Šilumvežis – lokomotyvas, kurio pirminis energijos šaltinis yra vidaus degimo variklis, dažniausiai dyzelinis.[1] Šilumvežiai gali būti vienos, dviejų ar kelių sekcijų, juose būna dvi mašinistų kabinos.[2]
Garvežius šilumvežiai pakeitė XX a. 6-ajame dešimtmetyje.
Šilumvežių pavaros
redaguotiTraukinio įsibėgėjimo, stabdymo metu varančiai sistemai tenkančios jėgos pernelyg didelės, kad tiktų įprastinė pavarų dėžė. Todėl šilumvežiai dažniausiai turi elektrinę pavarą. Šilumvežio vidaus degimo variklis suka elektros generatorių, kuris maitina ratus varančius elektros variklius. Šie varikliai panaudojami ir stabdymui. Stabdymo metu elektros variklių (kurie tuomet veikia kaip generatoriai) pagaminta elektros energija retais atvejais gali būti kaip nors panaudojama, tačiau dažniausiai šilumvežiai turi rezistorių bloką jai tiesiog išsklaidyti šilumos pavidalu.
Gali būti taip pat hidraulinė pavara, praeityje bandyti ir kitokie sprendimai.
Šilumvežių išdėstymai
redaguotiSunkesni traukiniai gali būti traukiami dviejų ar daugiau lokomotyvų. Šie lokomotyvai dažniausiai sujungiami taip jog mašinistas iš vienos kabinos gali valdyti visus. Pasitaiko (labiau Amerikoje) kabinos neturinčių lokomotyvų kurie kelyje valdomi tik iš kito lokomotyvo, o patys vieni išvis negali važiuoti, arba gali tik lėtai (stoties ribose). Amerikoje taip pat daugiau vieną kabiną teturinčių lokomotyvų – dauguma Europoje naudojamų lokomotyvų turi dvi kabinas (keičiant važiavimo kryptį, nebūtina apsisukti).
Važiuojant nedideliu greičiu, lokomotyvo jėgainė gali pagaminti daugiau elektros energijos nei elektros varikliai geba suvartoti. Jei tai pasitaiko dažnai, naudojami „šliužai“ (angl. slug) – tik ratų varančiuosius variklius turintys lokomotyvo priedai be jėgainės. Jie gali būti specialiai taip pagaminti bet dažnai taip pat perdirbami iš senų lokomotyvų kurių jėgainė susidėvėjusi.
Šilumvežį sudaro 4 pagrindiniai komponentai – dyzelinas, рavara, važiuoklės, pagalbinė įranga.
Lietuvoje
redaguotiSovietmečiu buvo naudojami šilumvežiai, pagaminti TSRS (Rusijoje, Latvijoje[reikalingas šaltinis]), Čekoslovakijoje, Vengrijoje[reikalingas šaltinis]. Garvežius jie ėmė pakeisti apie 1970 m.
2007 m. pabaigoje „Lietuvos geležinkeliai“ gavo pirmąjį iš 34 užsakytų dyzelinių lokomotyvų „Eurosummer 20CF“ (ER20CF), pagamintų „Siemens“ kompanijoje. Jie gali vežti 6000 tonų (100 vagonų) traukinį 120 km/h greičiu.[3] Lietuvoje dažniausiai naudojami šie šilumvežiai:
| Kategorija | Šilumvežiai |
|---|---|
| Magistraliniai krovininiai | M62, 2M62, ER20 |
| Manevriniai (sąstatams kelynuose formuoti, nedideliems atstumams traukti) | TEM2, TGK2, ČME3 |
| Keleiviniai | TEP60, TEP70, TEP70BS |
| Siauros vėžės | TU2, TU7 |
- Šilumvežis. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2024-03-13).
- Тепловоз. Железнодорожный транспорт. Энциклопедия. – Москва, Большая Российская энциклопедия, 1994. // psl. 431–436
- Ambrazevičius, Algimantas (2008). Lietuvos transporto sistema (PDF). Vilnius: Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija. p. 50. ISBN 978-9955-423-68-3.
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Šilumvežis, Kas yra Šilumvežis? Ką reiškia Šilumvežis?