Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Šio dinastija arba Šio klanas jap 尚氏 Shō shi kin 尚氏 pinyin Shàng shì karalių dinastija tiksliau dvi viena po kitos sekus

Šio dinastija

  • Pagrindinis puslapis
  • Šio dinastija
Šio dinastija
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az

Šio dinastija, arba Šio klanas (jap. 尚氏 = Shō-shi, kin. 尚氏, pinyin: Shàng-shì) – karalių dinastija (tiksliau dvi viena po kitos sekusios dinastijos), valdžiusi Čiūdzaną, vėliau Riūkiū karalystę nuo 1407 m. iki prijungimo prie Japonijos 1879 m. gegužės 1 d. Su šiomis dinastijomos siejamas didžiausias Riūkiū karalystės suklestėjimas.

Riūkiū istorija
Hokudzanas, Čiūdzanas, Nandzanas
Riūkiū karalystė
(Šio dinastija)
Japonijos valstybė
(, Okinavos prefektūra)
Japonija ()
Istoriniai regionai:
Amamis, Okinava, Mijakas, Jaejama
Straipsnyje yra japoniškas tekstas.
Be tinkamo šrifto tikriausiai vietoj kandži arba kanos matysite klaustukus, kvadratėlius ar kitokius ženklus.

Pirmosios dinastijos įkūrėjas – Okinavos salos Čiūdzano valstybės karalius (jap. 尚巴志 = Shō Hashi), kuris suvienijo salą ir išplėtė valdžią po visą salyną. Iš Kinijos jis gavo karaliaus titulą ir šeimos vardą 尚 Šio.

Antroji Šio dinastija prasidėjo mirus (尚徳 Shō Toku), kuris neturėjo vyriškos lyties įpėdinių. Tuomet rūmininkas Kanamaru Učima pasiskebė neteisėtu valdovo sūnumi, ir, gavęs Kinijos sutikimą, sėdo į sostą, perėmė Šio pavardę ir pasivadino .

Valdovų sąrašas

Valdovų vardai pateikiami kandži su fonetine japonų ir okinavų kalbų transkripcija. Vėlesniųjų valdovų vardai pateikiami ir kiniška pinyin transkripcija.

Pirmoji Šio dinastija (第一尚氏):

  1. 1407 – 1421 (尚思紹 Shō Shishō, Shō Shisō), Čiūzano karalius;
  2. 1422 – 1429 (尚巴志 Shō Hashi, Shō Hashii), Čūzano karalius, 1429–1439 Riūkiū karalius;
  3. 1440 – 1442 (尚忠 Shō Chū, Shō Chū);
  4. 1443 – 1449 尚思達 Shō Shitatsu, Shō Shitaa);
  5. 1450 – 1453 尚金福 Shō Kinpuku, Shō Chinfuku);
  6. 1454 – 1460 尚泰久 Shō Taikyū, Shō Teechū);
  7. 1461 – 1469 尚徳 Shō Toku, Shō Tuku).

Antroji Šio dinastija (第二尚氏):

  1. 1470 – 1476 (尚圓 Shō En, Shō In), dar žinomas kaip Kanamaru Učima (金丸内間);
  2. 1477 (尚宣威 Shō Sen’i, Shō Shini);
  3. 1477 – 1526 (尚真 Shō Shin, Shō Shin);
  4. 1527 – 1555 (尚清 Shō Sei, Shō Shii);
  5. 1556 – 1572 (尚元 Shō Gen, Shō Gwan);
  6. 1573 – 1586 (尚永 Shō Ei, Shō Ii);
  7. 1587 – 1620 (尚寧 Shō Nei, Shō Nii);
  8. 1621 – 1640 (尚豊 Shō Hō, Shō Fū);
  9. 1641 – 1647 (尚賢 Shō Ken, Shō Chin);
  10. 1648 – 1668 (尚質 Shō Shitsu, Shō Shichi);
  11. 1666 – 1673 Regentas (尚象賢 Shō Shōken), pirmasis Riūkiū istorikas;
  12. 1669 – 1709 (尚貞 Shō Tei, Shō Tii, Shang Jing, g. 1645 – m. 1709);
  13. 1710 – 1712 (尚益 Shō Eki, Shō Ichi, Shang Ben, g. 1678 – m. 1712);
  14. 1713 – 1751 (尚敬 Shō Kei, Shō Chii, Shang Jing, g. 1700 – m. 1751);
  15. 1751 – 1752 Regentas 蔡温 (Sai On, g. 1682 – m. 1761);
  16. 1752 – 1795 (尚穆 Shō Boku, Shō Buku, Shang Mu, g. 1739 – m. 1795);
  17. 1796 – 1802 (尚温 Shō On, Shō Un, Shang Wen, g. 1784 – m. 1802);
  18. 1803 (尚成 Shō Sei, Shō Shii, Shang Cheng, g. 1783 – m. 1804);
  19. 1804 – 1828 (尚灝 Shō Kō, Shō Kō, Shang Hao, g. 1787 – m. 1839);
  20. 1829 – 1847 (尚育 Shō Iku, Shō Iku, Shang Yu, g. 1813 – m. 1847);
  21. 1848 – 1879 (尚泰 Shō Tai, Shō Tee, Shang Tai, g. 1843 – m. 1901).

Išnašos

  1. 喜舎場一隆『琉球・尚氏のすべて』(新人物往来社、2000年) ISBN 4-404-02868-7

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 15 Lie, 2025 / 20:22

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Šio dinastija, Kas yra Šio dinastija? Ką reiškia Šio dinastija?

Sio dinastija arba Sio klanas jap 尚氏 Shō shi kin 尚氏 pinyin Shang shi karaliu dinastija tiksliau dvi viena po kitos sekusios dinastijos valdziusi Ciudzana veliau Riukiu karalyste nuo 1407 m iki prijungimo prie Japonijos 1879 m geguzes 1 d Su siomis dinastijomos siejamas didziausias Riukiu karalystes suklestejimas Riukiu istorijaHokudzanas Ciudzanas NandzanasRiukiu karalyste Sio dinastija Japonijos valstybe Okinavos prefektura Japonija Istoriniai regionai Amamis Okinava Mijakas JaejamaStraipsnyje yra japoniskas tekstas Be tinkamo srifto tikriausiai vietoj kandzi arba kanos matysite klaustukus kvadratelius ar kitokius zenklus Pirmosios dinastijos įkurejas Okinavos salos Ciudzano valstybes karalius jap 尚巴志 Shō Hashi kuris suvienijo sala ir isplete valdzia po visa salyna Is Kinijos jis gavo karaliaus titula ir seimos varda 尚 Sio Antroji Sio dinastija prasidejo mirus 尚徳 Shō Toku kuris neturejo vyriskos lyties įpediniu Tuomet rumininkas Kanamaru Ucima pasiskebe neteisetu valdovo sunumi ir gaves Kinijos sutikima sedo į sosta pereme Sio pavarde ir pasivadino Valdovu sarasasPaskutinis Riukiu karalius 尚泰 Valdovu vardai pateikiami kandzi su fonetine japonu ir okinavu kalbu transkripcija Velesniuju valdovu vardai pateikiami ir kiniska pinyin transkripcija Pirmoji Sio dinastija 第一尚氏 1407 1421 尚思紹 Shō Shishō Shō Shisō Ciuzano karalius 1422 1429 尚巴志 Shō Hashi Shō Hashii Cuzano karalius 1429 1439 Riukiu karalius 1440 1442 尚忠 Shō Chu Shō Chu 1443 1449 尚思達 Shō Shitatsu Shō Shitaa 1450 1453 尚金福 Shō Kinpuku Shō Chinfuku 1454 1460 尚泰久 Shō Taikyu Shō Teechu 1461 1469 尚徳 Shō Toku Shō Tuku Antroji Sio dinastija 第二尚氏 1470 1476 尚圓 Shō En Shō In dar zinomas kaip Kanamaru Ucima 金丸内間 1477 尚宣威 Shō Sen i Shō Shini 1477 1526 尚真 Shō Shin Shō Shin 1527 1555 尚清 Shō Sei Shō Shii 1556 1572 尚元 Shō Gen Shō Gwan 1573 1586 尚永 Shō Ei Shō Ii 1587 1620 尚寧 Shō Nei Shō Nii 1621 1640 尚豊 Shō Hō Shō Fu 1641 1647 尚賢 Shō Ken Shō Chin 1648 1668 尚質 Shō Shitsu Shō Shichi 1666 1673 Regentas 尚象賢 Shō Shōken pirmasis Riukiu istorikas 1669 1709 尚貞 Shō Tei Shō Tii Shang Jing g 1645 m 1709 1710 1712 尚益 Shō Eki Shō Ichi Shang Ben g 1678 m 1712 1713 1751 尚敬 Shō Kei Shō Chii Shang Jing g 1700 m 1751 1751 1752 Regentas 蔡温 Sai On g 1682 m 1761 1752 1795 尚穆 Shō Boku Shō Buku Shang Mu g 1739 m 1795 1796 1802 尚温 Shō On Shō Un Shang Wen g 1784 m 1802 1803 尚成 Shō Sei Shō Shii Shang Cheng g 1783 m 1804 1804 1828 尚灝 Shō Kō Shō Kō Shang Hao g 1787 m 1839 1829 1847 尚育 Shō Iku Shō Iku Shang Yu g 1813 m 1847 1848 1879 尚泰 Shō Tai Shō Tee Shang Tai g 1843 m 1901 Isnasos喜舎場一隆 琉球 尚氏のすべて 新人物往来社 2000年 ISBN 4 404 02868 7

Naujausi straipsniai
  • Liepa 17, 2025

    Linksmučiai

  • Liepa 17, 2025

    Linkmenų bažnyčia

  • Liepa 17, 2025

    Linas Vildžiūnas

  • Liepa 17, 2025

    Linas Liandzbergis

  • Liepa 17, 2025

    Linas Jučas

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje