Šveicarijos demografija

Gyventojų skaičiui mažėjant, didėja pagyvenusių žmonių skaičius. 2006 metų liepą Šveicarijos federalinis statistikos biuras paskelbė projekciją, kuria apskaičiuota, kad iki 2050 metų, vienas iš trijų suaugusių šveicarų bus pensinio amžiaus žmogus (tuo tarpu 2005 metais vienas iš penkių šveicarų buvo pensinio amžiaus). Yra numatyta, kad gyventojų skaičiaus augimas sustos 2036 metais ties 8,1 milijono gyventojų, o 2050 metais šiek tiek nukris iki 8 milijonų gyventojų.

Numatomos amžiaus grupės 2050 metams:

• 0-20 metų amžiaus – 1,4 milijono gyventojų (18%)
• 20-64 metų amžiaus – 4,4 milijono gyventojų (55%)
• 60 ir vyresnio amžiaus – 2,2 milijono gyventojų (27%)

Pagal federalinės valdžios 2007 metais pateiktą statistiką, vyrų vidutinė gyvenimo trukmė yra 79,4 metų, o moterų – 84,2 metai. Bendra visų gyventojų vidutinė gyvenimo trukmė yra 81,8 metų.

Registruotų užsieniečių skaičius 1970 metais buvo 1 001 887 (16,17%). Šis skaičius sumažėjo iki 904 337 (14,34%) 1979 metais, ir nuo to laiko gan sparčiai padidėjo. Skaičius pasiekė 20% atžymą 2001 metais ir pakilo iki 1 524 663 (20,56%) 2004 metais. Tokiu būdu Šveicarijos piliečių skaičius tais metais pasiekė 5,9 milijono.

2007 metais 1,45 milijonų užsieniečių (85,4% visų užsieniečių, arba 19,1% visų Šveicarijos gyventojų) turėjo Europos šalių pilietybes (italų – 295 507; vokiečių – 224 324; Serbijos ir Juodkalnijos Serbijos ir Juodkalnijos piliečių – 196 078; portugalų – 193 299; prancūzų – 83 129; turkų – 75 382; ispanų – 66 519; makedoniečių – 60 509; bosnių 41 654; kroatų 38 144; austrų 36 155; britų – 32 207). 109 113 gyventojų buvo iš Azijos šalių, 69 010 iš Amerikos žemynų, 66 599 iš Afrikos, 3 777 iš Okeanijos šalių.

2004 metais 35 700 žmonių įgijo Šveicarijos pilietybę pagal Šveicarijos pilietybės įstatymą, tai yra šiek tiek daugiau nei prieš metus (35 424), ir 4 kartus daugiau nei 1990 metais (8 658). Trečdalis visų gavusių pilietybę įstatymų numatyta tvarka yra iš šalių, atskilusių nuo buvusios Jugoslavijos: 7 900 iš Serbijos ir Juodkalnijos (dabar atskiros valstybės), 2 400 iš Bosnijos ir Hercegovinos, 2 000 iš Makedonijos, 1 600 iš Kroatijos. 4 200 buvo iš Italijos, 3 600 iš Turkijos, 1 600 iš Šri Lankos, 1 200 iš Portugalijos ir 1 200 iš Prancūzijos.

Per pastaruosius dešimtmečius daug portugalų ir ukrainiečių įkūrė dideles imigrantų bendruomenes šalyje. Tamilų pabėgėliai, bėgantys nuo karo Šri Lankoje, sudaro didžiausią imigrantų iš Azijos dalį. Etninių albanų ir kitų buvusios Jugoslavijos piliečių skaičius šalyje ir toliau auga. Šveicarija yra antra pagal dydį Europos šalis pagal priimtų Irako pabėgėlių skaičių, bet užima tik ketvirtą vietą (po Didžiosios Britanijos, Vokietijos ir Švedijos) pagal irakiečių, apsigyvenusių šioje šalyje, skaičių.

2004 metais 623 100 Šveicarijos piliečių (8,9 %) gyveno užsienyje, daugiausiai Prancūzijoje (166 200), JAV (71 400) ir Vokietijoje (70 500).

2000 m. 5,78 milijonų gyventojų (79,2%; palyginti su 93,8% 1980 metais) buvo krikščionys (Romos katalikų 41,8%, protestantų 35,3%, stačiatikių 1,8%). 809 800 (11,1%; palyginti su 3,8% 1980 metais) buvo be jokių religinių įsitikinimų (ateistai). 310 800 (4,3%; palyginti su 0,9% 1980 metais) buvo musulmonai. 17 900 (0,2%) buvo žydai.

Pasak 2005 metų Eurobarometer apklausos, 48% Šveicarijos gyventojų tiki į Dievą, 39% tiki tam tikra dvasine ar gyvenimo jėga ir 9% yra ateistai. Likę 4% į klausimą neatsakė.

Pagal 2000 m. gyventojų surašymą gyventojai pagal gimtąją kalbą pasiskirstę taip:

• Vokiečių – 4 639 762 (63,7%)
• Prancūzų – 1 484 411 (20,4%)
• Italų – 470 961 (6,5%)
• Serbų-kroatų – 103 350 (1,4%)
• Albanų – 94 937 (1,3%)
• Portugalų – 89 527 (1,2%)
• Ispanų – 76 750 (1,1%)
• Anglų – 73 422 (1,0%)
• Turkų – 44 523 (0,6%)
• Romanšių – 35 072 (0,5%)
• Kiti – 175 295 (2,4%).

Beveik visi Šveicarai yra raštingi. 2002 mokslo metais 13 Šveicarijos aukštųjų mokymosi institucijų priėmė mokytis 99 600 studentų. Apie 25% suaugusiųjų gyventojų turi aukštojo mokslo diplomus. Pagal 2003 metų duomenis, 99% vyresnių nei 15 metų amžiaus Šveicarijos gyventojų galėjo skaityti ir rašyti identišku abiem lytims lygiu.

• Alpių lietuviai (sud. Janina Irena Survilaitė). – V.: Solidarity, 2005. – 200 p.: iliustr. – ISBN 9955-552-06-9