Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kitos reikšmės Šv Kryžiaus bažnyčia 55 20 38 š pl 21 29 10 r ilg 55 3440 š pl 21 4860 r ilg 55 3440 21 4860 Šilutės Šv K
Šilutės Šv. Kryžiaus bažnyčia
- Kitos reikšmės – Šv. Kryžiaus bažnyčia.
55°20′38″š. pl. 21°29′10″r. ilg. / 55.3440°š. pl. 21.4860°r. ilg.
| Šilutės Šv. Kryžiaus bažnyčia | |
|---|---|
| Vyskupija | Telšių |
| Dekanatas | Šilutės |
| Savivaldybė | Šilutės rajonas |
| Gyvenvietė | Šilutė |
| Adresas | Katalikų bažnyčios g. 1 |
| Statybinė medžiaga | plytų mūras |
| Pastatyta (įrengta) | 1854 m. |
| Stilius | neogotika ir neoromanika |
Šilutės Šv. Kryžiaus bažnyčia – katalikų bažnyčia, stovinti Šilutėje. Architektūros paminklas. Šilutės Šv. Kryžiaus parapija aptarnauja Rusnės, Juknaičių ir koplyčias.
Istorija
Žibuose 1830 m. buvo įrengti katalikų maldos namai, kuriems suteiktas Šilgalių parapijos filijos statusas. Šilgalių kaimas buvo įsikūręs 7 km į šiaurės vakarus nuo Kaukėnų, kairiajame Rusnės upės krante. Šilokarčemos apskrities katalikų tikintieji anksčiau priklausė Šilgalių parapijai.
1841 m. Žibų katalikų bendruomenei priklausė 521 narys. Apie 1850 m. Žibams suteiktas savarankiškas parapijos statusas metus. 1854 m. pastatyta dabartinė bažnyčia. Nuo 1862 m. parapija turėjo nuolatinį kunigą Langą, 1887–1894 m. – Višmaną, iki 1903 m. – Mencelį. Po jo kanoniškai patvirtintas šios parapijos klebonas Briksas.
1903 m. bažnyčia buvo oficialiai konsekruota, pašventinta Varmijos vyskupo dr. Andreus Thiel. Bažnyčiai buvo suteiktas Šv. Kryžiaus Išaukštinimo titulas.
1920–1944 m. klebonavo Francas Šachtas (1883–1971), pamaldas laikęs lietuvių ir vokiečių kalbomis. Jis buvo baigęs teologijos studijas, kilęs iš Rosenbeko (Vokietija), dirbęs Tilžėje, Ropkojuose. 1914 m. buvo paimtas į nelaisvę ir ištremtas į Rusijos gilumą. Jo rūpesčiu buvo pastatyta katalikų bažnyčia Pagėgiuose. Palaikė gerus ryšius su Telšių vyskupija. Šilutėje labai padaugėjo katalikų po 1923 m. Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos. Stengdamasis išvengti sovietų nelaisvės, 1944 m. rudenį klebonas kartu su parapijiečiais pasitraukė iš Lietuvos. Tačiau dviem mėnesiams buvo uždarytas į Instenburgo (Černiachovsko) kalėjimą. Paleistas išvyko į Vokietiją, kur praleido likusį gyvenimą.
Per Antrąjį pasaulinį karą bažnyčia beveik nenukentėjo, bet nebeliko parapijiečių. Juos pamažu pakeitė iš Didžiosios Lietuvos atsikėlę katalikai, buvo atnaujintos pamaldos.
Pokaryje pradėjo dirbti klebonas B. Šveikauskas, tačiau 1949 m. jis buvo ištremtas į Rusiją. Jį pakeitė kunigas E. Basys, kuris buvo ištremtas iš Vilniaus ir apsistojęs Šilutėje. 1949-1950 m. bažnyčioje dirbo kunigai K. Macelis, Jurgutis, nuo 1963 m. – J. Gedvila, 1966-1970 m. – L. Šapoka, 1970 m. – A. Žukas.
1970–1976 m. dirbo kanauninkas J. Grubliauskas (1918–1984). jį iškėlus į Tauragę, Šilutės parapijoje trumpai tarnavo kunigai A. Milerius ir V. Šikšnys. Po keturių mėnesių J. Grubliauskas grįžo ir čia dirbo iki savo mirties 1984 m. Jo pastangomis 1971–1983 m. buvo atlikti dideli bažnyčios remonto darbai, perdengtas stogas, trečdaliu pakeistos lubos, bažnyčios vidus perdažytas, dekoruotas, sienos papuoštos ažuoliniais paneliais, pastatyti nauji suolai ir atlikti kiti remonto darbai. Po mirties J. Grubliauskas buvo palaidotas bažnyčios šventoriuje.
1984–2003 m. klebonu buvo Jonas Bučinskas. Jis pastatė prie bažnyčios pagalbinį pastatą, remontavo pačią bažnyčią. Nuo 2003 m. parapijoje tarnavo kunigas J. Vaičius, vikaras V. Palionis. Dabar parapijos klebonas yra Remigijus Saunorius.
Architektūra
Bažnyčia turi neogotikos ir neoromanikos bruožų, stačiakampio plano, vienabokštė, su išsikišusiu prieangiu. Virš bažnyčios priekinio frontono iškilęs ažūrinis dviejų aukštų bokštelis. Dabartinis stogas uždengtas raudonai dažyta skarda, anksčiau jis buvo olandiškų čerpių. Presbiterijoje įrengti du vitražiniai langai.
Bažnyčioje yra trys altoriai, papuošti skulptūromis - Šv. Kryžiaus Išaukštinimo (didysis) bei Šv. Jėzaus Širdies ir šv. Mergelės Marijos (mažieji). Didžiajame altoriuje šalia Nukryžiuotojo stovi nežinomo skulptoriaus šv. Mergelė Marijos, šv. Petro ir šv. Pauliaus statulos. Bažnyčioje įrengta gotikinio stiliaus medinė sakykla. Ją puošia keturių ir Dekalogo bareljefai. Bažnyčios vargonai nenaudojami, išardyti. Jie turėjo vienuolika registrų, gotikinio stiliaus .
Prie bažnyčios varpinė buvo suprojektuota atskirai, tačiau liko nepastatyta. Priešais centrinį įėjimą, dešinėje pusėje ant aukšto pjedestalo pastatyta Šv. Mergelės statula. Šventoriaus tvora metalinė, su mūriniais stulpeliais.
Galerija
-
-
- 2018 m. kovą
- Priestatas prie apsidės
- Kun. J. Grubliausko kapas
- Bažnyčios interjeras
Šaltiniai
- Šilutės katalikų bažnyčia - kaip architektūrinis paminklas silutesmuziejus.lt
- „Šv. Kryžiaus bažnyčia“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- Šilutės Šv. Kryžiaus parapija telsiuvyskupija.lt
Nuorodos
- Šilutės Šv. Kryžiaus bažnyčia
- Žibų kaimo (dabar Šilutės) katalikų parapijos istorija Archyvuota kopija 2018-03-10 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Šilutės Šv. Kryžiaus bažnyčia, Kas yra Šilutės Šv. Kryžiaus bažnyčia? Ką reiškia Šilutės Šv. Kryžiaus bažnyčia?
Kitos reiksmes Sv Kryziaus baznycia 55 20 38 s pl 21 29 10 r ilg 55 3440 s pl 21 4860 r ilg 55 3440 21 4860 Silutes Sv Kryziaus baznyciaVyskupija TelsiuDekanatas SilutesSavivaldybe Silutes rajonasGyvenviete SiluteAdresas Kataliku baznycios g 1Statybine medziaga plytu murasPastatyta įrengta 1854 m Stilius neogotika ir neoromanika Silutes Sv Kryziaus baznycia kataliku baznycia stovinti Siluteje Architekturos paminklas Silutes Sv Kryziaus parapija aptarnauja Rusnes Juknaiciu ir koplycias IstorijaZibuose 1830 m buvo įrengti kataliku maldos namai kuriems suteiktas Silgaliu parapijos filijos statusas Silgaliu kaimas buvo įsikures 7 km į siaures vakarus nuo Kaukenu kairiajame Rusnes upes krante Silokarcemos apskrities kataliku tikintieji anksciau priklause Silgaliu parapijai 1841 m Zibu kataliku bendruomenei priklause 521 narys Apie 1850 m Zibams suteiktas savarankiskas parapijos statusas metus 1854 m pastatyta dabartine baznycia Nuo 1862 m parapija turejo nuolatinį kuniga Langa 1887 1894 m Vismana iki 1903 m Mencelį Po jo kanoniskai patvirtintas sios parapijos klebonas Briksas 1903 m baznycia buvo oficialiai konsekruota pasventinta Varmijos vyskupo dr Andreus Thiel Baznyciai buvo suteiktas Sv Kryziaus Isaukstinimo titulas 1920 1944 m klebonavo Francas Sachtas 1883 1971 pamaldas laikes lietuviu ir vokieciu kalbomis Jis buvo baiges teologijos studijas kiles is Rosenbeko Vokietija dirbes Tilzeje Ropkojuose 1914 m buvo paimtas į nelaisve ir istremtas į Rusijos giluma Jo rupesciu buvo pastatyta kataliku baznycia Pagegiuose Palaike gerus rysius su Telsiu vyskupija Siluteje labai padaugejo kataliku po 1923 m Klaipedos krasto prijungimo prie Lietuvos Stengdamasis isvengti sovietu nelaisves 1944 m rudenį klebonas kartu su parapijieciais pasitrauke is Lietuvos Taciau dviem menesiams buvo uzdarytas į Instenburgo Cerniachovsko kalejima Paleistas isvyko į Vokietija kur praleido likusį gyvenima Per Antrajį pasaulinį kara baznycia beveik nenukentejo bet nebeliko parapijieciu Juos pamazu pakeite is Didziosios Lietuvos atsikele katalikai buvo atnaujintos pamaldos Pokaryje pradejo dirbti klebonas B Sveikauskas taciau 1949 m jis buvo istremtas į Rusija Jį pakeite kunigas E Basys kuris buvo istremtas is Vilniaus ir apsistojes Siluteje 1949 1950 m baznycioje dirbo kunigai K Macelis Jurgutis nuo 1963 m J Gedvila 1966 1970 m L Sapoka 1970 m A Zukas 1970 1976 m dirbo kanauninkas J Grubliauskas 1918 1984 jį iskelus į Taurage Silutes parapijoje trumpai tarnavo kunigai A Milerius ir V Siksnys Po keturiu menesiu J Grubliauskas grįzo ir cia dirbo iki savo mirties 1984 m Jo pastangomis 1971 1983 m buvo atlikti dideli baznycios remonto darbai perdengtas stogas trecdaliu pakeistos lubos baznycios vidus perdazytas dekoruotas sienos papuostos azuoliniais paneliais pastatyti nauji suolai ir atlikti kiti remonto darbai Po mirties J Grubliauskas buvo palaidotas baznycios sventoriuje 1984 2003 m klebonu buvo Jonas Bucinskas Jis pastate prie baznycios pagalbinį pastata remontavo pacia baznycia Nuo 2003 m parapijoje tarnavo kunigas J Vaicius vikaras V Palionis Dabar parapijos klebonas yra Remigijus Saunorius ArchitekturaBaznycia turi neogotikos ir neoromanikos bruozu staciakampio plano vienabokste su issikisusiu prieangiu Virs baznycios priekinio frontono iskiles azurinis dvieju aukstu bokstelis Dabartinis stogas uzdengtas raudonai dazyta skarda anksciau jis buvo olandisku cerpiu Presbiterijoje įrengti du vitraziniai langai Baznycioje yra trys altoriai papuosti skulpturomis Sv Kryziaus Isaukstinimo didysis bei Sv Jezaus Sirdies ir sv Mergeles Marijos mazieji Didziajame altoriuje salia Nukryziuotojo stovi nezinomo skulptoriaus sv Mergele Marijos sv Petro ir sv Pauliaus statulos Baznycioje įrengta gotikinio stiliaus medine sakykla Ja puosia keturiu ir Dekalogo bareljefai Baznycios vargonai nenaudojami isardyti Jie turejo vienuolika registru gotikinio stiliaus Prie baznycios varpine buvo suprojektuota atskirai taciau liko nepastatyta Priesais centrinį įejima desineje puseje ant auksto pjedestalo pastatyta Sv Mergeles statula Sventoriaus tvora metaline su muriniais stulpeliais Galerija2018 m kova Priestatas prie apsides Kun J Grubliausko kapas Baznycios interjerasSaltiniaiSilutes kataliku baznycia kaip architekturinis paminklas silutesmuziejus lt Sv Kryziaus baznycia Lietuvos Respublikos kulturos vertybiu registras Silutes Sv Kryziaus parapija telsiuvyskupija ltNuorodosVikiteka Silutes Sv Kryziaus baznycia vaizdine ir garsine medziagaSilutes Sv Kryziaus baznycia Zibu kaimo dabar Silutes kataliku parapijos istorija Archyvuota kopija 2018 03 10 is Wayback Machine projekto