Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
Kolonijinė imperija Švedijos kolonijinė imperijaVėliavaMetropolija ŠvedijaSvarbiausi regionai Karibai Aukso krantasLaiko
Švedijos kolonijos
| Kolonijinė imperija: Švedijos kolonijinė imperija | |
| Vėliava | |
| Metropolija | Švedija |
| Svarbiausi regionai | Karibai, Aukso krantas |
| Laikotarpis | 1638 - 1663 ir 1784 - 1878 m. |
| Likusios kolonijos | - |
Švedijos kolonijos - Švedijos užjūrio valdos XVII-XVIII a.
Neseniai tapusi didžiaja valstybe Švedija, kuri nedideliu mastu dalyvavo ir per prekyboje su Rytais, nuo XVII a. bandė įkurti užjūrio kolonijas. Švedijos, kaip ir kitų kolonijinių valstybių, pirmaisiais žingsniais buvo užjūrio prekybos faktorijų kūrimas. Tačiau Švedija nesugebėjo išlaikyti ir Didžiosios Britanijos konkurencijos.
Raida
1638 m. įsteigta Naujosios Švedijos kolonija Šiaurės Amerikoje 1655 m. buvo užimta Nyderlandų. Prekybinės kolonijos Afrikoje iš pradžių priklausė privačiai , kuri steigė faktorijas ir tvirtoves vadinamajame , tarp 1650 ir 1653 m. buvo perimtos Švedijos, o tarp 1657 ir 1659 m. atiteko Danijai. Praradus atsparos taškus Afrikoje Švedijos pastangos tapti kolonijine valstybe žlugo.
1784 m. liepos 1 d. už prekybos teises Švedija iš Prancūzijos įsigijo Šv. Bartolomėjaus salą. 1877 m. ši Karibų sala vėl buvo parduota prancūzams, iki šiol Švedijos valdymo laikotarpį mena salos administracinio centro - Gustavijos - pavadinimas. Po Napoleono karų Didžioji Britanija 1813 m. gegužės 3 d. perdavė Švedijos karaliui ir jo palikuonims Gvadelupę. Paryžiaus taikos sutartimi Švedija grąžino salą Prancūzijai už 24 mln. frankų užmokestį.
Žymiai intensyviau nei siekdama kolonijų Švedija stengėsi plėstis pačioje Europoje. Trisdešimtmečio karo metu ji 1648 m. įgijo (), įskaitant Štetiną ir Oderio žemupį, Vismarą, bei ir . Švedija taip pat ilgą laiką valdė Livoniją ir , tačiau šias teritorijas prarado per Šiaurės karą.
Kolonijų sąrašas
Buvusios Švedijos kolonijos Afrikoje:
- (1650-1663; užkariavo Danija ir Nyderlandai. Svarbiausios gyvenvietės, įtraukus (1649-1663):
- Apolonija (dabartinis Beninas): 1655-1657.
- / (dabar ): 1652-1658
- (dabar ): 1649-1656.
- (dabar Takoradis): 1653-1658.
- : 1650 balandis - 1658 Sausis/Vasaris, 1660 rugpjūčio 10 - 1663 balandžio 22
Buvusios :
- :
- Gvadelupė (1813-1814; gražinta Prancūzijai)
- Šv. Bartolomėjaus sala (1784-1878; parduota Prancūzijai)
- Tobagas (1733; užkariavo Jungtinė Karalystė)
- Naujoji Švedija (1638-1655; užkariavo Nyderlandai)
Šaltiniai
- WorldStatesmen- Swedish Possessions & Colonies
- [1] Archyvuota kopija 2009-06-17 iš Wayback Machine projekto.
Nuorodos
- Wetaskiwin local heritage- Swedish settlers
Taip pat skaitykite
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Švedijos kolonijos, Kas yra Švedijos kolonijos? Ką reiškia Švedijos kolonijos?
Kolonijine imperija Svedijos kolonijine imperijaVeliavaMetropolija SvedijaSvarbiausi regionai Karibai Aukso krantasLaikotarpis 1638 1663 ir 1784 1878 m Likusios kolonijos Svedijos kolonijos Svedijos uzjurio valdos XVII XVIII a Neseniai tapusi didziaja valstybe Svedija kuri nedideliu mastu dalyvavo ir per prekyboje su Rytais nuo XVII a bande įkurti uzjurio kolonijas Svedijos kaip ir kitu kolonijiniu valstybiu pirmaisiais zingsniais buvo uzjurio prekybos faktoriju kurimas Taciau Svedija nesugebejo islaikyti ir Didziosios Britanijos konkurencijos Raida1638 m įsteigta Naujosios Svedijos kolonija Siaures Amerikoje 1655 m buvo uzimta Nyderlandu Prekybines kolonijos Afrikoje is pradziu priklause privaciai kuri steige faktorijas ir tvirtoves vadinamajame tarp 1650 ir 1653 m buvo perimtos Svedijos o tarp 1657 ir 1659 m atiteko Danijai Praradus atsparos taskus Afrikoje Svedijos pastangos tapti kolonijine valstybe zlugo 1784 m liepos 1 d uz prekybos teises Svedija is Prancuzijos įsigijo Sv Bartolomejaus sala 1877 m si Karibu sala vel buvo parduota prancuzams iki siol Svedijos valdymo laikotarpį mena salos administracinio centro Gustavijos pavadinimas Po Napoleono karu Didzioji Britanija 1813 m geguzes 3 d perdave Svedijos karaliui ir jo palikuonims Gvadelupe Paryziaus taikos sutartimi Svedija grazino sala Prancuzijai uz 24 mln franku uzmokestį Zymiai intensyviau nei siekdama koloniju Svedija stengesi plestis pacioje Europoje Trisdesimtmecio karo metu ji 1648 m įgijo įskaitant Stetina ir Oderio zemupį Vismara bei ir Svedija taip pat ilga laika valde Livonija ir taciau sias teritorijas prarado per Siaures kara Koloniju sarasasBuvusios Svedijos kolonijos Afrikoje 1650 1663 uzkariavo Danija ir Nyderlandai Svarbiausios gyvenvietes įtraukus 1649 1663 Apolonija dabartinis Beninas 1655 1657 dabar 1652 1658 dabar 1649 1656 dabar Takoradis 1653 1658 1650 balandis 1658 Sausis Vasaris 1660 rugpjucio 10 1663 balandzio 22 Buvusios Gvadelupe 1813 1814 grazinta Prancuzijai Sv Bartolomejaus sala 1784 1878 parduota Prancuzijai Tobagas 1733 uzkariavo Jungtine Karalyste Naujoji Svedija 1638 1655 uzkariavo Nyderlandai SaltiniaiWorldStatesmen Swedish Possessions amp Colonies 1 Archyvuota kopija 2009 06 17 is Wayback Machine projekto NuorodosWetaskiwin local heritage Swedish settlersTaip pat skaitykiteVikiteka Svedijos kolonijos vaizdine ir garsine medziaga