Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šipibai konibaiŠipibų konibų mergaitės iš PukaljposGyventojų skaičius 26 000Populiacija šalyse PeruKalba os ispanųReligi
Šipibai konibai
| Šipibai-konibai | |
|---|---|
Šipibų-konibų mergaitės iš Pukaljpos | |
| Gyventojų skaičius | ~26 000 |
| Populiacija šalyse | Peru |
| Kalba (-os) | , ispanų |
| Religijos | krikščionybė (katalikybė), tradicinė tikyba |
| Giminingos etninės grupės | kašinavai, , amavakai, , , kiti pano |
| Vikiteka: | Šipibai-konibai |
Šipibai-konibai (Shipibo-conibo), dar vadinti čamais (chamo) – indėnų tauta, priklausanti pano tautoms, gyvenanti Amazonijoje, rytų Peru (Ukajalio, Loreto ir Huanuko departamentuose), Ukajalio vidurupio baseine. Populiacija – apie 26 tūkst. žmonių. priklauso pano kalbų šeimai, taip pat šneka ispaniškai. Dauguma – Romos katalikai.
Susidarė kolonijiniu laikotarpiu susimaišius giminingoms konibų ir šipibų tautoms. Konibai Ukajalio vidurupyje gyveno nuo VIII a., jie turėjo dideles gyvenvietes po 500–1000 žmonių, galingus vadus, išplėtotus vaizduojamuosius menus. Šipibai gyveno prie didžiųjų Ukajalio intakų, jų visuomeninė sankloda buvo ne tokia išplėtota, kaip konibų.
Šipibai-konibai verčiasi salpine žemdirbyste, žvejyba, samdomais darbais. Branduolinės šeimos gyvena stačiakampio plano būstuose su dvišlaičiais stogais, išdėstytuose ratu aplink aikštę. Seniau gyvendavo bendruomeniniame būste – malokoje. Prie kiekvieno namo yra pašiūrė maisto gamybai. 20 ar daugiau namų ūkių įsikuria išilgai upės ar ežero kranto. Maitinasi daugiausia žuvimi, keptais bananais, švenčių metu moterys iš manijokų ruošia alų.
Tradicinis rūbas – ilga marška-kušma (Andų kilmės), dabar paplitusi kreolinė apranga. Išvystę keramiką (moterų veikla), medžio drožybą (vyrų veikla), luotų skobimą. Daugumą indų, puodynių, kitų daiktų puošia būdingais Ukajalio baseino tautoms raštais.
Bendruomenės pagrindas – didžioji matrilinijinė šeima, seniau buvo paplitusi poligamija (grobė moteris per karo žygius). Iki XX a. vid. buvo išlaikę reikšmingą dalį senosios savo tikybos bruožų. Viena svarbiausių apeigų – mergaičių apeiginis apipjaustymas („ani šrioati“).
- Šipibų namas ir lauko virtuvė
- Tradicinis kostiumas
- Šipibų keramika
Šaltiniai
-
- Чама,Энциклопедия «Народы и религии мира». Москва: Большая Российская Энциклопедия, 1999.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Šipibai konibai, Kas yra Šipibai konibai? Ką reiškia Šipibai konibai?
Sipibai konibaiSipibu konibu mergaites is PukaljposGyventoju skaicius 26 000Populiacija salyse PeruKalba os ispanuReligijos krikscionybe katalikybe tradicine tikybaGiminingos etnines grupes kasinavai amavakai kiti panoVikiteka Sipibai konibai Sipibai konibai Shipibo conibo dar vadinti camais chamo indenu tauta priklausanti pano tautoms gyvenanti Amazonijoje rytu Peru Ukajalio Loreto ir Huanuko departamentuose Ukajalio vidurupio baseine Populiacija apie 26 tukst zmoniu priklauso pano kalbu seimai taip pat sneka ispaniskai Dauguma Romos katalikai Susidare kolonijiniu laikotarpiu susimaisius giminingoms konibu ir sipibu tautoms Konibai Ukajalio vidurupyje gyveno nuo VIII a jie turejo dideles gyvenvietes po 500 1000 zmoniu galingus vadus ispletotus vaizduojamuosius menus Sipibai gyveno prie didziuju Ukajalio intaku ju visuomenine sankloda buvo ne tokia ispletota kaip konibu Sipibai konibai verciasi salpine zemdirbyste zvejyba samdomais darbais Branduolines seimos gyvena staciakampio plano bustuose su dvislaiciais stogais isdestytuose ratu aplink aikste Seniau gyvendavo bendruomeniniame buste malokoje Prie kiekvieno namo yra pasiure maisto gamybai 20 ar daugiau namu ukiu įsikuria isilgai upes ar ezero kranto Maitinasi daugiausia zuvimi keptais bananais svenciu metu moterys is manijoku ruosia alu Tradicinis rubas ilga marska kusma Andu kilmes dabar paplitusi kreoline apranga Isvyste keramika moteru veikla medzio drozyba vyru veikla luotu skobima Dauguma indu puodyniu kitu daiktu puosia budingais Ukajalio baseino tautoms rastais Bendruomenes pagrindas didzioji matrilinijine seima seniau buvo paplitusi poligamija grobe moteris per karo zygius Iki XX a vid buvo islaike reiksminga dalį senosios savo tikybos bruozu Viena svarbiausiu apeigu mergaiciu apeiginis apipjaustymas ani srioati Sipibu namas ir lauko virtuve Tradicinis kostiumas Sipibu keramikaSaltiniai Duomenys apie kodu shp zymima kalba svetaineje ethnologue com Chama Enciklopediya Narody i religii mira Moskva Bolshaya Rossijskaya Enciklopediya 1999