Šveicarija yra šešių didžiųjų Europos kultūrų kryžkelė ir tai smarkiai paveikė šalies kalbas ir kultūras Šveicarijoje yr
Šveicarijos demografija

Šveicarija yra šešių didžiųjų Europos kultūrų kryžkelė, ir tai smarkiai paveikė šalies kalbas ir kultūras. Šveicarijoje yra keturios valstybinės kalbos: vokiečių, prancūzų, italų ir romanšių kalbos. Vokiškai kalbama su gan žymiu šveicarišku akcentu šiaurinėje Šveicarijos dalyje (prie sienos su Vokietija). Laikraščiuose ir televizijoje naudojama šveicariško standarto vokiečių kalba. Daugelis šveicarų kalba daugiau nei viena kalba. Anglų kalba taip pat yra labai plačiai vartojama.
Daugiau nei 75% gyventojų gyvena centrinėje lygumoje, kuri yra tarp Alpių ir Žuros kalnų, taip pat nuo Ženevos iki pietvakarių Reino ir Bodeno ežero šiaurės rytuose. Nuolat Šveicarijoje gyvenantys užsieniečiai ir laikinai Šveicarijoje dirbantys užsieniečiai sudaro 20% visų Šveicarijos gyventojų.
Konstitucija garantuoja sąžinės ir tikėjimo laisvę, todėl skirtingos religinės bendruomenės gyvena taikiai.
Šveicarija nuolat pirmauja, turėdama aukštą gyvenimo kokybės rodiklį, įskaitant pajamas vienam žmogui, kompiuterių ir interneto naudojimą, draudimo sumos apimtis vienam asmeniui, sveikatos apsaugą. Dėl šių ir kitų priežasčių, tai yra 4 valstybinių kalbų, Šveicarija yra tiesiog puiki rinka įvairioms verslo įmonėms išbandyti savo galimybes, pristatant savo produktus visai Europai.
Gyventojų skaičius
Metai | Iš viso | Vyrai | Moterys | Šveicarai | Užsieniečiai |
2007 | 7 593 500 | 3 727 000 (49,1 %) | 3 866 500 (50,9 %) | 5 991 400 (78,9 %) | 1 602 100 (21,1 %) |
2006 | 7 508 700 | 3 679 400 (49,0 %) | 3 829 400 (51,0 %) | 5 954 200 (79,3 %) | 1 554 500 (20,7 %) |
2005 | 7 459 100 | 3 652 500 (49,0 %) | 3 806 600 (51,0 %) | 5 917 200 (79,3 %) | 1541900 (20,7 %) |
2004 | 7 415 100 | 3 628 700 (48,9 %) | 3 786 400 (51,1 %) | 5 890 400 (79,4 %) | 1 524 700 (20,6 %) |
2003 | 7 364 100 | 3 601 500 (48,9 %) | 3 762 600 (51,1 %) | 5 863 200 (79,6 %) | 1 500 900 (20,4 %) |
2002 | 7 313 900 | 3 575 000 (48,9 %) | 3 738 800 (51,1 %) | 5 836 900 (79,8 %) | 1 477 000 (20,2 %) |
2001 | 7 255 700 | 3 544 300 (48,8 %) | 3 711 300 (51,2 %) | 5 808 100 (80,0 %) | 1 447 600 (20,0 %) |
2000 | 7 204 100 | 3 519 700 (48,9 %) | 3 684 400 (51,1 %) | 5 779 700 (80,2 %) | 1 424 400 (19,8 %) |
1990 | 6 750 700 | 3 298 300 (48,9 %) | 3 452 400 (51,1 %) | 5 623 600 (83,3 %) | 1 127 100 (16,7 %) |
1980 | 6 335 200 | 3 082 000 (48,6 %) | 3 253 300 (51,4 %) | 5 421 700 (85,6 %) | 913 500 (14,4 %) |
1970 | 6 193 100 | 3 025 300 (48,8 %) | 3 167 700 (51,1 %) | 5 191 200 (83,8 %) | 1 001 900 (16,2 %) |
1960-1970 | 5 429 061 | - | - | - | - (10,8 %) |
1950-1960 | 4 714 992 | - | - | - | - (6,1 %) |
1941-1950 | 4 265 703 | - | - | - | - (5,2 %) |
1930-1941 | 4 066 400 | - | - | - | - (8,7 %) |
1920-1930 | 3 880 320 | - | - | - | - (10,4 %) |
1910-1920 | 3 753 293 | - | - | - | - (14,7 %) |
1900-1910 | 3 315 443 | - | - | - | - (11,6 %) |
1888-1900 | 2 917 754 | - | - | - | - (7,8 %) |
1880-1888 | 2 831 787 | - | - | - | - (7,4 %) |
1870-1880 | 2 655 001 | - | - | - | - (5,7 %) |
1860-1870 | 2 510 494 | - | - | - | - (4,6 %) |
1850-1860 | 2 392 740 | - | - | - | - (2,9 %) |
1837-1850 | 2 190 258 | - | - | - | - (-) |
1798-1837 | 1 664 832 | - | - | - | - (-) |
Gyventojų skaičiaus augimo rodiklis
XIX–XX amžiuose, gyventojų skaičiaus augimo rodiklis buvo maždaug nuo 0,7% iki 0,8%, maždaug kas 90 metų dvigubai didėjantis. XX amžiui einant į pabaigą, augimo rodiklis buvo nukritęs žemiau 0,7% atžymos (XX a. 9 dešimt. – 0,64%, XX a. 10 dešimt. – 0,65%). XXI amžiaus pradžioje rodiklis šiek tiek pakilo (2000–2006 metais – 0,69%) daugiausia dėl imigracijos. 2007 metais gyventojų skaičius augo daug didesnių tempu, rodiklis siekė 1,1%, ir tai vėl daugiausiai sietina su imigracija.
- Gimstamumas: 10,4 gimimų/1000 gyventojų (2000 metais)
- Mirtingumas: 8,75 mirčių/1,000 gyventojų (2000 metais)
- Bendras emigracijos rodiklis: 1,38 emigrantas/1,000 gyventojų (2000 metais)
- Naujagimių mirtingumas: 4,53 mirčių/1,000 naujagimių (2000 metais)
Bendras vaisingumo rodiklis:
- 1,46 gimusių vaikų/moteriai (iš viso)
- 1,33 gimusių vaikų/šveicarei
- 1,86 gimusių vaikų/ne šveicarei
Amžius
Amžius | Iš viso (tūkts.) | Procentai | Šveicarai (tūkst.) | užsieniečiai (tūkst.) |
0-10 | 838,4 | 11,0 % | 633,6 | 202,3 |
11-20 | 879,6 | 11,6 % | 712,0 | 172,2 |
21-30 | 926,8 | 12,2 % | 674,0 | 272,7 |
31-40 | 1 136,8 | 15,0 % | 782,9 | 342,7 |
41-50 | 1 197,4 | 15,8 % | 942,1 | 282,4 |
51-60 | 970,1 | 12,8 % | 814,9 | 164,1 |
61-70 | 740,8 | 9,8 % | 661,5 | 102,4 |
71-80 | 515,0 | 6,8 % | 473,2 | 47,9 |
81-90 | 258,2 | 3,4 % | 252,6 | 13,5 |
91+ | 45,6 | 0,6 % | 44,4 | 1,9 |
Gyventojų skaičiui mažėjant, didėja pagyvenusių žmonių skaičius. 2006 metų liepą Šveicarijos federalinis statistikos biuras paskelbė projekciją, kuria apskaičiuota, kad iki 2050 metų, vienas iš trijų suaugusių šveicarų bus pensinio amžiaus žmogus (tuo tarpu 2005 metais vienas iš penkių šveicarų buvo pensinio amžiaus). Yra numatyta, kad gyventojų skaičiaus augimas sustos 2036 metais ties 8,1 milijono gyventojų, o 2050 metais šiek tiek nukris iki 8 milijonų gyventojų.
Numatomos amžiaus grupės 2050 metams:
- 0-20 metų amžiaus – 1,4 milijono gyventojų (18%)
- 20-64 metų amžiaus – 4,4 milijono gyventojų (55%)
- 60 ir vyresnio amžiaus – 2,2 milijono gyventojų (27%)
Lyčių santykis
Amžius | Vyrų (tūkstančių) | Moterų (tūkstančių) | Santykis (vyrų/moterų) |
Gimstant | 38,1 | 36,2 | 1,05 |
0-15 | 651,8 | 615,6 | 1,06 |
16-64 | 2 551,0 | 2 530,0 | 1,01 |
65+ | 524,3 | 720,9 | 0,73 |
Iš viso | 3 727,0 | 3 866,5 | 0,96 |
Vidutinė gyvenimo trukmė
Pagal federalinės valdžios 2007 metais pateiktą statistiką, vyrų vidutinė gyvenimo trukmė yra 79,4 metų, o moterų – 84,2 metai. Bendra visų gyventojų vidutinė gyvenimo trukmė yra 81,8 metų.
Tautybės
Registruotų užsieniečių skaičius 1970 metais buvo 1 001 887 (16,17%). Šis skaičius sumažėjo iki 904 337 (14,34%) 1979 metais, ir nuo to laiko gan sparčiai padidėjo. Skaičius pasiekė 20% atžymą 2001 metais ir pakilo iki 1 524 663 (20,56%) 2004 metais. Tokiu būdu Šveicarijos piliečių skaičius tais metais pasiekė 5,9 milijono.
2007 metais 1,45 milijonų užsieniečių (85,4% visų užsieniečių, arba 19,1% visų Šveicarijos gyventojų) turėjo Europos šalių pilietybes (italų – 295 507; vokiečių – 224 324; Serbijos ir Juodkalnijos Serbijos ir Juodkalnijos piliečių – 196 078; portugalų – 193 299; prancūzų – 83 129; turkų – 75 382; ispanų – 66 519; makedoniečių – 60 509; bosnių 41 654; kroatų 38 144; austrų 36 155; britų – 32 207). 109 113 gyventojų buvo iš Azijos šalių, 69 010 iš Amerikos žemynų, 66 599 iš Afrikos, 3 777 iš Okeanijos šalių.
2004 metais 35 700 žmonių įgijo Šveicarijos pilietybę pagal Šveicarijos pilietybės įstatymą, tai yra šiek tiek daugiau nei prieš metus (35 424), ir 4 kartus daugiau nei 1990 metais (8 658). Trečdalis visų gavusių pilietybę įstatymų numatyta tvarka yra iš šalių, atskilusių nuo buvusios Jugoslavijos: 7 900 iš Serbijos ir Juodkalnijos (dabar atskiros valstybės), 2 400 iš Bosnijos ir Hercegovinos, 2 000 iš Makedonijos, 1 600 iš Kroatijos. 4 200 buvo iš Italijos, 3 600 iš Turkijos, 1 600 iš Šri Lankos, 1 200 iš Portugalijos ir 1 200 iš Prancūzijos.
Per pastaruosius dešimtmečius daug portugalų ir ukrainiečių įkūrė dideles imigrantų bendruomenes šalyje. Tamilų pabėgėliai, bėgantys nuo karo Šri Lankoje, sudaro didžiausią imigrantų iš Azijos dalį. Etninių albanų ir kitų buvusios Jugoslavijos piliečių skaičius šalyje ir toliau auga. Šveicarija yra antra pagal dydį Europos šalis pagal priimtų Irako pabėgėlių skaičių, bet užima tik ketvirtą vietą (po Didžiosios Britanijos, Vokietijos ir Švedijos) pagal irakiečių, apsigyvenusių šioje šalyje, skaičių.
2004 metais 623 100 Šveicarijos piliečių (8,9 %) gyveno užsienyje, daugiausiai Prancūzijoje (166 200), JAV (71 400) ir Vokietijoje (70 500).
Imigracija
Registruotų užsieniečių skaičius pagal šalis 2018 m.:
Vieta | Tautybė | Gyventojų |
---|---|---|
1 | Italija | 319,313 |
2 | Vokietija | 306,188 |
3 | Portugalija | 263,331 |
4 | Prancūzija | 134,844 |
5 | Kosovas | 111,826 |
6 | Ispanija | 83,657 |
7 | Turkija | 67,804 |
8 | Šiaurės Makedonija | 66,629 |
9 | Serbija | 64,944 |
10 | Austrija | 42,964 |
11 | Jungtinė Karalystė | 41,365 |
12 | Eritrėja | 37,992 |
13 | Lenkija | 31,624 |
14 | Bosnija ir Hercegovina | 29,975 |
15 | Šri Lanka | 28,950 |
16 | Kroatija | 28,227 |
17 | Vengrija | 22,634 |
18 | Brazilija | 21,278 |
19 | Nyderlandai | 20,974 |
20 | Sirija | 20,063 |
21 | Jungtinės Amerikos Valstijos | 19,439 |
22 | Kinija | 18,944 |
23 | Slovakija | 16,958 |
24 | Rumunija | 16,870 |
25 | Afganistanas | 16,738 |
26 | Rusija | 15,773 |
27 | Indija | 14,948 |
28 | Graikija | 14,439 |
29 | Belgija | 13,474 |
30 | Bulgarija | 10,054 |
Religijos
2000 m. 5,78 milijonų gyventojų (79,2%; palyginti su 93,8% 1980 metais) buvo krikščionys (Romos katalikų 41,8%, protestantų 35,3%, stačiatikių 1,8%). 809 800 (11,1%; palyginti su 3,8% 1980 metais) buvo be jokių religinių įsitikinimų (ateistai). 310 800 (4,3%; palyginti su 0,9% 1980 metais) buvo musulmonai. 17 900 (0,2%) buvo žydai.
Pasak 2005 metų Eurobarometer apklausos, 48% Šveicarijos gyventojų tiki į Dievą, 39% tiki tam tikra dvasine ar gyvenimo jėga ir 9% yra ateistai. Likę 4% į klausimą neatsakė.
Kalbos
Pagal 2000 m. gyventojų surašymą gyventojai pagal gimtąją kalbą pasiskirstę taip:
Raštingumas
Beveik visi Šveicarai yra raštingi. 2002 mokslo metais 13 Šveicarijos aukštųjų mokymosi institucijų priėmė mokytis 99 600 studentų. Apie 25% suaugusiųjų gyventojų turi aukštojo mokslo diplomus. Pagal 2003 metų duomenis, 99% vyresnių nei 15 metų amžiaus Šveicarijos gyventojų galėjo skaityti ir rašyti identišku abiem lytims lygiu.
Literatūra
- Alpių lietuviai (sud. Janina Irena Survilaitė). – V.: Solidarity, 2005. – 200 p.: iliustr. – ISBN 9955-552-06-9
Išnašos
Airija | Albanija | Andora | Armėnija | Austrija | Azerbaidžanas | Baltarusija | Belgija | Bosnija ir Hercegovina | Bulgarija | Čekija | Danija | Estija | Graikija | Gruzija | Islandija | Ispanija | Italija | Jungtinė Karalystė | Juodkalnija | Kazachija | Kosovas | Kroatija | Latvija | Lenkija | Lichtenšteinas | Lietuva | Liuksemburgas | Makedonija | Malta | Moldavija | Monakas | Norvegija | Nyderlandai | Portugalija | Prancūzija | Rumunija | Rusija | San Marinas | Serbija | Slovakija | Slovėnija | Suomija | Švedija | Šveicarija | Turkija | Ukraina | Vatikanas | Vengrija | Vokietija
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Šveicarijos demografija, Kas yra Šveicarijos demografija? Ką reiškia Šveicarijos demografija?
Sveicarija yra sesiu didziuju Europos kulturu kryzkele ir tai smarkiai paveike salies kalbas ir kulturas Sveicarijoje yra keturios valstybines kalbos vokieciu prancuzu italu ir romansiu kalbos Vokiskai kalbama su gan zymiu sveicarisku akcentu siaurineje Sveicarijos dalyje prie sienos su Vokietija Laikrasciuose ir televizijoje naudojama sveicarisko standarto vokieciu kalba Daugelis sveicaru kalba daugiau nei viena kalba Anglu kalba taip pat yra labai placiai vartojama Daugiau nei 75 gyventoju gyvena centrineje lygumoje kuri yra tarp Alpiu ir Zuros kalnu taip pat nuo Zenevos iki pietvakariu Reino ir Bodeno ezero siaures rytuose Nuolat Sveicarijoje gyvenantys uzsienieciai ir laikinai Sveicarijoje dirbantys uzsienieciai sudaro 20 visu Sveicarijos gyventoju Konstitucija garantuoja sazines ir tikejimo laisve todel skirtingos religines bendruomenes gyvena taikiai Sveicarija nuolat pirmauja turedama auksta gyvenimo kokybes rodiklį įskaitant pajamas vienam zmogui kompiuteriu ir interneto naudojima draudimo sumos apimtis vienam asmeniui sveikatos apsauga Del siu ir kitu priezasciu tai yra 4 valstybiniu kalbu Sveicarija yra tiesiog puiki rinka įvairioms verslo įmonems isbandyti savo galimybes pristatant savo produktus visai Europai Gyventoju skaiciusSveicarijos gyventoju skaicius 1970 2005 metais tukst Metai Is viso Vyrai Moterys Sveicarai Uzsienieciai2007 7 593 500 3 727 000 49 1 3 866 500 50 9 5 991 400 78 9 1 602 100 21 1 2006 7 508 700 3 679 400 49 0 3 829 400 51 0 5 954 200 79 3 1 554 500 20 7 2005 7 459 100 3 652 500 49 0 3 806 600 51 0 5 917 200 79 3 1541900 20 7 2004 7 415 100 3 628 700 48 9 3 786 400 51 1 5 890 400 79 4 1 524 700 20 6 2003 7 364 100 3 601 500 48 9 3 762 600 51 1 5 863 200 79 6 1 500 900 20 4 2002 7 313 900 3 575 000 48 9 3 738 800 51 1 5 836 900 79 8 1 477 000 20 2 2001 7 255 700 3 544 300 48 8 3 711 300 51 2 5 808 100 80 0 1 447 600 20 0 2000 7 204 100 3 519 700 48 9 3 684 400 51 1 5 779 700 80 2 1 424 400 19 8 1990 6 750 700 3 298 300 48 9 3 452 400 51 1 5 623 600 83 3 1 127 100 16 7 1980 6 335 200 3 082 000 48 6 3 253 300 51 4 5 421 700 85 6 913 500 14 4 1970 6 193 100 3 025 300 48 8 3 167 700 51 1 5 191 200 83 8 1 001 900 16 2 1960 1970 5 429 061 10 8 1950 1960 4 714 992 6 1 1941 1950 4 265 703 5 2 1930 1941 4 066 400 8 7 1920 1930 3 880 320 10 4 1910 1920 3 753 293 14 7 1900 1910 3 315 443 11 6 1888 1900 2 917 754 7 8 1880 1888 2 831 787 7 4 1870 1880 2 655 001 5 7 1860 1870 2 510 494 4 6 1850 1860 2 392 740 2 9 1837 1850 2 190 258 1798 1837 1 664 832 Gyventoju skaiciaus augimo rodiklis XIX XX amziuose gyventoju skaiciaus augimo rodiklis buvo mazdaug nuo 0 7 iki 0 8 mazdaug kas 90 metu dvigubai didejantis XX amziui einant į pabaiga augimo rodiklis buvo nukrites zemiau 0 7 atzymos XX a 9 desimt 0 64 XX a 10 desimt 0 65 XXI amziaus pradzioje rodiklis siek tiek pakilo 2000 2006 metais 0 69 daugiausia del imigracijos 2007 metais gyventoju skaicius augo daug didesniu tempu rodiklis sieke 1 1 ir tai vel daugiausiai sietina su imigracija Gimstamumas 10 4 gimimu 1000 gyventoju 2000 metais Mirtingumas 8 75 mirciu 1 000 gyventoju 2000 metais Bendras emigracijos rodiklis 1 38 emigrantas 1 000 gyventoju 2000 metais Naujagimiu mirtingumas 4 53 mirciu 1 000 naujagimiu 2000 metais Bendras vaisingumo rodiklis 1 46 gimusiu vaiku moteriai is viso 1 33 gimusiu vaiku sveicarei 1 86 gimusiu vaiku ne sveicareiAmzius2007 metu amziaus stuktura Melyna linija rodo bendra gyventoju skaiciu tukstanciais zalia linija rodo Sveicarijos pilieciu skaiciu tukstanciais raudona linija rodo uzsienieciu gyventoju skaiciu tukstanciais Amzius Is viso tukts Procentai Sveicarai tukst uzsienieciai tukst 0 10 838 4 11 0 633 6 202 311 20 879 6 11 6 712 0 172 221 30 926 8 12 2 674 0 272 731 40 1 136 8 15 0 782 9 342 741 50 1 197 4 15 8 942 1 282 451 60 970 1 12 8 814 9 164 161 70 740 8 9 8 661 5 102 471 80 515 0 6 8 473 2 47 981 90 258 2 3 4 252 6 13 591 45 6 0 6 44 4 1 9 Gyventoju skaiciui mazejant dideja pagyvenusiu zmoniu skaicius 2006 metu liepa Sveicarijos federalinis statistikos biuras paskelbe projekcija kuria apskaiciuota kad iki 2050 metu vienas is triju suaugusiu sveicaru bus pensinio amziaus zmogus tuo tarpu 2005 metais vienas is penkiu sveicaru buvo pensinio amziaus Yra numatyta kad gyventoju skaiciaus augimas sustos 2036 metais ties 8 1 milijono gyventoju o 2050 metais siek tiek nukris iki 8 milijonu gyventoju Numatomos amziaus grupes 2050 metams 0 20 metu amziaus 1 4 milijono gyventoju 18 20 64 metu amziaus 4 4 milijono gyventoju 55 60 ir vyresnio amziaus 2 2 milijono gyventoju 27 Lyciu santykisAmzius Vyru tukstanciu Moteru tukstanciu Santykis vyru moteru Gimstant 38 1 36 2 1 050 15 651 8 615 6 1 0616 64 2 551 0 2 530 0 1 0165 524 3 720 9 0 73Is viso 3 727 0 3 866 5 0 96Vidutine gyvenimo trukmePagal federalines valdzios 2007 metais pateikta statistika vyru vidutine gyvenimo trukme yra 79 4 metu o moteru 84 2 metai Bendra visu gyventoju vidutine gyvenimo trukme yra 81 8 metu TautybesRegistruotu uzsienieciu skaicius 1970 metais buvo 1 001 887 16 17 Sis skaicius sumazejo iki 904 337 14 34 1979 metais ir nuo to laiko gan sparciai padidejo Skaicius pasieke 20 atzyma 2001 metais ir pakilo iki 1 524 663 20 56 2004 metais Tokiu budu Sveicarijos pilieciu skaicius tais metais pasieke 5 9 milijono 2007 metais 1 45 milijonu uzsienieciu 85 4 visu uzsienieciu arba 19 1 visu Sveicarijos gyventoju turejo Europos saliu pilietybes italu 295 507 vokieciu 224 324 Serbijos ir Juodkalnijos Serbijos ir Juodkalnijos pilieciu 196 078 portugalu 193 299 prancuzu 83 129 turku 75 382 ispanu 66 519 makedonieciu 60 509 bosniu 41 654 kroatu 38 144 austru 36 155 britu 32 207 109 113 gyventoju buvo is Azijos saliu 69 010 is Amerikos zemynu 66 599 is Afrikos 3 777 is Okeanijos saliu 2004 metais 35 700 zmoniu įgijo Sveicarijos pilietybe pagal Sveicarijos pilietybes įstatyma tai yra siek tiek daugiau nei pries metus 35 424 ir 4 kartus daugiau nei 1990 metais 8 658 Trecdalis visu gavusiu pilietybe įstatymu numatyta tvarka yra is saliu atskilusiu nuo buvusios Jugoslavijos 7 900 is Serbijos ir Juodkalnijos dabar atskiros valstybes 2 400 is Bosnijos ir Hercegovinos 2 000 is Makedonijos 1 600 is Kroatijos 4 200 buvo is Italijos 3 600 is Turkijos 1 600 is Sri Lankos 1 200 is Portugalijos ir 1 200 is Prancuzijos Per pastaruosius desimtmecius daug portugalu ir ukrainieciu įkure dideles imigrantu bendruomenes salyje Tamilu pabegeliai begantys nuo karo Sri Lankoje sudaro didziausia imigrantu is Azijos dalį Etniniu albanu ir kitu buvusios Jugoslavijos pilieciu skaicius salyje ir toliau auga Sveicarija yra antra pagal dydį Europos salis pagal priimtu Irako pabegeliu skaiciu bet uzima tik ketvirta vieta po Didziosios Britanijos Vokietijos ir Svedijos pagal irakieciu apsigyvenusiu sioje salyje skaiciu 2004 metais 623 100 Sveicarijos pilieciu 8 9 gyveno uzsienyje daugiausiai Prancuzijoje 166 200 JAV 71 400 ir Vokietijoje 70 500 Religinio dominavimo pasiskirstymas Sveicarijoje 2008 metais protestantai katalikai Imigracija Registruotu uzsienieciu skaicius pagal salis 2018 m Vieta Tautybe Gyventoju1 Italija 319 3132 Vokietija 306 1883 Portugalija 263 3314 Prancuzija 134 8445 Kosovas 111 8266 Ispanija 83 6577 Turkija 67 8048 Siaures Makedonija 66 6299 Serbija 64 94410 Austrija 42 96411 Jungtine Karalyste 41 36512 Eritreja 37 99213 Lenkija 31 62414 Bosnija ir Hercegovina 29 97515 Sri Lanka 28 95016 Kroatija 28 22717 Vengrija 22 63418 Brazilija 21 27819 Nyderlandai 20 97420 Sirija 20 06321 Jungtines Amerikos Valstijos 19 43922 Kinija 18 94423 Slovakija 16 95824 Rumunija 16 87025 Afganistanas 16 73826 Rusija 15 77327 Indija 14 94828 Graikija 14 43929 Belgija 13 47430 Bulgarija 10 054Religijos2000 m 5 78 milijonu gyventoju 79 2 palyginti su 93 8 1980 metais buvo krikscionys Romos kataliku 41 8 protestantu 35 3 staciatikiu 1 8 809 800 11 1 palyginti su 3 8 1980 metais buvo be jokiu religiniu įsitikinimu ateistai 310 800 4 3 palyginti su 0 9 1980 metais buvo musulmonai 17 900 0 2 buvo zydai Pasak 2005 metu Eurobarometer apklausos 48 Sveicarijos gyventoju tiki į Dieva 39 tiki tam tikra dvasine ar gyvenimo jega ir 9 yra ateistai Like 4 į klausima neatsake KalbosPagrindines kalbos Sveicarijoje Vokieciu 63 7 Prancuzu 20 4 Italu 6 5 Retoromanu 0 5 Pagal 2000 m gyventoju surasyma gyventojai pagal gimtaja kalba pasiskirste taip Vokieciu 4 639 762 63 7 Prancuzu 1 484 411 20 4 Italu 470 961 6 5 Serbu kroatu 103 350 1 4 Albanu 94 937 1 3 Portugalu 89 527 1 2 Ispanu 76 750 1 1 Anglu 73 422 1 0 Turku 44 523 0 6 Romansiu 35 072 0 5 Kiti 175 295 2 4 RastingumasBeveik visi Sveicarai yra rastingi 2002 mokslo metais 13 Sveicarijos aukstuju mokymosi instituciju prieme mokytis 99 600 studentu Apie 25 suaugusiuju gyventoju turi aukstojo mokslo diplomus Pagal 2003 metu duomenis 99 vyresniu nei 15 metu amziaus Sveicarijos gyventoju galejo skaityti ir rasyti identisku abiem lytims lygiu LiteraturaAlpiu lietuviai sud Janina Irena Survilaite V Solidarity 2005 200 p iliustr ISBN 9955 552 06 9Isnasoshttps www bfs admin ch bfs de home statistiken bevoelkerung migration integration auslaendische bevoelkerung assetdetail 5866926 html v rEuropos gyventojai Airija Albanija Andora Armenija Austrija Azerbaidzanas Baltarusija Belgija Bosnija ir Hercegovina Bulgarija Cekija Danija Estija Graikija Gruzija Islandija Ispanija Italija Jungtine Karalyste Juodkalnija Kazachija Kosovas Kroatija Latvija Lenkija Lichtensteinas Lietuva Liuksemburgas Makedonija Malta Moldavija Monakas Norvegija Nyderlandai Portugalija Prancuzija Rumunija Rusija San Marinas Serbija Slovakija Slovenija Suomija Svedija Sveicarija Turkija Ukraina Vatikanas Vengrija Vokietija