Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Tettigonia viridissimaŽaliasis žiogas Tettigonia viridissima Mokslinė klasifikacijaKaralystė Gyvūnai Animalia Tipas Nari

Žaliasis žiogas

  • Pagrindinis puslapis
  • Žaliasis žiogas
Žaliasis žiogas
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az
Tettigonia viridissima

Žaliasis žiogas (Tettigonia viridissima)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Nariuotakojai
( Arthropoda)
Klasė: Vabzdžiai
( Insecta)
Poklasis: Sparnuotieji
( Pterygota)
Būrys: Tiesiasparniai
( Orthoptera)
Šeima: Žioginiai
( Tettigoniidae)
Gentis:
( Tettigonia)
Rūšis: Žaliasis žiogas
( Tettigonia viridissima)
Binomas
Tettigonia viridissima
Linnaeus, 1758

Žaliasis žiogas (Tettigonia viridissima) – žiogų (Tettigoniidae) šeimos vabzdys. Paplitęs Europoje, Azijoje iki Mongolijos, šiaurės Afrikoje. Aptinkamas daugiausiai dirvonuose, pievose, soduose, lapuočių ir mišriuose miškuose, krūmynuose.

Morfologija

Patinėlių kūnas 27-36 mm, patelių – 32-42 mm ilgio, žalias, su sparnais siekia iki 60 mm. Pasitaiko ir visiškai geltonų žiogų, arba su geltonom kojom. Galva 6-7 mm dydžio, turi graužiamojo tipo burnos organus. Antenos siekia iki 70 mm ilgio, apie 2 kartus daugiau už žiogo kūną. Priešnugarėlė apsaugona chitininio šarvo, apie 10 mm ilgio. Pilvelis 15-25 mm ilgio, turi trumpus cerkus gale. Antsparniai siauri, ilgi (iki 50 mm), toli išlenda už užpakalinių šlaunų viršūnės. Sparnai platūs, vėduokliškai suskleisti po antsparniais. Patelių kiaušdėtis dažniausiai nesiekia antsparnių viršūnės, yra 23-32 mm ilgio. Patinėliai antsparnių pamate turi apie 8-10 mm ilgio organą, kuris yra rudas. Per visą žiogo nugarą (įskaitant antsparnius) eina siaura ruda juosta, praplatėjanti antsparnių pamate. Užpakalinės kojos tvirtos, ilgos, pritaikytos šokinėjimui. Žiogas neblogai sklando. Nors dauguma žmonių mano kad jie skraido.

Biologija ir ekologija

Žiogų patinėliai pateles kviečia čirpdami. Čirpimas pradedamas girdėti antroje dienos pusėje ir trunka visą naktį, iki aušros. Susiporavusios patelės deda kiaušinėlius į žemę, pradūrusios ją savo ilga kiaušdėtimi. Kiaušinėliai gali žiemoti 1-2 kartus. Pavasarį iš kiaušinėlių išsirita lervos, arba nimfos, kurios užauga per 50-70 dienų, pereina 7 . Kiaušdėtis atsiranda 4 ūgyje, sparnų užuomazgos išaiškėja 6 ūgyje. Suaugėliais tampa po 7 nėrimosi, tada pilnai išsivysto sparnai. Po savaitės pradeda čirpti, dar po savaitės – poruojasi.

Žiogai aktyvūs tiek dieną, tiek naktį. Nimfos daugiausiai gyvena žolėje, suaugėliai – krūmuose, medžiuose, dažnai jų viršūnėse. Dienomis mėgsta šildytis saulėje. Žiogai  – maitinasi įvairiu maistu: jaunos lervos minta jaunais ir sultingais augalais, juose išgraužia netaisyklingos formos iškandas. Senesnės lervos bei suaugėliai gali apgraužti ir kietesnes augalų dalis, maitinasi ir smulkiais vabzdžiais, pvz. amarais, musėmis, vabalais bei jų lervomis. Kartais ėda ir mažesnius savo rūšies atstovus.

Kenkia migliniams augalams, liucernai, pupoms, bulvėms ir kt. Be to, minta amarais ir kitokiais smulkiais vabzdžiais bei jų lervomis. Veisiasi daugiausia nedirbamose žemėse ir tik vėliau pereina ant kultūrinių augalų. Kaip kenkėjas žaliasis žiogas nelabai reikšmingas.

  • Žaliojo žiogo nimfa
  • Patelės atpažįstamos pagal kiaušdėtį
  • Patinėliai kiaušdėties neturi
  • Kartais šis žiogas geltonas
  • Tettigonia genties nimfa
  • Galvos anatomija
  • Žandai (mandibulės)
  • Klausos organas ant priekinės kojos

Nuorodos

  • Taksonomija, informacija
  • Tiesiasparniai – „smuikininkai“ ir „terminatoriai“ – Straipsnis Vakarų eksprese.
  • Nuotraukos, informacija[neveikianti nuoroda]
  • Aprašymas, nuotraukos


Vikiteka: Žaliasis žiogas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 22 Lie, 2025 / 16:14

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Žaliasis žiogas, Kas yra Žaliasis žiogas? Ką reiškia Žaliasis žiogas?

Tettigonia viridissimaZaliasis ziogas Tettigonia viridissima Moksline klasifikacijaKaralyste Gyvunai Animalia Tipas Nariuotakojai Arthropoda Klase Vabzdziai Insecta Poklasis Sparnuotieji Pterygota Burys Tiesiasparniai Orthoptera Seima Zioginiai Tettigoniidae Gentis Tettigonia Rusis Zaliasis ziogas Tettigonia viridissima BinomasTettigonia viridissima Linnaeus 1758 Zaliasis ziogas Tettigonia viridissima ziogu Tettigoniidae seimos vabzdys Paplites Europoje Azijoje iki Mongolijos siaures Afrikoje Aptinkamas daugiausiai dirvonuose pievose soduose lapuociu ir misriuose miskuose krumynuose MorfologijaPatineliu kunas 27 36 mm pateliu 32 42 mm ilgio zalias su sparnais siekia iki 60 mm Pasitaiko ir visiskai geltonu ziogu arba su geltonom kojom Galva 6 7 mm dydzio turi grauziamojo tipo burnos organus Antenos siekia iki 70 mm ilgio apie 2 kartus daugiau uz ziogo kuna Priesnugarele apsaugona chitininio sarvo apie 10 mm ilgio Pilvelis 15 25 mm ilgio turi trumpus cerkus gale Antsparniai siauri ilgi iki 50 mm toli islenda uz uzpakaliniu slaunu virsunes Sparnai platus veduokliskai suskleisti po antsparniais Pateliu kiausdetis dazniausiai nesiekia antsparniu virsunes yra 23 32 mm ilgio Patineliai antsparniu pamate turi apie 8 10 mm ilgio organa kuris yra rudas Per visa ziogo nugara įskaitant antsparnius eina siaura ruda juosta praplatejanti antsparniu pamate Uzpakalines kojos tvirtos ilgos pritaikytos sokinejimui Ziogas neblogai sklando Nors dauguma zmoniu mano kad jie skraido Biologija ir ekologija source source source source source source source source Svirpiantys zalieji ziogai Ziogu patineliai pateles kviecia cirpdami Cirpimas pradedamas girdeti antroje dienos puseje ir trunka visa naktį iki ausros Susiporavusios pateles deda kiausinelius į zeme pradurusios ja savo ilga kiausdetimi Kiausineliai gali ziemoti 1 2 kartus Pavasarį is kiausineliu issirita lervos arba nimfos kurios uzauga per 50 70 dienu pereina 7 Kiausdetis atsiranda 4 ugyje sparnu uzuomazgos isaiskeja 6 ugyje Suaugeliais tampa po 7 nerimosi tada pilnai issivysto sparnai Po savaites pradeda cirpti dar po savaites poruojasi Ziogai aktyvus tiek diena tiek naktį Nimfos daugiausiai gyvena zoleje suaugeliai krumuose medziuose daznai ju virsunese Dienomis megsta sildytis sauleje Ziogai maitinasi įvairiu maistu jaunos lervos minta jaunais ir sultingais augalais juose isgrauzia netaisyklingos formos iskandas Senesnes lervos bei suaugeliai gali apgrauzti ir kietesnes augalu dalis maitinasi ir smulkiais vabzdziais pvz amarais musemis vabalais bei ju lervomis Kartais eda ir mazesnius savo rusies atstovus Kenkia migliniams augalams liucernai pupoms bulvems ir kt Be to minta amarais ir kitokiais smulkiais vabzdziais bei ju lervomis Veisiasi daugiausia nedirbamose zemese ir tik veliau pereina ant kulturiniu augalu Kaip kenkejas zaliasis ziogas nelabai reiksmingas Zaliojo ziogo nimfa Pateles atpazįstamos pagal kiausdetį Patineliai kiausdeties neturi Kartais sis ziogas geltonas Tettigonia genties nimfa Galvos anatomija Zandai mandibules Klausos organas ant priekines kojosNuorodosTaksonomija informacija Tiesiasparniai smuikininkai ir terminatoriai Straipsnis Vakaru eksprese Nuotraukos informacija neveikianti nuoroda Aprasymas nuotraukos Vikiteka Zaliasis ziogas vaizdine ir garsine medziaga

Naujausi straipsniai
  • Liepa 24, 2025

    Rotenšteinas

  • Liepa 24, 2025

    Purvinasis realizmas

  • Liepa 24, 2025

    Protesto akcija

  • Liepa 24, 2025

    Progresinė partija

  • Liepa 24, 2025

    Prisiminimai apie žmogžudystę

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje