Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šudža Šachas DuranisŠudžos vardo moneta iškalta 1803 m BahavalpūreGimė 1785 m Mirė 1842 m balandžio 5 d 57 metai Kabulas
Šudža Šachas Duranis
| Šudža Šachas Duranis | |
|---|---|
| Šudžos vardo moneta, iškalta 1803 m. Bahavalpūre | |
| Gimė | 1785 m. |
| Mirė | 1842 m. balandžio 5 d. (~57 metai) Kabulas |
| Pareigos | Afganų šachas 1803−1809 m. ir 1839−1842 m. |
Šudža Šachas Duranis (1785 m. – 1842 m. balandžio 5 d.) – XIX a. Afganistano valdovas (šachas ir emyras).
Biografija
Šudža (taip pat vadintas Šodža) buvo vienas iš šacho Timūro sūnų. Gimė 1785 m. Po Timūro mirties 1793 m. prasidėjo jo sūnų tarpusavio kovos dėl sosto. 1803 m. iš valdžios buvo nuverstas Machmūdas ir Šudža tapo nauju šachu. Jį rėmė gilzajai ir Kabulo persiškos kultūros gyventojai. Šudža nesėkmingai bandė vienyti šalį. Jis vedė žmoną iš galingos Barakzajų genties. Bijodamas galimos prancūzų remiamos Persijos invazijos jis kreipėsi pagalbos į britus. Pagal 1809 m. sudarytą Anglų-afganų sutartį Šudža sutarė priešintis prancūzų ir rusų remiamoms invazijoms, o britai pasižadėjo rengti karinius apmokymus ir padėti karo atveju. Šios sutarties Šudžai neteko laikytis, nes, kol jis Pešavare tarėsi su britais, atėjo žinia, kad Kabulą apsupo Machmūdo pajėgos. Šudžos kariuomenė buvo sumušta ir jam teko bėgti į Britų Indiją, kur jis 1815 m. prisiglaudė Ludhianoje. Po to jis pateko į sikhų nelaisvę ir 1830 m. buvo išpirktas už 186 karatų deimantą iš .
1826 m. Dostas Muhamedas Afganistane pradėjo Barakzajų dinastiją. Šudža įtikino maharadžą Randžitą Singhą paremti jį kovoje dėl sosto, o mainais pažadėjo atiduoti Pešavarą sikhams. 1834 m. jie išžygiavo su dviem armijomis. Randžitas Singhas atakavo ir užėmė Pešavarą, tačiau Šudžos pajėgos patyrė pralaimėjimą prie Kandaharo nuo Dosto Muhamedo kariuomenės. Po to Dostas Muhamedas, norėdamas susigrąžinti Pešavaro kontrolę, kreipėsi pagalbos į rusus. Tai kėlė pavojų britų interesams. Jie kartu su Randžitu Singhu ir Šudža sudarė sąjungą karui prieš Dostą. 1839 m. 38 tūkst. britų-indų kariuomenė su Šudžos rėmėjais įsiveržė į Afganistaną, prasidėjo Pirmasis anglų-afganų karas. Jie užėmė Kabulą, 1840 m. Dostas Muhamedas buvo paimtas į nelaisvę ir perkeltas į Britų Indiją. Britai patvirtino emyru Šudžą ir paliko 16 tūkst. kariuomenės garnizoną jo valdžiai paremti. Tuo metu afganai, vedami Dosto sūnaus Muhamedo Akbaro, kovojo prieš britus, naikino tiekimo grandinę. Vietos gentys negalėjo pakęsti nei svetimšalių, nei jų primesto valdovo Šudžos valdžios. Negalėdamas išsilaikyti Kabule 1842 m. sausį britų generolas Viljamas Elfinstonas susitarė su sukilėliais, kad jam būtų leista atsitraukti, tačiau išžygiavusi kariuomenė buvo užpulta ir išžudyta. Šudža liko Kabule užsibarikadavęs tvirtovėje ir bandė nuteikti gentis prieš Dostą Muhamedą, tačiau 1842 m. balandžio 5 d. buvo nužudytas. Jo sūnus Fathas Džangas skelbėsi karaliumi, bet pasitraukė palikęs kitą brolį Šahpūrą Kabulo valdytoju, kuris 1842 m. perdavė valdžią grįžusiam Dostui Muhamedui.
Šaltiniai
- Afghanistan at War: From the 18th-Century Durrani Dynasty to the 21st Century. 2017, p. 149
- Enciklopedija Iranica
- Enciklopedija Britannica
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Šudža Šachas Duranis, Kas yra Šudža Šachas Duranis? Ką reiškia Šudža Šachas Duranis?
Sudza Sachas DuranisSudzos vardo moneta iskalta 1803 m BahavalpureGime 1785 m Mire 1842 m balandzio 5 d 57 metai KabulasPareigos Afganu sachas 1803 1809 m ir 1839 1842 m Sudza Sachas Duranis 1785 m 1842 m balandzio 5 d XIX a Afganistano valdovas sachas ir emyras BiografijaSudza taip pat vadintas Sodza buvo vienas is sacho Timuro sunu Gime 1785 m Po Timuro mirties 1793 m prasidejo jo sunu tarpusavio kovos del sosto 1803 m is valdzios buvo nuverstas Machmudas ir Sudza tapo nauju sachu Jį reme gilzajai ir Kabulo persiskos kulturos gyventojai Sudza nesekmingai bande vienyti salį Jis vede zmona is galingos Barakzaju genties Bijodamas galimos prancuzu remiamos Persijos invazijos jis kreipesi pagalbos į britus Pagal 1809 m sudaryta Anglu afganu sutartį Sudza sutare priesintis prancuzu ir rusu remiamoms invazijoms o britai pasizadejo rengti karinius apmokymus ir padeti karo atveju Sios sutarties Sudzai neteko laikytis nes kol jis Pesavare taresi su britais atejo zinia kad Kabula apsupo Machmudo pajegos Sudzos kariuomene buvo sumusta ir jam teko begti į Britu Indija kur jis 1815 m prisiglaude Ludhianoje Po to jis pateko į sikhu nelaisve ir 1830 m buvo ispirktas uz 186 karatu deimanta is 1826 m Dostas Muhamedas Afganistane pradejo Barakzaju dinastija Sudza įtikino maharadza Randzita Singha paremti jį kovoje del sosto o mainais pazadejo atiduoti Pesavara sikhams 1834 m jie iszygiavo su dviem armijomis Randzitas Singhas atakavo ir uzeme Pesavara taciau Sudzos pajegos patyre pralaimejima prie Kandaharo nuo Dosto Muhamedo kariuomenes Po to Dostas Muhamedas noredamas susigrazinti Pesavaro kontrole kreipesi pagalbos į rusus Tai kele pavoju britu interesams Jie kartu su Randzitu Singhu ir Sudza sudare sajunga karui pries Dosta 1839 m 38 tukst britu indu kariuomene su Sudzos remejais įsiverze į Afganistana prasidejo Pirmasis anglu afganu karas Jie uzeme Kabula 1840 m Dostas Muhamedas buvo paimtas į nelaisve ir perkeltas į Britu Indija Britai patvirtino emyru Sudza ir paliko 16 tukst kariuomenes garnizona jo valdziai paremti Tuo metu afganai vedami Dosto sunaus Muhamedo Akbaro kovojo pries britus naikino tiekimo grandine Vietos gentys negalejo pakesti nei svetimsaliu nei ju primesto valdovo Sudzos valdzios Negaledamas issilaikyti Kabule 1842 m sausį britu generolas Viljamas Elfinstonas susitare su sukileliais kad jam butu leista atsitraukti taciau iszygiavusi kariuomene buvo uzpulta ir iszudyta Sudza liko Kabule uzsibarikadaves tvirtoveje ir bande nuteikti gentis pries Dosta Muhameda taciau 1842 m balandzio 5 d buvo nuzudytas Jo sunus Fathas Dzangas skelbesi karaliumi bet pasitrauke palikes kita brolį Sahpura Kabulo valdytoju kuris 1842 m perdave valdzia grįzusiam Dostui Muhamedui SaltiniaiAfghanistan at War From the 18th Century Durrani Dynasty to the 21st Century 2017 p 149 Enciklopedija Iranica Enciklopedija Britannica