Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Žalvario amžius Lietuvoje
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Žalvario amžius Lietuvoje truko nuo XVIII a. pr. m. e. iki V a. pr. m. e. Artimuosiuose Rytuose, Irane žalvario amžiaus pradžia – dar 4 tūkst. pr. m. e. Ten atsiranda žiesta keramika. Žalvario (arba bronzos) amžiaus pradžia įvairiose pasaulio dalyse labai skiriasi. Pavyzdžiui, didžiojoje dalyje subsacharinės Afrikos žalvario amžiaus nebuvo – akmens amžių iškart keitė geležies amžius. Perėjimas į žalvario amžių vadinamas eneolitu.
Riba tarp neolito ir bronzos Lietuvoje laikoma virvelinės keramikos išnykimas ir brūkšniuotosios keramikos įsigalėjimas Vidurio Lietuvoje. Brūkšniuotoji keramika kildinama iš virvelininės, tačiau tai neigia Algirdas Girininkas). Pasak jo tyrinėjimų, ankstyvosios brūkšniuotosios keramikos formavimuisi turėjo įtakos vėlyvosios Narvos kultūra.
Gyvenvietės arčiau upių, vėliau aukštesnėse terasose. Stiprėjant bendruomenėms bei intensyvėjant prekybai dažnėjo kariniai susidūrimai. Dėl to žalvario amžiuje pradėti apgyvendinti piliakalniai, kurių aikštelėse randamos keturkampių stulpinės konstrukcijos pastatų su židiniais liekanos. Tanki šio ir vėlesnio laikotarpio piliakalnių sankaupa yra netoli Dauguvos-Dnepro vandens kelio – Rytų Aukštaitijoje (apie Zarasų – Tauragnų liniją) iš kur išplito brūkšniuotos keramikos kultūra. Žalvario amžių Marija Gimbutienė pavadino baltų, išplitusių nuo Baltijos iki Volgos, aukso amžiumi. Ji baltams priskyrė (dalinė – varpinių kapų), , Sembos-Notangos, , rytų Mozūrijoje, , Dnepro aukštupio bei Volgos-Okos aukštupio (, vėliau Juchnovo, , Dnepro-Dauguvos), Milogrado kultūras.
Dirbiniai
Žalvario amžiaus dirbinių nedaug. Manoma, kad pirmieji žalvariniai kalavijai pateko į Lietuvą iš Skandinavijos. Žalvariniai dirbiniai į Lietuvą taip pat vežami iš dabartinės Austrijos, Vengrijos teritorijų ir net Užkaukazės, per Estiją, Dauguvos upę. Ilgainiui susidėvėjusius įrankius vietiniai meistrai išmoko perlydyti ir pasigaminti naujus – piliakalniuose randama lydymo krosnelių ir liejimo formų liekanų. Iš Vakarų Europos į Lietuvą taip pat pateko bronzos žaliava. Atsirado baltiško tipo bronzos dirbiniai: Rytų Pabaltijo tipo kirviai. Tai buvo atkraštinių kirvių tipo dirbiniai. Į Rytų Pabaltijo kirvius buvo panašūs atkraštiniai Rytų tipo kirveliai. Žalvario ir ankstyvuoju geležies amžiumi taip pat išsiskyrė skobtiniai ir Klaipėdos, įmoviniai (dar vadinami Melero) bei Nortikėnų tipo kirviai. Randami įprastiniai durklai, mažomis trikampėmis geležtėmis, žalvariniai ietigaliai plačiomis plunksnomis ir plačiomis įmovomis. Antkakliai, smeigtukai atvežti iš Rytprūsių. Taip pat metalinės apyrankės, žiedeliai, meškerės kabliukai ir net skulptūrėlės. Beveik visi dirbiniai importuoti iš Vakarų Europos. Lietuvoje gaminami antsmilkiniai, antkaklės kampuotais galais, gulbės kaklo galvos smeigtukai.
Brūkšniuotoji keramika buvo storų sienelių, grubi, paviršius menkai brūkšniuotas. Puodų tipai:
- Piltuvėlio formos
- Statinaitės formos
Gyvenvietės
Žalvario ir ankstyvuoju geležies amžiumi yra skiriami 2 gyvenviečių tipai:
- Neįtvirtintos (jos dar grupuojamos į trumpalaikes ir ilgalaikes)
- Įtvirtintos (piliakalniai ir polinės)
Neįtvirtintos gyvenvietės
Neįtvirtintos gyvenvietės radosi tik ankstyvajame žalvario amžiuje (apytiksliai XVI-XII a. pr. m. e.). Jų tradicija tęsėsi iki XIII a. pr. m. e., kai pradėjo plisti piliakalniai. Žalvario amžiaus pradžioje drėgnėjant klimatui, gyvenvietes imta kurti iš žemesnių vietų į aukštesnes. Tačiau vis dar buvo išlikusi tendencija sėsliau apsistoti tik prie upių (jų santakų) ar ežerų. Pastebėtina, jog neįtvirtintosios (arba atviros) gyvenvietės radosi bemaž visoje Lietuvos teritorijoje. Jų plotas siekė nuo 0.5 iki 1 ha. Plačiausiai tyrinėtos ir vertingos savo radiniais žalvario amžiaus atvirosios gyvenvietės: Kretuono IC, Gaigalinės 2-oji, Samantonių, Papiškio, Mergežerio 13-oji, Žemųjų Petrašiūnų, Žemųjų Kaniūkų, Samantonių.
Įtvirtintos gyvenvietės (piliakalniai)
Piliakalniai Lietuvos teritorijoje pradėjo plisti nuo vėlyvojo žalvario amžiaus pradžios (XIII a. pr. m. e.). Tokio tipo gyvenvietės kūrėsi taip pat prie upių, pelkių ar ežerų, tačiau išsiskyrė savo įrengimu aukštose natūraliose kalvose. Ankstyvieji piliakalniai pradėjo kurtis Šiaurės Rytinėje Lietuvos dalyje. Vėliau jie Plito į Rytus, Vakarus ir Centrinę dalį. Jie skiriami į dvi grupes pagal įtvirtinimus:
- Bežemių įtvirtinimų piliakalniai (kurių reljefas suformuotas natūraliai gamtos)
- Žemių įtvirtinimų piliakalniai (kuriuos supa žmonių veiklos suformuoti apsauginiai pylimai ar grioviai)
Piliakalniai Lietuvos teritorijoje skiriasi savo įrengimu. Nebuvo universalių statymo šablonų, o kartu palaipsniui kito sutvirtinimo technologijos ir principai. Ankstyviausi piliakalniai buvo kuriami nedidelėse kalvose. Nuolaidžiausia kalvos viršūnė buvo nukasama, o aukščiausia dalis būdavo aplyginama ir paruošiama aikštelė, kurioje buvo statomi pastatai. Tokių aikštelių dydis buvo mažesnis nei neįtvirtintų gyvenviečių – apie 30-50 m dydžio. Aikštelės pakraščiuose buvo kuriamos stulpinės konstrukcijos gynybiniai įtvirtinimai. Dažnai jie buvo dviejų eilių. Apie I tūkst. pr. m. e. viduryje atsirado žemės pylimai ir grioviai, jie tvirtinami moliu, akmenimis, medžiu. Palaipsniui didėjo ir šlaitų nukasimas, statesnės kalvos kūrimas. Svarbiausi Šiaurės Rytų ir Rytų Lietuvos piliakalniai: Narkūnų, Sokiškių, Petrešiūnų, Moškėnų, Juodonių, Velikuškių ir kt. Vakarų Lietuvos išskiriami: Imbarės, Sauginių, Daubarių, Kurmaičių.
Pastatai
Pastatai rekonstruojami pagal išlikusius pėdsakus: stulpavietes, ūkines duobes, židinius. Ankstyvuoju žalvario amžiumi pastatus sunku pilnai rekonstruoti, kadangi nėra išlikę ryškių pėdsakų. Kur kas daugiau duomenų yra iš ankstyvųjų piliakalnių. Juose pastatai statyti aikštelės pakraščiuose. Pastatai buvo įvairūs: antžeminiai (statomi ant žemės be įkasimų), pusiaužeminiai (šiek tiek įgilinti), stulpinės konstrukcijos, keturkampiai, ovalūs, skyrėsi ir jų ilgis. Jie buvo taip pat ir skirtingų paskirčių: gyvenamieji, ūkiniai, gal net ritualiniai. Paprastai pastato galuose buvo stambūs kuolai ir viduryje bėžiai (stambūs basliai ant kurių laikėsi pastatai), dažnai apie pastatą buvo pinami aptvarai. Gyvenamieji pastatai dažniausiai buvo antžeminiai, stulpinės konstrukcijos, 2 patalpų bei dvišlaičiu ar trišlaičiu stogu. nuomone viename pastate gyveno viena bendruomenė – 3-5 šeimos.
Verslai
Svarbią reikšmę turėjo medžiojamieji žvėrys: 88-92 % randamų kaulų sudarė tauro, elnio, stirnos, ūdros kaulai. Naminiai buvo stambieji raguočiai, avys, arkliai. Arkliai buvo naudojami mėsai ir pienui, galbūt net jojimui.
Praktikuojama lydyminė žemdirbystė. Žalvario įrankiai paspartino žemdirbystės ir gyvulininkystės vystymąsi, atsirado žalvarinių įrankių gamintojai – amatininkai. Apie žemdirbystę byloja kapliai, rasti negi žalvariniai pjautuvai. Tačiau visgi pirmoje žalvario amžiaus pusėje pagrindinius įrankius sudarė dirbiniai iš akmens, kaulo ar rago. Tik I tūkst. pr. m. e. II pusėj pradėjo plisti metaliniai dirbiniai, kurių visgi taip pat nebuvo gausu. Rytų baltų gyventose žemėse vyravo medžioklė ir žvejyba, gyvulininkystė išplito vėliau. Vakaruose verstasi primityvia žemdirbyste. Be gyvulininkystės, žemdirbystės, medžioklės ir žvejybos klestėjo ir bitininkystė, puodininkystė.
Žalvario amžiuje vyko sąlyginai intensyvi mainų prekyba. Kad vyko mainų prekyba rodo baltiški dirbiniai patekę į kitas šalis, pvz., Daniją (pvz., žalvariniai Rytų Pabaltijo tipo atkraštiniai kirviai). Pagal importinių dirbinių radimo vietas galime nustatyti intensyviausius prekybinius kelius: Dunojum, Dniepru, Dauguva, Vysla, Baltijos jūra, šiek tiek mažiau Nemunu ir Nerimi. Baltiškasis gintaras randamas ne tik Vidurio ir Rytų Europos šalyse, bet ir Mažojoje Azijoje, Balkanuose ir net Egipte. Pro Lietuva ėjo prekybinis kelias nuo Juodosios jūros iki Skandinavijos. Juo ir buvo palaikomi ryšiai su Romos imperija pirmaisiais mūsų eros amžiais.
Visuomenė, dvasinis gyvenimas
Žalvario amžiuje gyventa šeimyninėmis bendruomenėmis, kurios jungė kelių kartų šeimas. Atsiranda protėvių kultas pagal vyrišką liniją. Atskiros bendruomenės rankose buvo sukauptas didesnis ar mažesnis turtas. Randamos dvynių figūrėlės, simbolizuojančios derlingumą. Ritualizuotos daugelis gyvenimo sričių. Tai pastebima keramikos buities, darbo ar kovos dirbiniuose. Aptinkama aukojimų, randama amuletų. Spėjama, jog kai kurie pastatai galėjo atlikti ritualinę paskirtį (ypač apvalios formos).
Laidosena
Pagal laidojimą galime išskirti vakarinį ir rytinį regionus. Vakaruose laidojami pilkapiuose, apie XII a. pr. m. e. mirusieji pradėti deginti. Degintiniai kapai, priešingai nei griautiniai, buvo dažnai be įkapių. Pilkapiai išsiskyrė keliais bruožais: jiem įrengti pasirenkama aukšta vieta, nudeginamas žemės paviršius aplink jį, sudedamas medinis (ankstyvuoju laikotarpiu) ar akmeninis ratas. Akmenų vainikai buvo sudaryti iš trijų dalių (vidinis, vidurinis, išorinis). Vidinis ir vidurinis akmenų vainikai buvo rengiami iš vienos eilės smulkių akmenų, o išorinis – iš stambiausių akmenų ir keliomis eilėmis. Pastebima tendencija, jog kuo ankstesni pilkapiai, tuo didesni atstumai tarp jų. Senuoju geležies amžiumi atsiranda kapinynų vainikai (nekropoliai). Etaloniniai žalvario amžiaus pilkapynai: Šlažių, Egliškių, Kurmaičių. Rytuose laidojama kitaip, daugiausiai plokštiniuose kapuose. Gyvenvietėse laidojamos vien žmonių galvos, šalia jų daug degėsių ir įkapių, kabučių, gintarinių dirbinių. Dingsta ochra. II tūkst. pr. m. e. II ketvirtyje rytinėje dalyje kapai turėjo būti degintiniai. Brūkšniuotosios keramikos srityje kapai nerandami. Ankstyvuoju žalvario amžiumi (XVIII-XII a. pr. m. e.) buvo paplitęs inhumacinis laidojimo būdas (griautinai palaidojimai). Vėlyvajame žalvario amžiuje (nuo XII a. pr. m. e.) įsitvirtino mirusiojo deginimo paprotys, kuris tęsėsi iki II-III a. pr. m. e., kai tokią tradiciją vėl keitė inhumacinė laidosena.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Žalvario amžius Lietuvoje, Kas yra Žalvario amžius Lietuvoje? Ką reiškia Žalvario amžius Lietuvoje?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Zalvario amzius Lietuvoje truko nuo XVIII a pr m e iki V a pr m e Artimuosiuose Rytuose Irane zalvario amziaus pradzia dar 4 tukst pr m e Ten atsiranda ziesta keramika Zalvario arba bronzos amziaus pradzia įvairiose pasaulio dalyse labai skiriasi Pavyzdziui didziojoje dalyje subsacharines Afrikos zalvario amziaus nebuvo akmens amziu iskart keite gelezies amzius Perejimas į zalvario amziu vadinamas eneolitu Riba tarp neolito ir bronzos Lietuvoje laikoma virvelines keramikos isnykimas ir bruksniuotosios keramikos įsigalejimas Vidurio Lietuvoje Bruksniuotoji keramika kildinama is virvelinines taciau tai neigia Algirdas Girininkas Pasak jo tyrinejimu ankstyvosios bruksniuotosios keramikos formavimuisi turejo įtakos velyvosios Narvos kultura Gyvenvietes arciau upiu veliau aukstesnese terasose Stiprejant bendruomenems bei intensyvejant prekybai daznejo kariniai susidurimai Del to zalvario amziuje pradeti apgyvendinti piliakalniai kuriu aikstelese randamos keturkampiu stulpines konstrukcijos pastatu su zidiniais liekanos Tanki sio ir velesnio laikotarpio piliakalniu sankaupa yra netoli Dauguvos Dnepro vandens kelio Rytu Aukstaitijoje apie Zarasu Tauragnu linija is kur isplito bruksniuotos keramikos kultura Zalvario amziu Marija Gimbutiene pavadino baltu isplitusiu nuo Baltijos iki Volgos aukso amziumi Ji baltams priskyre daline varpiniu kapu Sembos Notangos rytu Mozurijoje Dnepro aukstupio bei Volgos Okos aukstupio veliau Juchnovo Dnepro Dauguvos Milogrado kulturas DirbiniaiZalvario amziaus dirbiniu nedaug Manoma kad pirmieji zalvariniai kalavijai pateko į Lietuva is Skandinavijos Zalvariniai dirbiniai į Lietuva taip pat vezami is dabartines Austrijos Vengrijos teritoriju ir net Uzkaukazes per Estija Dauguvos upe Ilgainiui susidevejusius įrankius vietiniai meistrai ismoko perlydyti ir pasigaminti naujus piliakalniuose randama lydymo krosneliu ir liejimo formu liekanu Is Vakaru Europos į Lietuva taip pat pateko bronzos zaliava Atsirado baltisko tipo bronzos dirbiniai Rytu Pabaltijo tipo kirviai Tai buvo atkrastiniu kirviu tipo dirbiniai Į Rytu Pabaltijo kirvius buvo panasus atkrastiniai Rytu tipo kirveliai Zalvario ir ankstyvuoju gelezies amziumi taip pat issiskyre skobtiniai ir Klaipedos įmoviniai dar vadinami Melero bei Nortikenu tipo kirviai Randami įprastiniai durklai mazomis trikampemis geleztemis zalvariniai ietigaliai placiomis plunksnomis ir placiomis įmovomis Antkakliai smeigtukai atvezti is Rytprusiu Taip pat metalines apyrankes ziedeliai meskeres kabliukai ir net skulptureles Beveik visi dirbiniai importuoti is Vakaru Europos Lietuvoje gaminami antsmilkiniai antkakles kampuotais galais gulbes kaklo galvos smeigtukai Bruksniuotoji keramika buvo storu sieneliu grubi pavirsius menkai bruksniuotas Puodu tipai Piltuvelio formos Statinaites formosGyvenvietesZalvario ir ankstyvuoju gelezies amziumi yra skiriami 2 gyvenvieciu tipai Neįtvirtintos jos dar grupuojamos į trumpalaikes ir ilgalaikes Įtvirtintos piliakalniai ir polines Neįtvirtintos gyvenvietes Neįtvirtintos gyvenvietes radosi tik ankstyvajame zalvario amziuje apytiksliai XVI XII a pr m e Ju tradicija tesesi iki XIII a pr m e kai pradejo plisti piliakalniai Zalvario amziaus pradzioje dregnejant klimatui gyvenvietes imta kurti is zemesniu vietu į aukstesnes Taciau vis dar buvo islikusi tendencija sesliau apsistoti tik prie upiu ju santaku ar ezeru Pastebetina jog neįtvirtintosios arba atviros gyvenvietes radosi bemaz visoje Lietuvos teritorijoje Ju plotas sieke nuo 0 5 iki 1 ha Placiausiai tyrinetos ir vertingos savo radiniais zalvario amziaus atvirosios gyvenvietes Kretuono IC Gaigalines 2 oji Samantoniu Papiskio Mergezerio 13 oji Zemuju Petrasiunu Zemuju Kaniuku Samantoniu Įtvirtintos gyvenvietes piliakalniai Piliakalniai Lietuvos teritorijoje pradejo plisti nuo velyvojo zalvario amziaus pradzios XIII a pr m e Tokio tipo gyvenvietes kuresi taip pat prie upiu pelkiu ar ezeru taciau issiskyre savo įrengimu aukstose naturaliose kalvose Ankstyvieji piliakalniai pradejo kurtis Siaures Rytineje Lietuvos dalyje Veliau jie Plito į Rytus Vakarus ir Centrine dalį Jie skiriami į dvi grupes pagal įtvirtinimus Bezemiu įtvirtinimu piliakalniai kuriu reljefas suformuotas naturaliai gamtos Zemiu įtvirtinimu piliakalniai kuriuos supa zmoniu veiklos suformuoti apsauginiai pylimai ar grioviai Piliakalniai Lietuvos teritorijoje skiriasi savo įrengimu Nebuvo universaliu statymo sablonu o kartu palaipsniui kito sutvirtinimo technologijos ir principai Ankstyviausi piliakalniai buvo kuriami nedidelese kalvose Nuolaidziausia kalvos virsune buvo nukasama o auksciausia dalis budavo aplyginama ir paruosiama aikstele kurioje buvo statomi pastatai Tokiu aiksteliu dydis buvo mazesnis nei neįtvirtintu gyvenvieciu apie 30 50 m dydzio Aiksteles pakrasciuose buvo kuriamos stulpines konstrukcijos gynybiniai įtvirtinimai Daznai jie buvo dvieju eiliu Apie I tukst pr m e viduryje atsirado zemes pylimai ir grioviai jie tvirtinami moliu akmenimis medziu Palaipsniui didejo ir slaitu nukasimas statesnes kalvos kurimas Svarbiausi Siaures Rytu ir Rytu Lietuvos piliakalniai Narkunu Sokiskiu Petresiunu Moskenu Juodoniu Velikuskiu ir kt Vakaru Lietuvos isskiriami Imbares Sauginiu Daubariu Kurmaiciu Pastatai Pastatai rekonstruojami pagal islikusius pedsakus stulpavietes ukines duobes zidinius Ankstyvuoju zalvario amziumi pastatus sunku pilnai rekonstruoti kadangi nera islike ryskiu pedsaku Kur kas daugiau duomenu yra is ankstyvuju piliakalniu Juose pastatai statyti aiksteles pakrasciuose Pastatai buvo įvairus antzeminiai statomi ant zemes be įkasimu pusiauzeminiai siek tiek įgilinti stulpines konstrukcijos keturkampiai ovalus skyresi ir ju ilgis Jie buvo taip pat ir skirtingu paskirciu gyvenamieji ukiniai gal net ritualiniai Paprastai pastato galuose buvo stambus kuolai ir viduryje beziai stambus basliai ant kuriu laikesi pastatai daznai apie pastata buvo pinami aptvarai Gyvenamieji pastatai dazniausiai buvo antzeminiai stulpines konstrukcijos 2 patalpu bei dvislaiciu ar trislaiciu stogu nuomone viename pastate gyveno viena bendruomene 3 5 seimos VerslaiSvarbia reiksme turejo medziojamieji zverys 88 92 randamu kaulu sudare tauro elnio stirnos udros kaulai Naminiai buvo stambieji raguociai avys arkliai Arkliai buvo naudojami mesai ir pienui galbut net jojimui Praktikuojama lydymine zemdirbyste Zalvario įrankiai paspartino zemdirbystes ir gyvulininkystes vystymasi atsirado zalvariniu įrankiu gamintojai amatininkai Apie zemdirbyste byloja kapliai rasti negi zalvariniai pjautuvai Taciau visgi pirmoje zalvario amziaus puseje pagrindinius įrankius sudare dirbiniai is akmens kaulo ar rago Tik I tukst pr m e II pusej pradejo plisti metaliniai dirbiniai kuriu visgi taip pat nebuvo gausu Rytu baltu gyventose zemese vyravo medziokle ir zvejyba gyvulininkyste isplito veliau Vakaruose verstasi primityvia zemdirbyste Be gyvulininkystes zemdirbystes medziokles ir zvejybos klestejo ir bitininkyste puodininkyste Zalvario amziuje vyko salyginai intensyvi mainu prekyba Kad vyko mainu prekyba rodo baltiski dirbiniai pateke į kitas salis pvz Danija pvz zalvariniai Rytu Pabaltijo tipo atkrastiniai kirviai Pagal importiniu dirbiniu radimo vietas galime nustatyti intensyviausius prekybinius kelius Dunojum Dniepru Dauguva Vysla Baltijos jura siek tiek maziau Nemunu ir Nerimi Baltiskasis gintaras randamas ne tik Vidurio ir Rytu Europos salyse bet ir Mazojoje Azijoje Balkanuose ir net Egipte Pro Lietuva ejo prekybinis kelias nuo Juodosios juros iki Skandinavijos Juo ir buvo palaikomi rysiai su Romos imperija pirmaisiais musu eros amziais Visuomene dvasinis gyvenimasZalvario amziuje gyventa seimyninemis bendruomenemis kurios junge keliu kartu seimas Atsiranda proteviu kultas pagal vyriska linija Atskiros bendruomenes rankose buvo sukauptas didesnis ar mazesnis turtas Randamos dvyniu figureles simbolizuojancios derlinguma Ritualizuotos daugelis gyvenimo sriciu Tai pastebima keramikos buities darbo ar kovos dirbiniuose Aptinkama aukojimu randama amuletu Spejama jog kai kurie pastatai galejo atlikti ritualine paskirtį ypac apvalios formos Laidosena Pagal laidojima galime isskirti vakarinį ir rytinį regionus Vakaruose laidojami pilkapiuose apie XII a pr m e mirusieji pradeti deginti Degintiniai kapai priesingai nei griautiniai buvo daznai be įkapiu Pilkapiai issiskyre keliais bruozais jiem įrengti pasirenkama auksta vieta nudeginamas zemes pavirsius aplink jį sudedamas medinis ankstyvuoju laikotarpiu ar akmeninis ratas Akmenu vainikai buvo sudaryti is triju daliu vidinis vidurinis isorinis Vidinis ir vidurinis akmenu vainikai buvo rengiami is vienos eiles smulkiu akmenu o isorinis is stambiausiu akmenu ir keliomis eilemis Pastebima tendencija jog kuo ankstesni pilkapiai tuo didesni atstumai tarp ju Senuoju gelezies amziumi atsiranda kapinynu vainikai nekropoliai Etaloniniai zalvario amziaus pilkapynai Slaziu Egliskiu Kurmaiciu Rytuose laidojama kitaip daugiausiai plokstiniuose kapuose Gyvenvietese laidojamos vien zmoniu galvos salia ju daug degesiu ir įkapiu kabuciu gintariniu dirbiniu Dingsta ochra II tukst pr m e II ketvirtyje rytineje dalyje kapai turejo buti degintiniai Bruksniuotosios keramikos srityje kapai nerandami Ankstyvuoju zalvario amziumi XVIII XII a pr m e buvo paplites inhumacinis laidojimo budas griautinai palaidojimai Velyvajame zalvario amziuje nuo XII a pr m e įsitvirtino mirusiojo deginimo paprotys kuris tesesi iki II III a pr m e kai tokia tradicija vel keite inhumacine laidosena