- Šis straipsnis apie vienuoliją, 1918 m. įkurtą Lietuvoje. Apie vienuoliją, 1857 m. įkurtą Lenkijoje, skaitykite straipsnyje Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo seserys.
Vargdienių seserys (arba Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Vargdienių seserų kongregacija, lot. Congregatio Sororum Pauperum sub titulo Immaculatae Conceptionis Beatae Mariae Virginis, santrumpa MVS) – lietuvių moterų vienuolių kongregacija, 1918 m. įkurta Lietuvoje, Marijampolėje. Vienuolijai 1989 m. suteiktos popiežiškos teisės, vyriausioji vadovė – ses. Jolita Matulaitytė (P. Kriaučiūno g., Marijampolė). Bendruomenėms priklauso 43 amžinųjų įžadų seserys (35 Lietuvoje, 8 Šiaurės Amerikoje).
| Vargdienių seserys | |
|---|---|
| Santrumpa | MVS |
| Įsteigta | 1918 m. |
| Lietuvoje nuo | 1918 m. |
Istorija
1918 m. pavasarį iš Varšuvos į Marijampolę sugrįžęs kunigas Jurgis Matulaitis ėmėsi svarbaus uždavinio – steigti lietuvaičių vienuolių kongregaciją. Kandidačių parengimas buvo prasidėjęs prieš 4 metus, tačiau dėl karo veiklą teko pristabdyti. Vargdienių seserų kongregacija įkurta 1918 m. spalio 15 d. Seinų vyskupui Antanui Karosui pasirašius kanonišką dekretą, suteikiantį jai vyskupiškąsias teises. Vienuolijos steigėjas – arkivyskupas Jurgis Matulaitis, suprasdamas tokios vienuolijos reikalingumą, pavedė ją Nekaltai Pradėtosios Mergelės Marijos Globai ir pavadino Vargdienių seserimis, tuo vardu nustatydamas vienuolijos paskirtį ir pobūdį.
1940 m. seserys turėjo savo skyrius Alytuje, Marijampolėje, Vilkaviškyje, Kudirkos Naumiestyje, Šakiuose, Kybartuose, Karkliniuose, Kalvarijoje, Kazlų Rūdoje ir Simne.
1941 m. sovietai vargdienių seserų namus uždarė, nuo tol seserys veikė pogrindyje, buvo persekiojamos, teisiamos, kalinamos. Nepaisydamos to, slapta vykdė katechezę, šeimose prižiūrėjo vaikus, slaugė ligonius, vasaromis užsiėmė vaikų katecheze Rusijoje, Baltarusijoje, Vidurinėje Azijoje, Užkaukazėje. 1989 m. vienuolijai suteiktos popiežiškos teisės.
Seserys Šiaurės Amerikoje
1936 m. pirmosios penkios seserys iš Marijampolės atvyko į Šiaurės Ameriką. Beveik per visus aštuoniasdešimt metų, seserų skaičius Šiaurės Amerikoje retai viršijo 40 narių. Seserys dirbo Toronto ir Monrealio lietuvių parapijose Kanadoje. Nuo 1943 m. Putname, Konektikuto valstijoje, pradėjo veiklą seserų įsigyti Centriniai namai, kvietę lietuvius atvykti rekolekcijoms, vasaros atostogoms. Karui pasibaigus, naujiems imigrantams pabėgus nuo karo ir atvykus į JAV, seserys įkūrė bendrabutį merginoms, įsteigė lietuvišką spaustuvę, redagavo žurnalą vaikams „Eglutė“, vasaros metu organizavo stovyklas, dirbo lietuvių parapijose. 1968 m. Putname įkurti Pal. J. Matulaičio slaugos namai.
Pastaruoju metu Šiaurės Amerikos skyriuje gyveno 14 seserų. Dvi seserys dirbo Lemonte, Ilinojaus pal. J. Matulaičio misijoje (netoli Čikagos), penkios gyveno pal. J. Matulaičio namuose, septynios - Centriniuose namuose, Putname. Centriniai namai visada tarnavo kaip lietuviška krikščioniška susitikimo bei maldos vieta išeivijos žmonėms.
Bendruomenės
- Pal. Jurgio Matulaičio namai Kaune
- Šv. Kryžiaus namai Vilniuje
- Šv. Juozapo namai Marijampolėje
- Šv. Jono Bosko namai Alytuje
- Šiaurės Amerikos seserys
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Vargdienių seserys, Kas yra Vargdienių seserys? Ką reiškia Vargdienių seserys?