Šv Kazimiero gatvė Vilniaus senamiesčio gatvė Jungia Didžiosios Aušros Vartų ir gatvių sankirtą su Bokšto gatve 2020 m P

Šv. Kazimiero gatvė –Vilniaus senamiesčio gatvė. Jungia Didžiosios, Aušros Vartų ir gatvių sankirtą su Bokšto gatve.

Istorija

Anksčiau vadinta Augustinų antruoju skersgatviu, sovietmečiu – Juozo Vito gatve.

1636 metų m. pažymėta gatvelė, kuri ėjo pietų-šiaurės kryptimi ir kirto kvartalą, esantį tarp Subačiaus ir Šv. Kazimiero gatvių apytikriai Subačiaus g. 6 pastatų vietoje. Jos vietoje pastatyti Duninų rūmai.

Netoli gatvės pradžios pastatyta skersinė arka, jungianti namus iš abiejų gatvės pusių. Pagrindinis arkos tikslas buvo sustiprinti namų sienas. Manoma, kad anksčiau po arka buvo užrakinami vartai. Šv. Kazimiero gatvės arka buvo dailininkų ir tapytojų objektu įvairiu laikotarpiu. Ji pavaizduota Stanislovo Flerio akvarelėje (1906), A. Holerio litografijoje (1916), Jono Kuzminskio raižinyje (1947 m. Mečislovo Bulakos piešinyje (1949 m.).

Šv. Kazimiero g. 3 namo pietinė dalis yra gotiška, statyta galu į gatvę, vadinasi, gali būti XV a. Gotiška taip pat yra ugniasienė nuo gretimo namo į šiaurę, namo Nr. 3 šiaurės vakarų kampas statytas XVI a. viduryje. Tuo metu šiaurinė ir pietinė dabartinio namo dalys buvo dvi atskiros valdos. Dvi valdas Salomėja Radvilienė sujungė į vieną. Vėliau namas priklausė Bžostovskiams bei Alinai Radvikienei.

Dabartis

Šv. Kazimiero gatvės ilgis yra apie 260 m. Kelias išklotas grindinio trinkelėmis, šonuose akmenų grindinio juostomis. Automobilių eismas yra vienpusis, kryptimi nuo Didžiosios ir Subačiaus gatvių iki Bokšto gatvės. Namų numeracija prasideda nuo Didžiosios ir Subačiaus gatvių: nelyginiai skaičiai nuo 1 iki 12 dešinėje pietryčių pusėje, lyginiai skaičiai kairėje šiaurės vakarų pusėje. Gatvės namai aklini, neturi langų. Netoli gatvės pradžios išlikusi minėta arka. Pastatai daugiausia dviejų ir trijų aukštų su kiemais. Kairėje gatvės pusėje nemažą dalį pastatų sudaro didžiulio jėzuitų vienuolyno komplekso, esančio šalia Šv. Kazimiero bažnyčios, pastatai. Būtent nuo šios bažnyčios pavadinimo ir pavadinta gatvė.

Šioje gatvėje, skirtingai nei daugelyje kitų senamiesčio gatvių, nėra parduotuvių, yra pavienės pramogų vietos. Dauguma pastatų be specifinio architektūros stiliaus ženklų: kai kurie namai yra tipiški vėlyvojo baroko (Švento Kazimiero gatvė 5) ir vėlyvojo klasicizmo (Švento Kazimiero gatvė 7, Švento Kazimiero gatvė 9) gyvenamieji pastatai.

Šalia arkos 5 numeriu pažymėtame vėlyvojo baroko stiliaus gyvenamojo namo pastate su kiemu už arkinių vartų yra užeiga „Artistai“, įsikūrusi iš Lietuvos kurčiųjų draugijos nuomojamose patalpose.

Į kairę nuo Šv. Kazimiero gatvės suka Augustijonų gatvė. Kampiniame pastate (Švento Kazimiero gatvėje 10/ Augustijonų g. 8) yra įsikūrusi Vytauto Didžiojo vardu pavadinta gimnazija (Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazija).

Pastate, statmenai pagrindiniam gimnazijos pastatui, yra kita arka. Už jos kairėje pusėje yra viešbutis „Barbacan Palace“ (Švento Kazimiero gatvė 12/ Bokšto g. 19).

Už sankryžos su Bokšto gatve atsiveria plati miesto panorama į Užupį

Nuorodos

Vikiteka: Šv. Kazimiero gatvė – vaizdinė ir garsinė medžiaga

M. Klovas, E. Meilus, O. Valionienė. Vilniaus senamiesčio posesijų raidos XVI-XVIII a. apžvalga. [1] Archyvuota kopija 2020-02-27 iš Wayback Machine projekto.
Vladas Drėma. Dingęs Vilnius. Vilnius: Versus Aureus, 2013, p. 235. ISBN 978-9955-34-401-8.
Robertas Žilinskas. Šv. Kazimiero g. 3 Vilniuje patalpų Salomėjos Radvilienės name architektūros tyrimai. [2]
Levandauskas, Vytautas . Kurčiųjų draugijos namas. // Lietuvos architektūros istorija. Nuo XVII a. pradžios iki XIX a. vidurio. – Vilnius, 1994.- p. 561 – 563.
Šv. Kazimiero gatvė Vilniaus kataloge. [3]^{[neveikianti nuoroda]}

[1] M. Klovas, E. Meilus, O. Valionienė. Vilniaus senamiesčio posesijų raidos XVI-XVIII a. apžvalga. [1] Archyvuota kopija 2020-02-27 iš Wayback Machine projekto.

[2] Vladas Drėma. Dingęs Vilnius. Vilnius: Versus Aureus, 2013, p. 235. ISBN 978-9955-34-401-8.

[3] Robertas Žilinskas. Šv. Kazimiero g. 3 Vilniuje patalpų Salomėjos Radvilienės name architektūros tyrimai. [2]

[4] Levandauskas, Vytautas . Kurčiųjų draugijos namas. // Lietuvos architektūros istorija. Nuo XVII a. pradžios iki XIX a. vidurio. – Vilnius, 1994.- p. 561 – 563.

[5] Šv. Kazimiero gatvė Vilniaus kataloge. [3]^{[neveikianti nuoroda]}