Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
54 43 š pl 22 56 r ilg 54 72 š pl 22 94 r ilg 54 72 22 94 Žaliosios valsčiusLaikotarpis 1867 1950 m Apytikrė valsčiaus v
Žaliosios valsčius
54°43′š. pl. 22°56′r. ilg. / 54.72°š. pl. 22.94°r. ilg.
| Žaliosios valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: 1867 – 1950 m. | |
| | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Žalioji |
| Rusijos imperija | |
| Suvalkų gubernija | Vilkaviškio apskritis (1867–1915) |
| Lietuva | |
| Vilkaviškio apskritis (1919–1940) | |
| Trečiasis Reichas | |
| Ostlandas | Vilkaviškio apskritis (1941–1944) |
| Sovietų Sąjunga | |
| Lietuvos TSR | Vilkaviškio apskritis (1944–1950) |
Žaliosios valsčius (rus. гмина Зеленка, lenk. gmina Zielonka) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės pietvakarių Lietuvos teritorijoje. Centras – Žalioji. Valsčiaus teritorijoje dabar yra Klausučių seniūnija.
Istorija
Iki 1230 m. birželio 16 d., kai lenkų pakviestas Kryžiuočių ordinas Krušvice su mozūrų kunigaikščiu Konradu pasirašė galutinę sutartį pradėti savo kryžiaus karo žygį, rytinėje ir pietinėje užnemunėje gyveno sūduviai. Kryžiuočiams sūduvius 1279–1283 m. žiauriai nukariavus, šis kraštas beveik 150 metų buvo nuolatinis Ordino ir Lietuvos karo laukas, kol Melno taikos sutartimi, 1422 m. rugsėjo 27 dieną, vokiečiai pagaliau „visų savo teisių“ į šias Lietuvos žemes atsisakė. Vakarinė Sūduvos dalis liko vokiečiams ir vėliau būdavo vadinama „Mažąja Lietuva“, Lietuvai gi pripažintos žemes buvo padalintos tarp Trakų vaivadijos ir Žemaičių seniūnijos.
Po beveik 400 metų, 1795 m. lapkričio 25 d. vokiečiai okupavo ir prie Prūsijos karalystės prisijungė ir likusią Sūduvos dalį – tuo užbaigdami, ką buvo pradėję 1279-aisiais. Bet vos dvylikai metų praėjus, jau 1807 m. vasarą, Napoleonas ją prisijungė prie savo, Prancūzijai priklausančios Varšuvos kunigaikštystės. Napoleonui sosto atsisakius, nuo 1815 m. birželio 9 d. iki 1915 m., kai vokiečiai ją vėl užėmė, Sūduva nominaliai tapo autonominės Lenkijos karalystės (Vienos Kongreso Lenkijos) dalimi, bet faktiškai, tiktai Rusijos Imperijos Šiaurės vakarų kraštu.
Rusai, numalšinę 1863 m. sukilimą ir uždraudę lietuvišką spaudą, 1867 m. sausio 13 d. pertvarkė Augustavo ir Plocko gubernijas į tris naujas – Lomžos, Plocko ir Suvalkų. Suvalkų gubernija buvo padalinta į 7 apskritis, Vilkaviškio apskrityje buvo įsteigtas Žaliosios valsčius, kurio centras buvo Žaliosios bažnytkaimis. Valsčiaus valdybą sudarė , taip pat vadinamas viršaičiu, ir valsčiaus sekretorius. Jiems padėdavo vienas ar du laisvai samdomi raštininkai. Valsčiaus įstaiga pradžioje buvo kordone. Netrukus, tačiau, valsčiaus valdybai buvo pastatytas gražus mūrinis pastatas pačioje Žaliojoje. Jame buvo erdvi raštinė, du valsčiaus sekretoriaus kambariai, vienas sargo ir du maži areštinės kambarėliai.
Žaliosios valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Kybartų rajonui (1 apylinkė), Naumiesčio rajonui (6 apylinkės) ir Vilkaviškio rajonui (2 apylinkės).
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1888 m. | 3122 | ||||
| 1923 m. (išsamiau) | 93 | 3678 | 396 | 35 gyvenvietės | |
| 1932 m. | 79 | 4029 | 9 seniūnijos | ||
| 1949-01-01 (išsamiau) | 73 | 9 apylinkės | |||
Vadovai
- Kas buvo pirmuoju Žaliosios vaitu, nėra žinoma. Vienas iš pačių pirmųjų buvo žmonių 1875 m. išrinktas Andriškių kaimo bajoras . Jo prosenelis buvo atsikėlęs nuo Trakų į čia jam Lietuvos valstybės dovanotą žemę. Jis buvo baigęs Marijampolės gimnaziją, gerai kalbėjo lietuviškai, lenkiškai ir rusiškai; jo iniciatyva, apie 1885 m. buvo atidaryta Žaliosios pradžios mokykla. Žmonių gerbiamas ir mėgiamas, jis viršaičio pareigas ėjo iki pat savo netikėtos mirties 1895 m. Tada Žaliosios vaitu neilgai buvo jo 22 metų sūnus (miręs 1944 m. vasarą).
- Prasidejo beveik dešimtį metų trukusi savivaldybės krizė. Žaliosios viršaičiu tapo Krunkaitis iš Juodupėnų. Jis tuoj pat plačiai pagarsėjo, kaip niekada neišsipagiriojantis, ir „Žagaro“ vardu, net pateko į Kudirkos „Viršininkus“ (Vilkus), kur Vincas Kudirka spalvingai aprašo, kaip Žaliosios („Raudonės“) valsčiaus viršaičio pareigas kurį laika „ėjęs“ dvaro šuva – su girto vaito jam ant kaklo užkabinta, viršaičio „bleke“.
- Pagaliau žmonės išsirinko jiems gerai žinomą Andriškių kaimo ūkininką . Tačiau jis 1905 m. buvo apkaltintas išeikvojęs valsčiaus pinigus. Nors juos, atrodo, bus pasisavinęs valsčiaus sekretorius, už netvarką J. Balanda turėjo atsakyti savo paties turtu – prarado ūkį ir vėliau nelaimingai žuvo karo metu.
- Žmonės tada išsirinko jauną Vinco Žemaičio tėvą Petrą; šiam už pusmečio atsisakius – iš , kuris vaito pareigas ėjo 9 metus, iki pat 1914 m. karo. Tada iš jo jas perėmė kitas šūklietis , kiek vėliau – iš Andriškių.
- Lietuvai atstačius nepriklausomybę, nuo 1918 m. lapkričio iki pirmosios rusų okupacijos Žaliosios valsčiaus viršaičiu buvo iš Bobių.
- Užėjus sovietams Žaliosios viršaičio pareigas perėmė S. Astrauskas, kuris pasitraukė kilus Vokietijos ir Sovietų Sąjungos karui. Jo vietoje, Vilkaviškio apskrities viršininkas paskyrė Klausučiuose gyvenantį 1863 m. sukilimo tremtinių anūką: 1922 metais iš į Lietuvą sugrįžusį, (kuris yra parašęs labai trumpus, bet labai įdomius savo gyvenimo atsiminimus). Žaliosios valsčiaus viršaičiu jis buvo nuo 1941 iki 1944 m., kai susirgęs perdavė savo pareigas Z. Garšvai ir 1944 m. vasarą pasitraukė į Vakarus.
Suskirstymas
| Pagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1932 m. | Apylinkė, 1949 m. |
|---|---|---|
| Andriškiai | Andriškių seniūnija | Andriškių apylinkė |
| Arminai | Arminų seniūnija | - |
| Augalai | Augalų seniūnija | Augalų apylinkė |
| Bobiai | Bobių seniūnija | Bobių apylinkė |
| Daržininkai | Daržininkų seniūnija | Daržininkų apylinkė |
| Juodupėnai | Juodupėnų seniūnija | Juodupėnų apylinkė |
| Mierčiai | Merčių seniūnija | Mierčių apylinkė |
| Sūdava | Sudavos seniūnija | Sūdavos apylinkė |
| Šūkliai | Šūklių seniūnija | Šūklių apylinkė |
| Žalioji | - | Žaliosios apylinkė |
| Iš viso: | 9 seniūnijos | 9 apylinkės |
Gyvenvietės
Pagal pirmajį ir vienintelį Lietuvos Respublikos visuotinį gyventojų 1923 m. surašymą Žaliosios valsčiuje buvo 35 gyvenvietės:
- Andriškių kaimas 29 ūkiai – 205 gyventojai
- Bobių kaimas 12-86
- Daržininkų kaimas 22-163
- Didvyžių bažnytkaimis 1-152
- Didvyžių dvaras 5-22
- Grigaičių (Skomskos volės) kaimas 4-17
- Iškartų dvaras 1-42
- Juodupėnų kaimas 19-142
- Juozapavo (Tarpučio) kaimas 9-69
- Juškų kaimas 17-112
- Karalynės palivarkas 4-33
- Kataučiznos dvaras 2-193
- Luišių kaimas 9-35
- Mierčų kaimas 24-194
- Mierčų dvaras 2-59
- Paražniškių (Raudonės) palivarkas 1-29
- Pocviečio kaimas 3-15
- Pocviečio dvaras 1-125
- Pracapolės kaimas 2-62
- Pracapolės palivarkas 8-32
- Puodžiškių dvaras 2-143
- Rementiškių kaimas 5-30
- Rementiškių dvaras 1-138
- Rūdžių kaimas 10-59
- Rumokų kaimas 7-34
- Rumokų dvaras 54-232
- Skliausčių kaimas 13-62
- Skliausčių dvaras 1-63
- Skomskos volės (Grigaičių) dvaras 1-111
- Šapalų (Žalėsės) dvaras 1-60
- Šūklių kaimas 36-266
- Šūklių dvaras 13-186
- Vaileškų dvaras 37-215
- Žaliosios kaimas (1924 bažnytkaimis) 9-62
- Žinių kaimas 31-230
Gyventojai
Tautinė sudėtis
1923 m. gyveno 3678 žmonės:
- Lietuviai – 92% (3383);
- Vokiečiai – 5,3% (194);
- Lenkai – 1,1% (41);
- Žydai – 0,7% (24);
- Kiti – 1% (36).
Žymūs žmonės
| Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
|---|---|---|---|
| Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
| 1878 | Pocvietis | Bronius Prapuolenis, chemikas ir publicistas | 1965 |
| 1887 | Žalioji | Vladas Dubas, romanistas | 1937 |
| 1896 | Andriškiai | Vincas Žemaitis, miškininkas ir etnologas | 1983 |
| 1902 | Juškai | Pranas Dielininkaitis, sociologijos profesorius | 1942 |
| 1919 | Rumokai | , kunigas, Romos kolegijos prefektas | 2007 |
| 1919 | Žyniai | Leonas Kriaučeliūnas, veterinaras | 1997 |
| 1920 | Mierčiai | Stasys Baranauskas-Baras, dainininkas | 2006 |
| 1920 | Bobiai | Bronius Zumeris, žurnalistas, rašytojas | 1997 |
| 1930 | Šūkliai | Gintautas Iešmantas, žurnalistas, Kovo 11 Akto signataras | 2016 |
| 1931 | Saugučiai | Juozas Marcinkevičius, istorikas | 2024 |
| 1939 | Rumokai | Gražvydas Kirvaitis, literatūrologas, vertėjas | |
| 1942 | Rumokai | Raimundas Kirvaitis, elektronikas | |
Šaltiniai
- Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи, как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
- Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 470
- Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 776–788 psl.
- Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 182
- Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 780 psl.
- Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 788 psl.
- Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 186
- Bernardas Šaknys. Nuo Šeimenos krantų. – Vilnius, 2002, 109–114 pusl.
- Feliksas Sereičikas. Atsiminimai. – Chicago, 1973.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Žaliosios valsčius, Kas yra Žaliosios valsčius? Ką reiškia Žaliosios valsčius?
54 43 s pl 22 56 r ilg 54 72 s pl 22 94 r ilg 54 72 22 94 Zaliosios valsciusLaikotarpis 1867 1950 m Apytikre valsciaus vieta dabartines Lietuvos zemelapyjeAdm centras ZaliojiRusijos imperijaSuvalku gubernija Vilkaviskio apskritis 1867 1915 LietuvaVilkaviskio apskritis 1919 1940 Treciasis ReichasOstlandas Vilkaviskio apskritis 1941 1944 Sovietu SajungaLietuvos TSR Vilkaviskio apskritis 1944 1950 Zaliosios valscius rus gmina Zelenka lenk gmina Zielonka buves administracinis teritorinis vienetas dabartines pietvakariu Lietuvos teritorijoje Centras Zalioji Valsciaus teritorijoje dabar yra Klausuciu seniunija IstorijaIki 1230 m birzelio 16 d kai lenku pakviestas Kryziuociu ordinas Krusvice su mozuru kunigaiksciu Konradu pasirase galutine sutartį pradeti savo kryziaus karo zygį rytineje ir pietineje uznemuneje gyveno suduviai Kryziuociams suduvius 1279 1283 m ziauriai nukariavus sis krastas beveik 150 metu buvo nuolatinis Ordino ir Lietuvos karo laukas kol Melno taikos sutartimi 1422 m rugsejo 27 diena vokieciai pagaliau visu savo teisiu į sias Lietuvos zemes atsisake Vakarine Suduvos dalis liko vokieciams ir veliau budavo vadinama Mazaja Lietuva Lietuvai gi pripazintos zemes buvo padalintos tarp Traku vaivadijos ir Zemaiciu seniunijos Po beveik 400 metu 1795 m lapkricio 25 d vokieciai okupavo ir prie Prusijos karalystes prisijunge ir likusia Suduvos dalį tuo uzbaigdami ka buvo pradeje 1279 aisiais Bet vos dvylikai metu praejus jau 1807 m vasara Napoleonas ja prisijunge prie savo Prancuzijai priklausancios Varsuvos kunigaikstystes Napoleonui sosto atsisakius nuo 1815 m birzelio 9 d iki 1915 m kai vokieciai ja vel uzeme Suduva nominaliai tapo autonomines Lenkijos karalystes Vienos Kongreso Lenkijos dalimi bet faktiskai tiktai Rusijos Imperijos Siaures vakaru krastu Rusai numalsine 1863 m sukilima ir uzdraude lietuviska spauda 1867 m sausio 13 d pertvarke Augustavo ir Plocko gubernijas į tris naujas Lomzos Plocko ir Suvalku Suvalku gubernija buvo padalinta į 7 apskritis Vilkaviskio apskrityje buvo įsteigtas Zaliosios valscius kurio centras buvo Zaliosios baznytkaimis Valsciaus valdyba sudare taip pat vadinamas virsaiciu ir valsciaus sekretorius Jiems padedavo vienas ar du laisvai samdomi rastininkai Valsciaus įstaiga pradzioje buvo kordone Netrukus taciau valsciaus valdybai buvo pastatytas grazus murinis pastatas pacioje Zaliojoje Jame buvo erdvi rastine du valsciaus sekretoriaus kambariai vienas sargo ir du mazi arestines kambareliai Zaliosios valscius panaikintas 1950 m birzelio 20 d jo teritorija priskirta Kybartu rajonui 1 apylinke Naumiescio rajonui 6 apylinkes ir Vilkaviskio rajonui 2 apylinkes Valsciaus istorijaMetai Plotas km Gyventoju sk ukiu sk Suskirstymas Gyvenvietes1888 m 31221923 m issamiau 93 3678 396 35 gyvenvietes1932 m 79 4029 9 seniunijos1949 01 01 issamiau 73 9 apylinkesVadovaiKas buvo pirmuoju Zaliosios vaitu nera zinoma Vienas is paciu pirmuju buvo zmoniu 1875 m isrinktas Andriskiu kaimo bajoras Jo prosenelis buvo atsikeles nuo Traku į cia jam Lietuvos valstybes dovanota zeme Jis buvo baiges Marijampoles gimnazija gerai kalbejo lietuviskai lenkiskai ir rusiskai jo iniciatyva apie 1885 m buvo atidaryta Zaliosios pradzios mokykla Zmoniu gerbiamas ir megiamas jis virsaicio pareigas ejo iki pat savo netiketos mirties 1895 m Tada Zaliosios vaitu neilgai buvo jo 22 metu sunus mires 1944 m vasara Prasidejo beveik desimtį metu trukusi savivaldybes krize Zaliosios virsaiciu tapo Krunkaitis is Juodupenu Jis tuoj pat placiai pagarsejo kaip niekada neissipagiriojantis ir Zagaro vardu net pateko į Kudirkos Virsininkus Vilkus kur Vincas Kudirka spalvingai apraso kaip Zaliosios Raudones valsciaus virsaicio pareigas kurį laika ejes dvaro suva su girto vaito jam ant kaklo uzkabinta virsaicio bleke Pagaliau zmones issirinko jiems gerai zinoma Andriskiu kaimo ukininka Taciau jis 1905 m buvo apkaltintas iseikvojes valsciaus pinigus Nors juos atrodo bus pasisavines valsciaus sekretorius uz netvarka J Balanda turejo atsakyti savo paties turtu prarado ukį ir veliau nelaimingai zuvo karo metu Zmones tada issirinko jauna Vinco Zemaicio teva Petra siam uz pusmecio atsisakius is kuris vaito pareigas ejo 9 metus iki pat 1914 m karo Tada is jo jas pereme kitas suklietis kiek veliau is Andriskiu Lietuvai atstacius nepriklausomybe nuo 1918 m lapkricio iki pirmosios rusu okupacijos Zaliosios valsciaus virsaiciu buvo is Bobiu Uzejus sovietams Zaliosios virsaicio pareigas pereme S Astrauskas kuris pasitrauke kilus Vokietijos ir Sovietu Sajungos karui Jo vietoje Vilkaviskio apskrities virsininkas paskyre Klausuciuose gyvenantį 1863 m sukilimo tremtiniu anuka 1922 metais is į Lietuva sugrįzusį kuris yra parases labai trumpus bet labai įdomius savo gyvenimo atsiminimus Zaliosios valsciaus virsaiciu jis buvo nuo 1941 iki 1944 m kai susirges perdave savo pareigas Z Garsvai ir 1944 m vasara pasitrauke į Vakarus SuskirstymasPagrindine gyvenviete Seniunija 1932 m Apylinke 1949 m Andriskiai Andriskiu seniunija Andriskiu apylinkeArminai Arminu seniunija Augalai Augalu seniunija Augalu apylinkeBobiai Bobiu seniunija Bobiu apylinkeDarzininkai Darzininku seniunija Darzininku apylinkeJuodupenai Juodupenu seniunija Juodupenu apylinkeMierciai Merciu seniunija Mierciu apylinkeSudava Sudavos seniunija Sudavos apylinkeSukliai Sukliu seniunija Sukliu apylinkeZalioji Zaliosios apylinkeIs viso 9 seniunijos 9 apylinkesGyvenvietesPagal pirmajį ir vienintelį Lietuvos Respublikos visuotinį gyventoju 1923 m surasyma Zaliosios valsciuje buvo 35 gyvenvietes Andriskiu kaimas 29 ukiai 205 gyventojai Bobiu kaimas 12 86 Darzininku kaimas 22 163 Didvyziu baznytkaimis 1 152 Didvyziu dvaras 5 22 Grigaiciu Skomskos voles kaimas 4 17 Iskartu dvaras 1 42 Juodupenu kaimas 19 142 Juozapavo Tarpucio kaimas 9 69 Jusku kaimas 17 112 Karalynes palivarkas 4 33 Katauciznos dvaras 2 193 Luisiu kaimas 9 35 Miercu kaimas 24 194 Miercu dvaras 2 59 Parazniskiu Raudones palivarkas 1 29 Pocviecio kaimas 3 15 Pocviecio dvaras 1 125 Pracapoles kaimas 2 62 Pracapoles palivarkas 8 32 Puodziskiu dvaras 2 143 Rementiskiu kaimas 5 30 Rementiskiu dvaras 1 138 Rudziu kaimas 10 59 Rumoku kaimas 7 34 Rumoku dvaras 54 232 Skliausciu kaimas 13 62 Skliausciu dvaras 1 63 Skomskos voles Grigaiciu dvaras 1 111 Sapalu Zaleses dvaras 1 60 Sukliu kaimas 36 266 Sukliu dvaras 13 186 Vailesku dvaras 37 215 Zaliosios kaimas 1924 baznytkaimis 9 62 Ziniu kaimas 31 230GyventojaiTautine sudetis 1923 m gyveno 3678 zmones Lietuviai 92 3383 Vokieciai 5 3 194 Lenkai 1 1 41 Zydai 0 7 24 Kiti 1 36 Zymus zmones Valsciuje gime zymus zmonesGimimo metai Gimimo vieta Zmogus Mirties metai1878 Pocvietis Bronius Prapuolenis chemikas ir publicistas 19651887 Zalioji Vladas Dubas romanistas 19371896 Andriskiai Vincas Zemaitis miskininkas ir etnologas 19831902 Juskai Pranas Dielininkaitis sociologijos profesorius 19421919 Rumokai kunigas Romos kolegijos prefektas 20071919 Zyniai Leonas Kriauceliunas veterinaras 19971920 Mierciai Stasys Baranauskas Baras dainininkas 20061920 Bobiai Bronius Zumeris zurnalistas rasytojas 19971930 Sukliai Gintautas Iesmantas zurnalistas Kovo 11 Akto signataras 20161931 Sauguciai Juozas Marcinkevicius istorikas 20241939 Rumokai Grazvydas Kirvaitis literaturologas vertejas1942 Rumokai Raimundas Kirvaitis elektronikasSaltiniaiSpiski naselennyh mѣst Suvalkskoj gubernii kak material dlya istoriko etnograficheskoj geografii kraya Sobral E A Volter Sanktpeterburg 1901 Archive org nuoroda Lietuvos apgyventos vietos pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventoju 1923 m surasymo duomenys Kaunas Centralinis Statistikos Biuras 1925 psl 470 Savivaldybiu zinynas Savivaldybes redakcijos leidinys Kaunas Spindulys 1932 776 788 psl Lietuvos TSR administratyvinis teritorinis padalinimas pagal 1949 m sausio 1 d padetį Lietuvos TSR Auksciausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos statistikos skyrius Vilnius Lietuvos TSR Auksciausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys 1949 psl 182 Savivaldybiu zinynas Savivaldybes redakcijos leidinys Kaunas Spindulys 1932 780 psl Savivaldybiu zinynas Savivaldybes redakcijos leidinys Kaunas Spindulys 1932 788 psl Lietuvos TSR administratyvinis teritorinis padalinimas pagal 1949 m sausio 1 d padetį Lietuvos TSR Auksciausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos statistikos skyrius Vilnius Lietuvos TSR Auksciausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys 1949 psl 186 Bernardas Saknys Nuo Seimenos krantu Vilnius 2002 109 114 pusl Feliksas Sereicikas Atsiminimai Chicago 1973