Šimto dienų reformos

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Šimto dienų reformos – nepasisekęs reformatoriškas judėjimas Kinijoje 1898 m., kurio metu per 103 dienas imperatorius išleido 110 naujų imperatoriškųjų įsakų.

Po pralaimėto Kinijos-Japonijos karo ir virtinės imperialistinių šalių agresijos protrūkių Kinijos atžvilgiu 1895-97 m., imperatorius suprato, kad užsienio valstybių pranašumas ekonomikoje, technologinėje ir karinėje srityje gali būti sumažintas tik iš pagrindų reformuojant tradicines, konfucianizmu besiremiančias šalies struktūras. Svarbūs reformų šalininkai buvo kinų intelektualai, iš kurių daugiausiai prisidėjo Kang Youwei (liet. Kang Jouvei) (1858–1927), jo mokinys Liang Qichao (liet. Liang Čičao) (1873–1929), Tan Sitong (1865–1898) ir Yan Fu (liet. Jan Fu) (1853–1921).

Po apsilankymo tuo metu moderniose koncesijose Šanchajuje ir Honkonge, Kang nusprendė tapti Kinijos reformatoriumi. Kang Jouvei išsiuntė imperatoriui Guangxu laišką, kuriame reikalavo reformų, įspėdamas, kad kitu atveju kinai visiškai išnyks kaip tauta. Kang siekė, kad Kinija, panašiai kaip Japonija Meiji restauracijos metu, per vieną kartą šalį paverstų modernia valstybe. Kaip pavyzdį imperatoriui Kang taip pat nurodė Rusijos reformatorių Petrą I. Teoriniuose raštuose Kang suformulavo naują požiūrį į konfucianizmą.

Kang raštai galiausiai pasiekė imperatorių, kuris nusprendė su jo pagalba įvykdyti valstybės reformas. 1897 m. birželio mėn. imperatorius išleido dekretą, skelbiantį būsimųjų reformų programą. Po metų Kang Youwei netgi buvo suteikta audiencija imperatoriaus rūmuose, kurios metu buvo aptarti svarbiausi reformų etapai. Vėliau imperatorius susitiko ir su Liang Qichao bei Tan Sitong. Visiems jiems Pekine buvo suteikti aukšti postai ir galimybė bet kada laiškais tiesiogiai kreiptis į imperatorių. Netrukus, remdamasis šių trijų reformatorių rekomendacijomis, per 103 dienas imperatorius išleido 110 imperatoriškųjų įsakų, dėl ko dažniausiai šis reformatoriškas judėjimas vadinamas Šimto dienų reformomis. Naujuosiuose įsakuose į egzaminų sistemą buvo įsakyta įtraukti daugiau praktinių, ekonominių užduočių; į mokyklinę švietimo sistemą – vakarietiškų disciplinų; studentus buvo skatinama siųsti mokytis į užsienį; buvo raginami išradimai įvairiose mokslo srityse, spaudos laisvė ir piliečių teisė laisvai kreiptis į savo imperatorių; buvo žadama įsteigti specialius biurus bei mokyklas, skatinsiančias žemės ūkio, pramonės ir prekybos plėtotę; taip pat planuota suteikti subsidijas geležinkelių tiesimui, kalnakasybai, paštui; supaprastinti biurokratizmą, centralizuoti iždo sistemą, modernizuoti jūrų laivyną bei gynybos pramonę ir t. t. Kang Youwei dar siūlė valdymo santvarką pakeisti į konstitucinę monarchiją, bet šio punkto į įsakus imperatorius neįtraukė.

Pažangios to meto Kinijai reformos iš tikro įgvendintos nebuvo, mat šalyje aktyvios buvo ir priešiškai nusiteikusios konservatoriškosios jėgos, kurioms vadovavo imperatorienė Cixi (liet. Cisi). Lengviausias kelias neutralizuoti Cixi ir jos bendrininkus buvo pašalinti jos patikėtinį, artimą draugą, aukšto rango valdininką Ronglu (liet. Žonglu). Tam imperatorius ir Kang Youwei pasamdė Naujosios armijos vadovą Yuan Shikai (liet. Juan Šikai). Tačiau šis išdavė imperatorių, atskleisdamas sąmokslą. 1898 m. spalio mėn. imperatorienė Cixi paskelbė imperatoriui namų areštą, o valdžią galutinai perėmė į savo rankas. Prieš tai imperatorius dar spėjo įspėti tris savo patikėtinius apie jiems gresiantį pavojų, tad Kang Youwei laiku pabėgo į Hong Kongą, o Liang Qichao – į Japoniją. Tik Tan Sitong atsisakė trauktis ir greitai buvo nužudytas.