Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
55 31 02 š pl 21 37 09 r ilg 55 5171 š pl 21 6193 r ilg 55 5171 21 6193 Švėkšnos šv apaštalo Jokūbo bažnyčiaVyskupija Te
Švėkšnos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia
55°31′02″š. pl. 21°37′09″r. ilg. / 55.5171°š. pl. 21.6193°r. ilg.
| Švėkšnos šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia | |
|---|---|
| Vyskupija | Telšių |
| Dekanatas | Šilutės |
| Savivaldybė | Šilutės rajonas |
| Gyvenvietė | Švėkšna |
| Adresas | Bažnyčios g. 1 |
| Statybinė medžiaga | plytų mūras |
| Pastatyta (įrengta) | 1905 m. |
| Stilius | neogotika |
- Kitos reikšmės – Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia.
Švėkšnos šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia – bažnyčia, stovinti Švėkšnos miestelyje.
Istorija
1503 m. jau minimas Švėkšnos klebonas (Petras). Pirmąją medinę bažnyčią XVI a. pradžioje pastatydino Žemaičių seniūnas Mikalojus Kęsgaila. Jis 1509 m. gegužės 21 d. donacijos akte prie Tytuvėnų pasižadėjo jau esančiai Švėkšnos bažnyčiai skirti iš Švėkšnos dvaro žemės tiek, kiek reikia 40-čiai statinių kviečių apsėti, 10 šeimų su jų turimomis žemėmis, tris dvaro karčiamas, esančias Švėkšnoje, su teise savo reikalams virti alų ir midų be to dar kasmet ir amžiams – statinę tiršto nepraskiesto medaus ir dešimtinę nuo visų pasėlių iš Švėkšnos, Beržėnų, Gintališkės dvarų, o bažnyčia įpareigojama kasmet laikyti trejas giedotinas Mišias – pirmąsias šventos Trejybės, antrąsias Palaimintos Mergelės, trečiąsias Šventojo Jokūbo. Ši bažnyčia konsekruota buvo tik 1652 m. spalio 8 d., kai į Švėkšną pirmą kartą atvyko Žemaičių vyskupas. Įkurta parapija.
1732 m. Švėkšną nusiaubė didelis gaisras, kurio metu visiškai sudegė ir pirmoji medinė bažnyčia. 1742 m. Švėkšnoje, sudegusios bažnyčios vietoje buvo pastatyta antroji bažnyčia, kuri buvo medinė, kryžiaus pavidalo, su 5 kupolais, apmuštais balta skarda, nudažytai žaliai. 1792 m. įsteigta altarija. 1774 m. į Švėkšną atvyko klebonauti kanauninkas Nikodemas Kauneckis.
1801 m., susenus antrajai bažnyčiai, ji buvo nugriauta ir jos vietoje 1804 m. pastatyta nauja, kryžminio plano bažnyčia, kuri taip pat medinė, su dviem bokštais ir gerais mūriniais pamatais. 1810 m. birželio 1 d. ją konsekravo Žemaičių vyskupas . 1820 m. bažnyčiai priklausė 10 kaimų (41 valakas). Nuo XIX a. pradžios veikė parapinė mokykla. 1841 m., vizituodamas Švėkšną, Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius rašė, kad tuo metu klebono pareigas ėjo kunigas Stanislovas Bumša, o parapijoje dirbo penki kunigai. 1850 m. atnaujinta medinė Švėkšnos kapinių koplyčia.
XIX a. pabaigoje bažnyčia tapo per maža – visi Švėkšnos parapijos tikintieji pamaldų metu nebetilpdavo. Architektas Ustinas Golinevičius 1890 m. suprojektavo naują mūrinę bažnyčią. Po daugybės prašymų Vilniaus generalgubernatorius sutiko leisti statyti tik medinę, kurios sąmatinė vertė iki 4 106 rb. Leidimą pažadėjo duoti tik tuo atveju, jei bus nustatyta, kad esamoje bažnyčioje žmonėms būti pavojinga. 1893 m. klebonas Martynas Valančius nubaustas 100 rb už tai, kad kalėdodamas rinko pinigus bažnyčios statybai. 1896 m. leidimas buvo gautas, tik pasiūlyta bažnyčios nepuošti. 1899 m. į Švėkšną paskirtas klebonas prelatas Julius Maciejauskas (jo palaikai 1993 m. birželio mėn. parvežti iš JAV ir palaidoti šventoriuje).
1900 m. patvirtintas Karlo Eduardo Strandmano projektas, kurio sąmatinė vertė 60 863 rb. Švėkšnos ir Vilkėno dvarų savininkai grafai Adomas Pliateris ir Aleksandras Konstantinas Mykolas Pliateris statybai skyrė 50 000 rb, ir davė visą statybinę miško medžiagą, jų plytinėse nemokamai buvo išdegintos statybai reikalingos plytos, čerpės. Dalį lėšų Julius Maciejauskas surinko iš JAV lietuvių. Klebono Juliaus Maciejausko rūpesčiu, dabartinė ketvirtoji Švėkšnos bažnyčia buvo pastatyta per 5 metus. Bažnyčios statybai ir įrangai išleista apie 200 000 rb. Vitražus sukūrė dailininkas . 1905 m. liepos 24 d. (pagal naująjį kalendorių – rugpjūčio 6 d.) vyskupo pašventinta, dalyvaujant apie 15 000 maldininkų.
Pradžioje buvo pastatyti trys altoriai, vėliau padaryti kiti. Puošniausias yra didysis, atitinkantis bažnyčios stilių, pagamintas Purgerio gamykloje, Tirolyje. Jį ir to paties stiliaus puošnią sakyklą dovanojo Vilkėnų grafas Aleksandras Pliateris. Du panašaus stiliaus altorius padarė dekoratorius Rovė. Kitus ir kai kurias skulptūras – skulptorius Vincentas Jakševičius, specialiai tiems darbams pakviestas į Švėkšną. Klausyklos yra kauniečio meistro Linkevičiaus darbo.
1910 m. prelato Juliaus Maciejausko rūpesčiu buvo pastatyta didelė klebonija.
1938–1944 m. klebonavo kunigas Juozapas Tautkus, pertvarkęs klebonijos vidų. Išvyko į JAV ir ten mirė. 1944–1946 m. klebonavo kunigas Henrikas Cirtautas. 1946–1951 m. klebonavo žmonių mylimas muzikas kunigas Tadas Budraitis, 1951–1960 m. klebonavo ir dekanu buvo kunigas Stanislovas Mažeika. 1960–1973 m. klebonavo kanauninkas Kazimieras Gaščiūnas. Jo rūpesčiu buvo atlikti dideli bažnyčios išorės remonto darbai. Vėliau kanauninkas Kazimieras Gaščiūnas buvo Telšių kunigų seminarijos rektoriumi, profesoriumi ir skaitė paskaitas būsimiesiems kunigams.
Nuo 1976 m. iki 2012 m. bažnyčia rūpinosi prelatas Petras Vincentas Stukas. Sutvarkytas šventorius, išbetonuoti takai, kurie vėliau iškloti trinkelėmis, sutvarkyti bažnyčios bokštai – viduje buvo pakeisti balkiai, jų viršūnėse įrengti nauji lengvesni kryžiai (autorius Juozas Toliušis), bažnyčioje sudėti antri langai, įvestas apšildymas skysto kuro kaloriferiu, perdirbti šviestuvai, vietoje medinių grindų sudėtos raštuotos terasinės grindys, perdažytas visas bažnyčios vidus, paauksinti bažnyčios kolonų kapiteliai.
Šv. Jokūbo koplyčioje įstatytas vitražas, menantis Lietuvos krikšto 600 metų jubiliejų. Taip pat vitraže pavaizduotas Lietuvos globėjas šv. Kazimieras ir Palaimintasis arkivyskupas Jurgis Matulaitis. Švč. Mergelės Marijos koplyčioje įrengti vitražai, kuriuose Žemaičių Kalvarijos ir Šiluvos Dievo Motinos Marijos paveikslai, taip pat Apreiškimas Marijai, Kristaus gimimas, Marijos vainikavimas danguje, Kristus ir Marija su kūdikėliu ir kiti. 1990 m. prie Didžiojo altoriaus pastatytas stalas (mensa), kurį puošia paskutinės vakarienės bareljefas.
2001 m. rugsėjo mėnesį bažnyčioje išnaikintos kinivarpos, kurios daugiausia nuniokojo minkšto medžio apdailos detales, šiek tiek mažiau – ąžuolinius elementus, vargonus, laikrodį, sakyklą, altorių, kelias šventųjų skulptūras. 2005 m. įrengtas bažnyčios fasado ir teritorijos apšvietimas.
Architektūra
Pastatyta pagal švedų architekto Karlo Eduardo Strandmano projektą.
Bažnyčia neogotikinė, raudonų plytų, lotyniško kryžiaus plano, bazilikinė, su penkiasiene apside, dvibokštė. Pastato ilgis 57 m, plotis per kryžmas – 37 m, kitose vietose – 21 m. Bokštų aukštis 65 m., 1912 m. kairiajame sumontuotas laikrodis su keturiais ciferblatais.
Vidus trijų išilginių navų, dengtų kryžminiais skliautais; vidurinioji yra 9 m pločio ir 17 m aukščio, šoninės – 5 m pločio ir 10 m aukščio, langai išpuošti vitražais.
Šventorių supa gotiško stiliaus ažūrinis aukštas mūras su bokšteliais, kuriuose įrengtos Kryžiaus kelio stotys, vartai, varteliai (1885 m.). Šventoriuje yra Pietos (autorius Kęstutis Paulauskas, 2004 m.), Jėzaus Širdies ir Marijos statulos, kunigo Petro Jaso kapas. Po didžiuoju altoriumi yra kripta, kurioje palaidoti kunigai Julius Maciejauskas ir Stanislovas Mažeika, grafai Adomas ir Aleksandras Pliateriai (ant bažnyčios išorinės sienos prikabintos lentelės su jų pavardėmis).
1885 m. šventorius sujungtas su parku virš gatvės nutiestu unikaliu viaduku. Bažnyčios stogas buvo dengtas čerpėmis, 1925 m. rudenį perdengtas cinkuota skarda.
Kultūrinės ir religinės vertybės
Bažnyčioje yra seni vargonai (1907 m.), Kryžiaus kelio stotys (1909 m.), 10 altorių, 4 klausyklos, sakykla. Išlikusios dvi XIX a. pirmos pusės , XVIII a. pabaigos arnotas su Slucko juosta, 1796 ir 1893 m. arnotai, siuvinėti šilko ir metalo siūlais. Taip pat yra 3 žalvariniai varpai pagaminti 1732, 1733 m. ir 1790 m., XVIII a. sidabrinė paauksuota taurė ir kt.
Galerija
- Nuo viaduko pusės
- Bažnyčios fasadas
- Bažnyčios vartų fragmentas
- Vargonai
- Grafų Broel-Pliaterių kriptos bažnyčios sienoje
Literatūra
- Švėkšnos švento apaštalo Jokūbo bažnyčia: 500 metų sukaktį pažymėti (sud. Petras Čeliauskas). – Kaunas: Naujasis lankas, 2010. – 48 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-03-617-3
Šaltiniai
- Petras Čeliauskas. Švėkšnos švento apaštalo Jokūbo bažnyčia. – Naujasis lankas, 2015. // psl. 5.
- Švėkšnos šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia Archyvuota kopija 2022-08-23 iš Wayback Machine projekto. siluteinfo.lt
Nuorodos
- Švėkšnos šv. apaštalo Jokūbo parapija telsiuvyskupija.lt
- Švėkšnos šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia panoramas.lt
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Švėkšnos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia, Kas yra Švėkšnos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia? Ką reiškia Švėkšnos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia?
55 31 02 s pl 21 37 09 r ilg 55 5171 s pl 21 6193 r ilg 55 5171 21 6193 Sveksnos sv apastalo Jokubo baznyciaVyskupija TelsiuDekanatas SilutesSavivaldybe Silutes rajonasGyvenviete SveksnaAdresas Baznycios g 1Statybine medziaga plytu murasPastatyta įrengta 1905 m Stilius neogotikaKitos reiksmes Sv apastalo Jokubo baznycia Sveksnos sv apastalo Jokubo baznycia baznycia stovinti Sveksnos miestelyje IstorijaSv Apastalo Jokubo baznycios centrinis altorius 1503 m jau minimas Sveksnos klebonas Petras Pirmaja medine baznycia XVI a pradzioje pastatydino Zemaiciu seniunas Mikalojus Kesgaila Jis 1509 m geguzes 21 d donacijos akte prie Tytuvenu pasizadejo jau esanciai Sveksnos baznyciai skirti is Sveksnos dvaro zemes tiek kiek reikia 40 ciai statiniu kvieciu apseti 10 seimu su ju turimomis zememis tris dvaro karciamas esancias Sveksnoje su teise savo reikalams virti alu ir midu be to dar kasmet ir amziams statine tirsto nepraskiesto medaus ir desimtine nuo visu paseliu is Sveksnos Berzenu Gintaliskes dvaru o baznycia įpareigojama kasmet laikyti trejas giedotinas Misias pirmasias sventos Trejybes antrasias Palaimintos Mergeles treciasias Sventojo Jokubo Si baznycia konsekruota buvo tik 1652 m spalio 8 d kai į Sveksna pirma karta atvyko Zemaiciu vyskupas Įkurta parapija 1732 m Sveksna nusiaube didelis gaisras kurio metu visiskai sudege ir pirmoji medine baznycia 1742 m Sveksnoje sudegusios baznycios vietoje buvo pastatyta antroji baznycia kuri buvo medine kryziaus pavidalo su 5 kupolais apmustais balta skarda nudazytai zaliai 1792 m įsteigta altarija 1774 m į Sveksna atvyko klebonauti kanauninkas Nikodemas Kauneckis 1801 m susenus antrajai baznyciai ji buvo nugriauta ir jos vietoje 1804 m pastatyta nauja kryzminio plano baznycia kuri taip pat medine su dviem bokstais ir gerais muriniais pamatais 1810 m birzelio 1 d ja konsekravo Zemaiciu vyskupas 1820 m baznyciai priklause 10 kaimu 41 valakas Nuo XIX a pradzios veike parapine mokykla 1841 m vizituodamas Sveksna Zemaiciu vyskupas Motiejus Valancius rase kad tuo metu klebono pareigas ejo kunigas Stanislovas Bumsa o parapijoje dirbo penki kunigai 1850 m atnaujinta medine Sveksnos kapiniu koplycia XIX a pabaigoje baznycia tapo per maza visi Sveksnos parapijos tikintieji pamaldu metu nebetilpdavo Architektas Ustinas Golinevicius 1890 m suprojektavo nauja murine baznycia Po daugybes prasymu Vilniaus generalgubernatorius sutiko leisti statyti tik medine kurios samatine verte iki 4 106 rb Leidima pazadejo duoti tik tuo atveju jei bus nustatyta kad esamoje baznycioje zmonems buti pavojinga 1893 m klebonas Martynas Valancius nubaustas 100 rb uz tai kad kaledodamas rinko pinigus baznycios statybai 1896 m leidimas buvo gautas tik pasiulyta baznycios nepuosti 1899 m į Sveksna paskirtas klebonas prelatas Julius Maciejauskas jo palaikai 1993 m birzelio men parvezti is JAV ir palaidoti sventoriuje 1900 m patvirtintas Karlo Eduardo Strandmano projektas kurio samatine verte 60 863 rb Sveksnos ir Vilkeno dvaru savininkai grafai Adomas Pliateris ir Aleksandras Konstantinas Mykolas Pliateris statybai skyre 50 000 rb ir dave visa statybine misko medziaga ju plytinese nemokamai buvo isdegintos statybai reikalingos plytos cerpes Dalį lesu Julius Maciejauskas surinko is JAV lietuviu Klebono Juliaus Maciejausko rupesciu dabartine ketvirtoji Sveksnos baznycia buvo pastatyta per 5 metus Baznycios statybai ir įrangai isleista apie 200 000 rb Vitrazus sukure dailininkas 1905 m liepos 24 d pagal naujajį kalendoriu rugpjucio 6 d vyskupo pasventinta dalyvaujant apie 15 000 maldininku Pradzioje buvo pastatyti trys altoriai veliau padaryti kiti Puosniausias yra didysis atitinkantis baznycios stiliu pagamintas Purgerio gamykloje Tirolyje Jį ir to paties stiliaus puosnia sakykla dovanojo Vilkenu grafas Aleksandras Pliateris Du panasaus stiliaus altorius padare dekoratorius Rove Kitus ir kai kurias skulpturas skulptorius Vincentas Jaksevicius specialiai tiems darbams pakviestas į Sveksna Klausyklos yra kauniecio meistro Linkeviciaus darbo 1910 m prelato Juliaus Maciejausko rupesciu buvo pastatyta didele klebonija 1938 1944 m klebonavo kunigas Juozapas Tautkus pertvarkes klebonijos vidu Isvyko į JAV ir ten mire 1944 1946 m klebonavo kunigas Henrikas Cirtautas 1946 1951 m klebonavo zmoniu mylimas muzikas kunigas Tadas Budraitis 1951 1960 m klebonavo ir dekanu buvo kunigas Stanislovas Mazeika 1960 1973 m klebonavo kanauninkas Kazimieras Gasciunas Jo rupesciu buvo atlikti dideli baznycios isores remonto darbai Veliau kanauninkas Kazimieras Gasciunas buvo Telsiu kunigu seminarijos rektoriumi profesoriumi ir skaite paskaitas busimiesiems kunigams Nuo 1976 m iki 2012 m baznycia rupinosi prelatas Petras Vincentas Stukas Sutvarkytas sventorius isbetonuoti takai kurie veliau iskloti trinkelemis sutvarkyti baznycios bokstai viduje buvo pakeisti balkiai ju virsunese įrengti nauji lengvesni kryziai autorius Juozas Toliusis baznycioje sudeti antri langai įvestas apsildymas skysto kuro kaloriferiu perdirbti sviestuvai vietoje mediniu grindu sudetos rastuotos terasines grindys perdazytas visas baznycios vidus paauksinti baznycios kolonu kapiteliai Sv Jokubo koplycioje įstatytas vitrazas menantis Lietuvos kriksto 600 metu jubilieju Taip pat vitraze pavaizduotas Lietuvos globejas sv Kazimieras ir Palaimintasis arkivyskupas Jurgis Matulaitis Svc Mergeles Marijos koplycioje įrengti vitrazai kuriuose Zemaiciu Kalvarijos ir Siluvos Dievo Motinos Marijos paveikslai taip pat Apreiskimas Marijai Kristaus gimimas Marijos vainikavimas danguje Kristus ir Marija su kudikeliu ir kiti 1990 m prie Didziojo altoriaus pastatytas stalas mensa kurį puosia paskutines vakarienes bareljefas 2001 m rugsejo menesį baznycioje isnaikintos kinivarpos kurios daugiausia nuniokojo minksto medzio apdailos detales siek tiek maziau azuolinius elementus vargonus laikrodį sakykla altoriu kelias sventuju skulpturas 2005 m įrengtas baznycios fasado ir teritorijos apsvietimas ArchitekturaPastatyta pagal svedu architekto Karlo Eduardo Strandmano projekta Baznycia neogotikine raudonu plytu lotynisko kryziaus plano bazilikine su penkiasiene apside dvibokste Pastato ilgis 57 m plotis per kryzmas 37 m kitose vietose 21 m Bokstu aukstis 65 m 1912 m kairiajame sumontuotas laikrodis su keturiais ciferblatais Vidus triju isilginiu navu dengtu kryzminiais skliautais vidurinioji yra 9 m plocio ir 17 m aukscio sonines 5 m plocio ir 10 m aukscio langai ispuosti vitrazais Sventoriu supa gotisko stiliaus azurinis aukstas muras su boksteliais kuriuose įrengtos Kryziaus kelio stotys vartai varteliai 1885 m Sventoriuje yra Pietos autorius Kestutis Paulauskas 2004 m Jezaus Sirdies ir Marijos statulos kunigo Petro Jaso kapas Po didziuoju altoriumi yra kripta kurioje palaidoti kunigai Julius Maciejauskas ir Stanislovas Mazeika grafai Adomas ir Aleksandras Pliateriai ant baznycios isorines sienos prikabintos lenteles su ju pavardemis 1885 m sventorius sujungtas su parku virs gatves nutiestu unikaliu viaduku Baznycios stogas buvo dengtas cerpemis 1925 m rudenį perdengtas cinkuota skarda Kulturines ir religines vertybesBaznycioje yra seni vargonai 1907 m Kryziaus kelio stotys 1909 m 10 altoriu 4 klausyklos sakykla Islikusios dvi XIX a pirmos puses XVIII a pabaigos arnotas su Slucko juosta 1796 ir 1893 m arnotai siuvineti silko ir metalo siulais Taip pat yra 3 zalvariniai varpai pagaminti 1732 1733 m ir 1790 m XVIII a sidabrine paauksuota taure ir kt GalerijaNuo viaduko puses Baznycios fasadas Baznycios vartu fragmentas Vargonai Grafu Broel Pliateriu kriptos baznycios sienojeLiteraturaSveksnos svento apastalo Jokubo baznycia 500 metu sukaktį pazymeti sud Petras Celiauskas Kaunas Naujasis lankas 2010 48 p iliustr ISBN 978 9955 03 617 3SaltiniaiPetras Celiauskas Sveksnos svento apastalo Jokubo baznycia Naujasis lankas 2015 psl 5 Sveksnos sv apastalo Jokubo baznycia Archyvuota kopija 2022 08 23 is Wayback Machine projekto siluteinfo ltNuorodosVikiteka Sveksnos sv apastalo Jokubo baznycia vaizdine ir garsine medziagaSveksnos sv apastalo Jokubo parapija telsiuvyskupija lt Sveksnos sv apastalo Jokubo baznycia panoramas lt