Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Švytintis kelias isp Sendero Luminoso keč K anchaq Ñan oficialiai Peru komunistų partija isp Partido Comunista del Perú
Švytintis kelias
Švytintis kelias (isp. Sendero Luminoso, keč. K'anchaq Ñan), oficialiai – Peru komunistų partija (isp. Partido Comunista del Perú, PCP) – partizaninė maoistų organizacija, veikianti Peru nuo 1980 m. Siekia įvykdyti revoliuciją ir nuversti buržuazinę Peru valdžią ir įvesti Naująją Demokratiją. Švytintis kelias teigia atstovaujantis Peru varguomenei, indėnams. Organizaciją įkūrė ir jos lyderiu ilgą laiką buvo Abimael Guzmán, kuris suimtas 1992 m.
Švytintis kelias kritikuojamas dėl brutalumo, terorizmo, smurto aktų prieš politikus, verslininkus. Švytintį kelią pasmerkusios ir jo finansavimą uždraudusios daugelis tarptautinių organizacijų.
Susikūrimas
Pavadinimas „Švytintis kelias“ kilo iš Peru komunistų partijos įkūrėjo José Carlos Mariátegui frazės: „Marksizmas-leninizmas atvers švytintį kelią į revoliuciją“. Šią maksimą pradėjo vartoti Peru komunistų veikėjai. Komunistų pasekėjai pradėti vadinti senderistais. Tačiau Švytintis kelias laiko save Peru komunistų partijos atšaka ir naudoja komunistų pavadinimą.
Organizacija kurtis pradėjo XX a. šeštajame dešimtmetyje. Ją subūrė filosofijos profesorius Abimael Guzmán, senderistų vadinamas Presidente Gonzalo. Jis propagavo maoistinę militaristinę doktriną. Švytintis kelias tapo Peru komunistų partijos „Raudonoji vėliava“ kuri atsiskyrė nuo pagrindinės partijos, atšaka. Organizacijos pradžia užsimezgė Ajakučo San Cristóbal of Huamanga universitete, kuriame filosofiją dėstė Gusmanas. 1973–1975 m. Švytinčio kelio idėjos plito per studentų tarybas Uankajo, , Limos inžinerijos bei seniausiame Amerikoje, San Markoso universitete. Vėliau daugelis komunistines idėjas palaikiusių studentų paliko universitetus ir aktyviai įsijungė į organizacijos veiklą.
1980 m. Ajakuče pradėti rengti suvažiavimai, vadinti Centrinio Komiteto pleneru. Suformuotas revoliucinis direktoratas, pradėtas ginklavimasis. Buvo įkurta Pirmoji karinė mokykla, kurioje vyko taktiniai ir kariniai apmokymai.
Partizaninis karas
1980 m. Peru karinė vyriausybė po ilgos pertraukos leido surengti rinkimus. Švytintis kelias atsisakė juose dalyvauti ir ragino boikotuoti rinkimus. Partizanai pasitraukė į kalnus ir pradėjo ruoštis karui. 1980 m. gegužės 17 d., prezidento rinkimų išvakarėse oganizacijos nariai sudegino rinkimines urnas Čusči mieste. Tai buvo Švytinčio kelio karinis aktas. Tačiau į miestą buvo atgabentos naujos urnos ir išpuolis buvo beveik nepastebėtas žiniasklaidos. Nepaisant to, organizacija vis labiau stiprėjo Ajakučo departamente, į savo pusę palenkė daugelį valstiečių, o prieštaraujančius nužudė, nuteisę liaudies teismuose. Dažnomis partizanų aukomis tapdavo gyvulių prekeiviai. Taip pat senderistų taikiniais būdavo vargingų kaimiečių nemėgstami turtingesni prekybininkai, valstybinių ūkių vadovai. Dėl to Švytintis kelias susilaukė vis daugiau varguomenės palaikymo Ajakučo, Apurimako, Uankavelikos departamentuose, tačiau tik retas valstietis prisijungdavo prie judėjimo.
Ilgą laiką vyriausybė ignoravo Švytinčio kelio veiklą, jie buvo vadinami lunatikais, banditais, narkoteroristais. Civilinis prezidentas Fernando Belaúnde Terry nenorėjo užleisti valdžios karinei chuntai, kol 1985 m. po perversmo buvo pašalintas. Sumaištis vyriausybėje taip pat leido senderistams laisvai veikti. 1981 m. gruodžio 29 d. trys departamentai (Ajakučo, Apurimako, Uankavelikos) paskelbti kritine zona ir suteikta daugiau laisvės armijos veiklai. Kariai šia laisve pradėjo piktnaudžiauti: suiminėjo nekaltus žmones, vykdė prievartavimus, išniekinimus. Per keletą žudynių armija išžudė ištisus kaimus. Kariai pradėjo nešioti juodas kaukes, siekdami, kad nebūtų atpažinti darantys nusikaltimus.
Kai kur valstiečiai pradėjo formuoti prieš Švytintį kelią nukreiptus judėjimus, vadinamus Ronda Campesina. Jie buvo menkai ginkluoti ir organizuoti. 1983 m. prasidėjo susirėmimai tarp rondų ir partizanų. Senderistai dažnai būdavo žiauriai žudomi, atliekamos viešos mirties bausmės. Kaip atsakas į vieno senderistų lyderio Olegario Curitomay nužudymą, buvo partizanų mačetėmis išžudyti keli kaimai. Vėliau senderistai įvykdė dar kelias žudynes (garsiausios – Lucanamarca).
Švytintis kelias veikė ne tik periferijoje, bet ir Limoje. Buvo rengiami pasikėsinimai, gaisrai, atjunginėjama elektra, sudeginta Bayer gamykla. Vykdyti Acción Popular partijos būstinės sprogdinimai ir kt. Paskutinis Švytinčio kelio teroristinis išpuolis Limoje įvyko 1992 m. kai Taratos gatvėje padėta bomba nužudė 40 žmonių. Švytinčio kelio taikiniais buvo politinių partijų lyderiai, vyriausybės nariai, kunigai.
1991 m. Švytintis kelias kontroliavo daugelį centrinės ir pietų Peru sričių. Nepaisant to, maoizmo idėjos nebuvo populiarios tarp žmonių. Gyventojai priešinosi brutalioms senderistų vykdomoms žudynėms ir dažnai būrėsi į rondas. Senderistai taip pat uždarinėjo kaimo turgus, draudė šventes, alkoholio prekybą todėl tapo liaudyje labai nepopuliarūs.
Nuosmukis
1991 m. Peru prezidentas Alberto Fujimori legalizavo Rondas Campesinas, ir oficialiai jas įvardino kaip Savigynos komitetus. Jiems suteikta ginkluotė, pradėti apmokymai. Pasak Peru vyriausybės, 2005 m. šalyje buvo 7226 komitetai. Į Ajakučą įvestos gausios ir gerai ginkluotos armijos pajėgos. Tačiau armija vėl pradėjo kaimų naikinimą ir nekaltų gyventojų suėmimus. Iš nacionalinės žvalgybos suformuota Grupo Colina įvykdė La Kantutos ir Barrios Altos žudynes.
1992 m. rugsėjo 12 d. Peru policija suėmė Gusmaną ir kelis kitus organizacijos lyderius. Suėmimas įvyko Limoje, viename bute, kuriame slėpėsi Gusmanas. Po suėmimo Švytinčio kelio veikla susilpnėjo, organizacija pradėjo veikti atskiroms grupėmis. Judėjimo lyderiu tapo Óscar Ramírez (Comrade Feliciano), kurį Peru pajėgos suėmė 1999 m. Švytintis kelias lokalizavosi Ajakučo departamente ir atokiose vietovėse.
2003 m. senderistai paėmė į nelaisvę 68 Argentinos kompanijos Techint darbuotojus ir 3 policininkus. Vėliau įkaitai paleisti, kaip manoma, kompanijai sumokėjus išpirką.
2000–2003 m. suimta keletas Švytinčio kelio lyderių. 2003 m. sugriauta eilė partizanų stovyklų, suimti nariai, išvaduota ~100 vergais paimtų indėnų. 2003 m. senderistai įvykdė 96 užpuolimus, 9 žmonės buvo nužudyti, 6 partizanai nužudyti, 209 suimti.
2004 m. sausį išplatinta vaizdo medžiaga, kurioje asmuo, prisistatantis vienu organizacijos lyderių, Comrade Artemio, grasina teroristinėmis atakomis ir reikalauja Švytinčio kelio lyderių amnestijos. 2005 m. gruodžio 22 d. senderistai įvykdė išpuolius prieš policiją Uanuko departamente. Iki dabar tęsiasi organizacijos narių suėmimai.
2001–2003 m. Peru partizaninio karo tyrimus vykdė . Jos duomenimis, Švytintis kelias kaltas dėl 31 331 žmonių aukų.
Nuorodos
- Švytinčio kelio tinklalapio archyvas (iki 1990 m.) Archyvuota kopija 2007-01-19 iš Wayback Machine projekto.
| Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Švytintis kelias, Kas yra Švytintis kelias? Ką reiškia Švytintis kelias?
Svytintis kelias isp Sendero Luminoso kec K anchaq Nan oficialiai Peru komunistu partija isp Partido Comunista del Peru PCP partizanine maoistu organizacija veikianti Peru nuo 1980 m Siekia įvykdyti revoliucija ir nuversti burzuazine Peru valdzia ir įvesti Naujaja Demokratija Svytintis kelias teigia atstovaujantis Peru varguomenei indenams Organizacija įkure ir jos lyderiu ilga laika buvo Abimael Guzman kuris suimtas 1992 m Svytincio kelio veliava Svytintis kelias kritikuojamas del brutalumo terorizmo smurto aktu pries politikus verslininkus Svytintį kelia pasmerkusios ir jo finansavima uzdraudusios daugelis tarptautiniu organizaciju SusikurimasPavadinimas Svytintis kelias kilo is Peru komunistu partijos įkurejo Jose Carlos Mariategui frazes Marksizmas leninizmas atvers svytintį kelia į revoliucija Sia maksima pradejo vartoti Peru komunistu veikejai Komunistu pasekejai pradeti vadinti senderistais Taciau Svytintis kelias laiko save Peru komunistu partijos atsaka ir naudoja komunistu pavadinima Organizacija kurtis pradejo XX a sestajame desimtmetyje Ja subure filosofijos profesorius Abimael Guzman senderistu vadinamas Presidente Gonzalo Jis propagavo maoistine militaristine doktrina Svytintis kelias tapo Peru komunistu partijos Raudonoji veliava kuri atsiskyre nuo pagrindines partijos atsaka Organizacijos pradzia uzsimezge Ajakuco San Cristobal of Huamanga universitete kuriame filosofija deste Gusmanas 1973 1975 m Svytincio kelio idejos plito per studentu tarybas Uankajo Limos inzinerijos bei seniausiame Amerikoje San Markoso universitete Veliau daugelis komunistines idejas palaikiusiu studentu paliko universitetus ir aktyviai įsijunge į organizacijos veikla 1980 m Ajakuce pradeti rengti suvaziavimai vadinti Centrinio Komiteto pleneru Suformuotas revoliucinis direktoratas pradetas ginklavimasis Buvo įkurta Pirmoji karine mokykla kurioje vyko taktiniai ir kariniai apmokymai Partizaninis karasSvytincio kelio įtakos zonos Peru 1980 m Peru karine vyriausybe po ilgos pertraukos leido surengti rinkimus Svytintis kelias atsisake juose dalyvauti ir ragino boikotuoti rinkimus Partizanai pasitrauke į kalnus ir pradejo ruostis karui 1980 m geguzes 17 d prezidento rinkimu isvakarese oganizacijos nariai sudegino rinkimines urnas Cusci mieste Tai buvo Svytincio kelio karinis aktas Taciau į miesta buvo atgabentos naujos urnos ir ispuolis buvo beveik nepastebetas ziniasklaidos Nepaisant to organizacija vis labiau stiprejo Ajakuco departamente į savo puse palenke daugelį valstieciu o priestaraujancius nuzude nuteise liaudies teismuose Daznomis partizanu aukomis tapdavo gyvuliu prekeiviai Taip pat senderistu taikiniais budavo vargingu kaimieciu nemegstami turtingesni prekybininkai valstybiniu ukiu vadovai Del to Svytintis kelias susilauke vis daugiau varguomenes palaikymo Ajakuco Apurimako Uankavelikos departamentuose taciau tik retas valstietis prisijungdavo prie judejimo Ilga laika vyriausybe ignoravo Svytincio kelio veikla jie buvo vadinami lunatikais banditais narkoteroristais Civilinis prezidentas Fernando Belaunde Terry nenorejo uzleisti valdzios karinei chuntai kol 1985 m po perversmo buvo pasalintas Sumaistis vyriausybeje taip pat leido senderistams laisvai veikti 1981 m gruodzio 29 d trys departamentai Ajakuco Apurimako Uankavelikos paskelbti kritine zona ir suteikta daugiau laisves armijos veiklai Kariai sia laisve pradejo piktnaudziauti suiminejo nekaltus zmones vykde prievartavimus isniekinimus Per keleta zudyniu armija iszude istisus kaimus Kariai pradejo nesioti juodas kaukes siekdami kad nebutu atpazinti darantys nusikaltimus Kai kur valstieciai pradejo formuoti pries Svytintį kelia nukreiptus judejimus vadinamus Ronda Campesina Jie buvo menkai ginkluoti ir organizuoti 1983 m prasidejo susiremimai tarp rondu ir partizanu Senderistai daznai budavo ziauriai zudomi atliekamos viesos mirties bausmes Kaip atsakas į vieno senderistu lyderio Olegario Curitomay nuzudyma buvo partizanu macetemis iszudyti keli kaimai Veliau senderistai įvykde dar kelias zudynes garsiausios Lucanamarca Svytintis kelias veike ne tik periferijoje bet ir Limoje Buvo rengiami pasikesinimai gaisrai atjunginejama elektra sudeginta Bayer gamykla Vykdyti Accion Popular partijos bustines sprogdinimai ir kt Paskutinis Svytincio kelio teroristinis ispuolis Limoje įvyko 1992 m kai Taratos gatveje padeta bomba nuzude 40 zmoniu Svytincio kelio taikiniais buvo politiniu partiju lyderiai vyriausybes nariai kunigai 1991 m Svytintis kelias kontroliavo daugelį centrines ir pietu Peru sriciu Nepaisant to maoizmo idejos nebuvo populiarios tarp zmoniu Gyventojai priesinosi brutalioms senderistu vykdomoms zudynems ir daznai buresi į rondas Senderistai taip pat uzdarinejo kaimo turgus draude sventes alkoholio prekyba todel tapo liaudyje labai nepopuliarus Nuosmukis1991 m Peru prezidentas Alberto Fujimori legalizavo Rondas Campesinas ir oficialiai jas įvardino kaip Savigynos komitetus Jiems suteikta ginkluote pradeti apmokymai Pasak Peru vyriausybes 2005 m salyje buvo 7226 komitetai Į Ajakuca įvestos gausios ir gerai ginkluotos armijos pajegos Taciau armija vel pradejo kaimu naikinima ir nekaltu gyventoju suemimus Is nacionalines zvalgybos suformuota Grupo Colina įvykde La Kantutos ir Barrios Altos zudynes 1992 m rugsejo 12 d Peru policija sueme Gusmana ir kelis kitus organizacijos lyderius Suemimas įvyko Limoje viename bute kuriame slepesi Gusmanas Po suemimo Svytincio kelio veikla susilpnejo organizacija pradejo veikti atskiroms grupemis Judejimo lyderiu tapo oscar Ramirez Comrade Feliciano kurį Peru pajegos sueme 1999 m Svytintis kelias lokalizavosi Ajakuco departamente ir atokiose vietovese 2003 m senderistai paeme į nelaisve 68 Argentinos kompanijos Techint darbuotojus ir 3 policininkus Veliau įkaitai paleisti kaip manoma kompanijai sumokejus ispirka 2000 2003 m suimta keletas Svytincio kelio lyderiu 2003 m sugriauta eile partizanu stovyklu suimti nariai isvaduota 100 vergais paimtu indenu 2003 m senderistai įvykde 96 uzpuolimus 9 zmones buvo nuzudyti 6 partizanai nuzudyti 209 suimti 2004 m sausį isplatinta vaizdo medziaga kurioje asmuo prisistatantis vienu organizacijos lyderiu Comrade Artemio grasina teroristinemis atakomis ir reikalauja Svytincio kelio lyderiu amnestijos 2005 m gruodzio 22 d senderistai įvykde ispuolius pries policija Uanuko departamente Iki dabar tesiasi organizacijos nariu suemimai 2001 2003 m Peru partizaninio karo tyrimus vykde Jos duomenimis Svytintis kelias kaltas del 31 331 zmoniu auku NuorodosSvytincio kelio tinklalapio archyvas iki 1990 m Archyvuota kopija 2007 01 19 is Wayback Machine projekto Sis straipsnis yra tapes savaites straipsniu