Šlavantų Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia

Šlavantuose 1822 m. pastatyta koplyčia, priklausiusi Veisiejų parapijai. 1880 m. koplyčia išardyta, nuvežta į Šventežerį. Dėl lenkų teroro kunigas Juozapas Galeckas iš Kučiūnų pasitraukė ir 1919 m. nupirko Šlavantų dvarą. Jo rūpesčiu 1920 m. įkurta parapija (iš Lazdijų, Šventežerio ir Veisiejų parapijų dalies kaimų). Dvare J. Galeckas įrengė kleboniją, o iš kluono 1921 m. pastatė dabartinę bažnyčią, netoli jos – mokyklą.

1927 m. išparceliuoto Šlavantų dvaro žemėje susikūrė Gegutės ir Spartų kaimai, bažnyčia liko Gegutės kaime. Dėl įsimetusio medienos grybo klebonas J. Juodviršis iki 1938 m. dalį bažnyčios perstatė. Šlavantuose 1974–1984 m. klebonavo Juozas Zdebskis (1929–1986), Lietuvos tikinčiųjų teisėms ginti komiteto steigėjas ir narys, apie 1970 m. ėmė rengti jaunimo susirinkimus religine ir patriotine tematika. Už šią veiklą valdžios persekiotas.

Bažnyčia stačiakampio plano, dvibokštė, su apside. Šventoriaus tvora žema, akmenų mūro.

• Šlavantų bažnyčia iš šono
• Šlavantų bažnyčia ir klebonija
• Šlavantų bažnyčios klebonija
• Šlavantų bažnyčios šventoriaus varteliai

• Kazys Misius, Romualdas Šinkūnas. „Lietuvos katalikų bažnyčios“ (žinynas). – Vilnius, „Pradai“, 1993. ISBN 9986-405-05-X // psl. 471

• Vyskupijos informacija