricio 2 d ParyziusMire 1779 m gruodzio 6 d 80 metu ParyziusTautybe prancuzasVeikla XVIII a rokoko dailininkasVikiteka Jean Baptiste Simeon Chardin Zanas Sardenas piln Zanas Batistas Simeonas Sardenas pranc Jean Baptiste Simeon Chardin 1699 m lapkricio 2 1779 m gruodzio 6 d XVIII a prancuzu rokoko dailininkas Tape natiurmortus ir zanrines buitines scenas BiografijaZanas Batistas Simeonas Sardenas gime 1699 m lapkricio 2 d Paryziuje Savo gyvenimo metu beveik nepaliko miesto Jo tevas buvo amatininkas biliardo stalu gamintojas Budamas 14 metu Sardenas pradejo mokintis Pierre Jacques Cazes 1676 1754 dirbtuvese po to pas Noel Nicolas Coypel 1690 1734 Tapytojo netrauke istorine tapyba Pirmieji jo darbai buvo mazu matmenu zanriniai paveikslai pavyzdziui Biliardo zaidimai 1724 m jis buvo priimtas į tapytoju Sv Luko gildija 1728 m eksponavo keleta darbu tarp kuriu Spindulys 1725 1726 ir Bufetas 1728 Sie darbai susilauke dideles sekmes ir tais paciais metais Sardenas buvo priimtas į Karaliskaja tapybos ir skulpturos akademija Stojimo vertinimui pateike du natiurmortus 1731 m Sardenas vede Marguerite Saintard kuri mire 1735 m 1736 ar 1737 m mire dukte Marguerite Agnes g 1733 Iki 1733 m Sardenas specializavosi natiurmortu tapyboje po to labiau susidomejo zanrinemis scenomis nutape Moteris uzantspauduojanti laiska ir Moteris prie vandens statines 1737 m isstate septynis mazus zanrinius paveikslus kurie susilauke sekmes ir kritiku pripazinimo 1738 m buvo sukurta paveikslo Moteris uzantspauduojanti laiska graviura Graviuros pagal jo paveikslus plito ir populiarino Sardeno varda 1740 m jis buvo pristatytas karaliui Liudvikui XV kuriam pasiule paveikslus Dirbanti mama ir Mandagumas 1744 m Sardenas vede Francoise Marie Pouget kurios aukstai vertinama pastelinį portreta sukure 1775 m Apie 1748 m jis pradejo vel grįzti prie natiurmorto zanro kurį buvo apleides del zanriniu scenu Sardenas tapo vienu gerbiamiausiu ir istikimiausiu Akademijos nariu 1757 m karalius jam skyre atskirus kambarius gyventi Luvre Eksponavo kiekvienais metais akademiniame Salone iki savo mirties 1779 m Nuo 1755 iki 1774 m jis buvo Akademijos izdininku Nuo 1761 iki 1774 m buvo parodu supervizorius priziurejo paveikslu iskabinima 1760 m Svedijos karaliene apdovanojo jį medaliu uz graviuras skirtas jai Sardeno kuriniai buvo populiarus visoje Europoje nors jis pats taip ir neisvyko is Paryziaus nekeliavo į Italija ar Nyderlandus mokytis is tu saliu pripazintu meistru 1766 m Rusijos imperatore Jekaterina II uzsake jam paveiksla Gyvenimo pabaigoje Sardeno regejimas suprastejo ir jis kure ryskesniu spalvu pasteles technika Pirma pastele pristate 1771 m Salone 1772 m Venecijoje nusizude jo vienturtis sunus Pjeras Zanas g 1723 kuris buvo tapes zinomu tapytoju laimejes Romos priza akademijoje Naujas Akademijos direktorius Jean Baptiste Marie Pierre apkarpe senuju nariu ismokas ir ju įtaka Zanas Sardenas mire primirstas 1779 m gruodzio 6 d Paryziuje Sardeno vieta meno istorijoje pradejo įgauti verte mazdaug po 1850 metu Jis laikomas vienu reiksmingiausiu XVIII a prancuzu rokoko atstovu Jo natiurmortai laikomi geriausiais XVIII a Europos tapyboje Darbu galerija Natiurmortas su kate ir raja 1728 Thyssen Bornemisza muziejus Madridas Moteris uzantspauduojanti laiska 1733 Berlynas Muilo burbulai 1733 34 Nacionaline Vasingtono meno galerija Dirbanti mama 1740 Luvras Paryzius Natiurmortas su kurapka ir kriause 1748 Stedelis Frankfurtas prie Maino Vaza su gelemis 1750 Skotijos nacionaline galerija Edinburgas Vynuoges ir granatai 1763 Luvras Paryzius Madam Sarden 1775 Luvras Paryzius IsnasosVasingtono nacionalines meno galerijos informacija Archyvuota kopija 2014 03 14 is Wayback Machine projekto Encyclopaedia Britannica Prado muziejaus informacija Archyvuota kopija 2014 03 14 is Wayback Machine projekto Oxford ReferenceNuorodosVikiteka Jean Baptiste Simeon Chardin vaizdine ir garsine medziagawga hu abcgallery com Tinklalapis skirtas Sardenui Archyvuota kopija 2014 03 14 is Wayback Machine projekto The Guardian