Šv Elžbieta VengrėGimė 1207 m liepos 7 d Bratislava Vengrijos karalystėMirė 1231 m lapkričio 17 d 24 metai Marburgas Šve
Šv. Elžbieta Vengrė

Šv. Elžbieta Vengrė | |
---|---|
Gimė | 1207 m. liepos 7 d. Bratislava, Vengrijos karalystė |
Mirė | 1231 m. lapkričio 17 d. (24 metai) Marburgas, Šventoji Romos imperija |
Tėvas | Andrius II |
Sutuoktinis (-ė) | Liudvikas IV |
Šventasis | |
Kanonizuotas | 1235 m. gegužės 27 d. |
Globoja | Vokietijos, Vengrijos, pranciškonų, ligoninių, gydytojų, ligonių, elgetų, kepėjų, labdaros draugijų, našlių, našlaičių ir nekaltai persekiojamų žmonių globėja |
Vikiteka | Šv. Elžbieta Vengrė |
Šv. Elžbieta Vengrė (1207 m. liepos 7 d. Bratislava, Vengrijos karalystė - 1231 m. lapkričio 17 d. Marburgas, Šventoji Romos imperija) – katalikų šventoji.
Biografija
Elžbieta gimė 1207 m. liepos 7 d. Vengrijos karaliaus Andriaus II ir jo žmonos Gertrūdos šeimoje. Jiems ji buvo trečias vaikas ir antra dukra.
1211 m. Tiuringijos landgrafas Hermanas I į Vengriją nusiuntė pasiuntinius, kad šie susitartų dėl princesės Elžbietos, kuriai tuo metu buvo tik ketveri, ir būsimojo landgrafo Hermano sužadėtuvių. Netrukus Elžbietą išsiuntė iš Vengrijos į Vartburgo pilį, kad augtu kartu su sužadėtiniu ir atėjus laikui už jo ištekėtų.
Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus – Stilius Jei galite, sutvarkykite. |
1216 m. mirė Elžbietos sužadėtinis Hermanas. Ji netrukus buvo sužadėta su landgrafo antruoju sūnumi Liudviku.
1221 m. būdama keturiolikos, Elžbieta ištekėjo už savo sužadėtinio Liudviko, kuriam vestuvių dieną buvo dvidešimt vieneri. Tais pačiais metais Elžbietos vyras tapo naujuoju Tiuringijos landgrafu Liudviku IV.
1222 m. kovo 28 d. jiems gimė pirmasis vaikas ir vienintelis sūnus Hermanas.
1224 m. kovo 20 d. Vartburgo pilyje Elžbietai ir Liudvikui gimė pirmoji duktė Sofija.
Elžbieta, nors buvo landgrafo žmona, bet rasdavo laiko maldoms ir apsimarinimams. Ji dažnai atsisakydavo prašmatnių ir puošnių drabužių bei papuošalų. Elžbieta lankė ligonius, juos maitino, globojo vargšus. Kaskart duodama auką ji prašydavo žmogaus melstis už ją. Elžbietos vyras nedraudė žmonai rūpintis vargšais ir ligoniais, bet landgrafo Liudviko giminaičiai Elžbietos nemėgo bei nepritarė tokiam jos elgesiui.
1226 m. Tiuringijoje kilo potvyniai, žmonės pradėjo badauti. Landgrafas buvo išvykęs į Italiją, kad galėtų dalyvauti suvažiavime savo draugo Imperatoriaus Frydricho vardu, tad krašto problemas spręsti turėjo devyniolikmetė Elžbieta. Ji išdalijo daug turto vargšams, atiduodama netgi karališkus rūbus ir papuošalus. Vartburge ji pastatė dvidešimt aštuonių vietų ligoninę ir kasdien lankydavo sergančiuosius, tenkindama jų poreikius. Elžbieta kasdien priimdavo bei sušelpdavo kelis šimtus vargšų. Grįžęs iš Italijos, Liudvikas pritarė viskam ką ji buvo padariusi.
1227 m. rugsėjo 11 d. Liudvikas IV mirė nuo maro Otrante, laukdamas, kada su Frydrichu II galės išvykti į kryžiaus žygį Šventojoje Žemėje. Jo kūnas į Tiuringiją buvo pargabentas 1228 m. Po vyro mirties Elžbieta pranciškonų koplyčioje priėmė amžinuosius įžadus.
1227 m. spalį, praėjus kelioms savaitėms po Liudviko mirties, gimė jo ir Elžbietos antroji dukra Gertrūda.
1227 m. žiemą Liudviko giminaičiai Elžbietą su vaikais išvarė į Eizenachą. Iš jos buvo atimta ir Marburgo pilis, priklausiusi jai kaip kraitis. Naujojo landgrafo Heinricho Raspės (Liudviko brolio) įsakymu buvo uždrausta ją priimti. Elžbieta buvo priversta klaidžioti gatvėmis, kęsdama alkį ir šaltį. Bet atsirado vienas viešbučio savininkas, kuris ją apgyvendino nuosavame tvarte.
Su pranciškonų pagalba Elžbieta atgavo savo kraitį pinigais - iš viso 2000 markių. Ta pačią dieną ji vargšams išdalino 500 markių.
1228 m. Elžbieta įstojo į Trečiąjį pranciškonų ordiną ir tapo tretininke.
1228 m. Elžbieta pasitraukė į Marburgą. Ten apsistojo kukliame ir paprastame name. Tu pačių metų vasarą už savo pinigus Marburge pastatė pranciškonų ligoninę, kurioje pati slaugė ligonius ir vargšus, lankydavo juos du kartus per dieną. Ji ypač rūpinosi sergančiaisiais raupsais. Tai, kad Elžbieta pasirinko gyventi skurdžiai, sužadino artimųjų pyktį, tad atvykę į Marburgą šie atėmė iš jos vaikus.
Nuolatiniai darbai, ligonių slaugymas ir rūpesčiai išsekino Elžbietos jėgas. Elžbieta Vengrė mirė Marburge 1231 m. lapkričio 17 d. būdama 24 metų.
1235 m. gegužės 27 d. popiežius Grigalius IX Elžbietą paskelbė šventąja.
1249 m. Elžbietos palaikai buvo pernešti į gotikinę Marburgo šv. Elžbietos bažnyčią.
Legendos
Sykį Elžbieta į Vartburgo pilį parsivedė raupsuotąjį. Ji jį išmaudė, patepė raupsuotojo žaizdas aliejumi ir paguldė į lovą. Įvyko stebuklas: vietoje raupsuotojo buvo pats nukryžiuotasis Jėzus.
Kartą slaugydama neturtingus ligonius Elžbieta užmiršo, jog atėjo pietų metas. Nenorėdama savo vėlavimu padaryti gėdos vyrui, bet matydama, kad nespės persirengti karaluškais drabužiais, ji žengė į salę apsirengusi laprastais pilkais drabužiais, kuriuos apsirengusi ji rūpindavosi vargšais. Tačiau nespėjus peržengti slenkščio iš dangaus nusileido trys angelai, savo rankose laikydami puošnius rūbus. Vienas turėjo nuostabią karūną, kitas - aukso spalvos suknelę, o trečias - pasakiško grožio mantiją. Kai Elžbieta atsisėdo į savo vietą, ji atrodė lyg pati Dangaus Karalienė.
Vieną šaltą žiemą Elžbieta vargšams nešė valgį. Netikėtai ji sutiko savo vyrą Liudviką. Jis savo žmonos paklausė, ką ji neša po apsiaustu. Sumišusi Elžbieta atsakė benešanti rožes. Ji praskledė savo apsiaustą - ten iš tiesų buvo rožės. Tuo metu rožės niekur neaugo.
Šaltiniai
Išnašos
- Šventieji globėjai ir jų simboliai. 2003.
- „Šv. Elžbieta Vengrė (šventė - lapkričio 19 d.)“. fsspx.lt. 2018-11-19.
- „Pranciškoniškosios šeimos šventieji. Šv. Elžbieta Vengrė“. bernardinai.lt. 2018-11-17.
- „Elizabeth of Hungary“. sainitsresuorce.com. Suarchyvuotas originalas 2019-09-12. Nuoroda tikrinta 2019-11-18.
- „Saint Elizabeth of Thuringia (1207-1231)“. findagrave.com.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Šv. Elžbieta Vengrė, Kas yra Šv. Elžbieta Vengrė? Ką reiškia Šv. Elžbieta Vengrė?
Sv Elzbieta VengreGime 1207 m liepos 7 d Bratislava Vengrijos karalysteMire 1231 m lapkricio 17 d 24 metai Marburgas Sventoji Romos imperijaTevas Andrius IISutuoktinis e Liudvikas IVSventasisKanonizuotas 1235 m geguzes 27 d Globoja Vokietijos Vengrijos pranciskonu ligoniniu gydytoju ligoniu elgetu kepeju labdaros draugiju nasliu naslaiciu ir nekaltai persekiojamu zmoniu globejaVikiteka Sv Elzbieta Vengre Sv Elzbieta Vengre 1207 m liepos 7 d Bratislava Vengrijos karalyste 1231 m lapkricio 17 d Marburgas Sventoji Romos imperija kataliku sventoji BiografijaSv Elzbietos Vengres statula Bratislavoje Elzbieta gime 1207 m liepos 7 d Vengrijos karaliaus Andriaus II ir jo zmonos Gertrudos seimoje Jiems ji buvo trecias vaikas ir antra dukra 1211 m Tiuringijos landgrafas Hermanas I į Vengrija nusiunte pasiuntinius kad sie susitartu del princeses Elzbietos kuriai tuo metu buvo tik ketveri ir busimojo landgrafo Hermano suzadetuviu Netrukus Elzbieta issiunte is Vengrijos į Vartburgo pilį kad augtu kartu su suzadetiniu ir atejus laikui uz jo isteketu Sį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus Stilius Jei galite sutvarkykite 1216 m mire Elzbietos suzadetinis Hermanas Ji netrukus buvo suzadeta su landgrafo antruoju sunumi Liudviku 1221 m budama keturiolikos Elzbieta istekejo uz savo suzadetinio Liudviko kuriam vestuviu diena buvo dvidesimt vieneri Tais paciais metais Elzbietos vyras tapo naujuoju Tiuringijos landgrafu Liudviku IV 1222 m kovo 28 d jiems gime pirmasis vaikas ir vienintelis sunus Hermanas 1224 m kovo 20 d Vartburgo pilyje Elzbietai ir Liudvikui gime pirmoji dukte Sofija Elzbieta nors buvo landgrafo zmona bet rasdavo laiko maldoms ir apsimarinimams Ji daznai atsisakydavo prasmatniu ir puosniu drabuziu bei papuosalu Elzbieta lanke ligonius juos maitino globojo vargsus Kaskart duodama auka ji prasydavo zmogaus melstis uz ja Elzbietos vyras nedraude zmonai rupintis vargsais ir ligoniais bet landgrafo Liudviko giminaiciai Elzbietos nemego bei nepritare tokiam jos elgesiui 1226 m Tiuringijoje kilo potvyniai zmones pradejo badauti Landgrafas buvo isvykes į Italija kad galetu dalyvauti suvaziavime savo draugo Imperatoriaus Frydricho vardu tad krasto problemas spresti turejo devyniolikmete Elzbieta Ji isdalijo daug turto vargsams atiduodama netgi karaliskus rubus ir papuosalus Vartburge ji pastate dvidesimt astuoniu vietu ligonine ir kasdien lankydavo serganciuosius tenkindama ju poreikius Elzbieta kasdien priimdavo bei suselpdavo kelis simtus vargsu Grįzes is Italijos Liudvikas pritare viskam ka ji buvo padariusi 1227 m rugsejo 11 d Liudvikas IV mire nuo maro Otrante laukdamas kada su Frydrichu II gales isvykti į kryziaus zygį Sventojoje Zemeje Jo kunas į Tiuringija buvo pargabentas 1228 m Po vyro mirties Elzbieta pranciskonu koplycioje prieme amzinuosius įzadus 1227 m spalį praejus kelioms savaitems po Liudviko mirties gime jo ir Elzbietos antroji dukra Gertruda 1227 m ziema Liudviko giminaiciai Elzbieta su vaikais isvare į Eizenacha Is jos buvo atimta ir Marburgo pilis priklausiusi jai kaip kraitis Naujojo landgrafo Heinricho Raspes Liudviko brolio įsakymu buvo uzdrausta ja priimti Elzbieta buvo priversta klaidzioti gatvemis kesdama alkį ir saltį Bet atsirado vienas viesbucio savininkas kuris ja apgyvendino nuosavame tvarte Su pranciskonu pagalba Elzbieta atgavo savo kraitį pinigais is viso 2000 markiu Ta pacia diena ji vargsams isdalino 500 markiu 1228 m Elzbieta įstojo į Treciajį pranciskonu ordina ir tapo tretininke 1228 m Elzbieta pasitrauke į Marburga Ten apsistojo kukliame ir paprastame name Tu paciu metu vasara uz savo pinigus Marburge pastate pranciskonu ligonine kurioje pati slauge ligonius ir vargsus lankydavo juos du kartus per diena Ji ypac rupinosi serganciaisiais raupsais Tai kad Elzbieta pasirinko gyventi skurdziai suzadino artimuju pyktį tad atvyke į Marburga sie ateme is jos vaikus Elzbieta rupinasi ligoniais XV a miniatiura Nuolatiniai darbai ligoniu slaugymas ir rupesciai issekino Elzbietos jegas Elzbieta Vengre mire Marburge 1231 m lapkricio 17 d budama 24 metu 1235 m geguzes 27 d popiezius Grigalius IX Elzbieta paskelbe sventaja 1249 m Elzbietos palaikai buvo pernesti į gotikine Marburgo sv Elzbietos baznycia LegendosSykį Elzbieta į Vartburgo pilį parsivede raupsuotajį Ji jį ismaude patepe raupsuotojo zaizdas aliejumi ir pagulde į lova Įvyko stebuklas vietoje raupsuotojo buvo pats nukryziuotasis Jezus Karta slaugydama neturtingus ligonius Elzbieta uzmirso jog atejo pietu metas Nenoredama savo velavimu padaryti gedos vyrui bet matydama kad nespes persirengti karaluskais drabuziais ji zenge į sale apsirengusi laprastais pilkais drabuziais kuriuos apsirengusi ji rupindavosi vargsais Taciau nespejus perzengti slenkscio is dangaus nusileido trys angelai savo rankose laikydami puosnius rubus Vienas turejo nuostabia karuna kitas aukso spalvos suknele o trecias pasakisko grozio mantija Kai Elzbieta atsisedo į savo vieta ji atrode lyg pati Dangaus Karaliene Sv Elzbieta Vengre su rozemis Viena salta ziema Elzbieta vargsams nese valgį Netiketai ji sutiko savo vyra Liudvika Jis savo zmonos paklause ka ji nesa po apsiaustu Sumisusi Elzbieta atsake benesanti rozes Ji prasklede savo apsiausta ten is tiesu buvo rozes Tuo metu rozes niekur neaugo SaltiniaiIsnasosSventieji globejai ir ju simboliai 2003 Sv Elzbieta Vengre svente lapkricio 19 d fsspx lt 2018 11 19 Pranciskoniskosios seimos sventieji Sv Elzbieta Vengre bernardinai lt 2018 11 17 Elizabeth of Hungary sainitsresuorce com Suarchyvuotas originalas 2019 09 12 Nuoroda tikrinta 2019 11 18 Saint Elizabeth of Thuringia 1207 1231 findagrave com