54°54′33″š. pl. 23°11′04″r. ilg. / 54.909191°š. pl. 23.184434°r. ilg.
| Šilgalių koplyčia | |
|---|---|
| Šalia koplyčios išlikę senųjų antkapių | |
| Vyskupija | Vilkaviškio |
| Dekanatas | Šakių |
| Savivaldybė | Šakių rajonas |
| Gyvenvietė | Šilgaliai (Lukšiai) |
| Statybinė medžiaga | medis |
| Pastatyta (įrengta) | 1797 m. |
Šilgalių koplyčia – koplyčia, esanti Šilgalių kaime, Šakių rajone, apie 0,5 km į šiaurę nuo Lepšių gyvenvietės. Gali būti pasiekiama nuo kelio 3811 Lukšiai–Griškabūdis pasukus apie 0,6 km pro Šilgalių ūkinius pastatus.
Priklauso Lukšių šv. Juozapo parapijai, yra viena iš lankytinų vietų Lukšių seniūnijoje. Koplyčia naudojama Lepšių kaimo kraštiečių bendruomenės susibūrimų, švenčių metu.
Pastatyta 1797 m. Yra regioninės reikšmės sakralinis paminklas, 2014 m. įtrauktas į Kultūros vertybių registrą.
Istorija
Koplyčia minima XIX a. bažnytiniuose dokumentuose. 1829 m. rašte minima, kad čia vyksta pamaldos ir Apaštalų Sosto leidimu švenčiami šv. Martyno atlaidai. 1832 m. sudarytame Lukšių parapijos koplyčių sąraše paminėta, kad Šilgalių kapinėse yra 1792 m. parapijiečių statyta, jų išlaikoma koplyčia. Titulo ji neturinti, vadinama tiesiog Šilgalių koplyčia. Joje tuo laiku būta vieno altoriaus, matyt su šv. Martyno atvaizdu (šio šventojo altorius XIX a. buvo ir Lukšių bažnyčioje).
1875 m. koplyčia apibūdinta išsamiau: statyta iš medžio, kvadrato formos, 11,5 pėdų ilgio, 9,5 pėdų pločio, 4,5 pėdų aukščio, šiaudų stogu. Joje buvo vienerios durys, du langai. Lubos ir grindys buvusios lentinės. Pridurta, kad pastato būklė prasta. Ir XIX a. pabaigoje, ir 1968 m. koplyčią dengė malksnų stogas. Iki XIX a. pabaigos stogo kraigo vidurį puošė grakštus šalmu užbaigtas bokštelis. Virš jo, ir koplyčios bei zakristijos stogų galuose kilo liaunos profiliuotos medinės smailės su kryželiais.
Sovietmečiu kapinaitės su jame stovėjusia koplyčia buvo apleistos, apaugusios krūmokšniais. Atgimimo pradžioje kapinių teritorija vietos bendruomenės pastangomis, iš savų ir suaukotų lėšų buvo sutvarkyta. Koplyčios pastate atlikti būtiniausi remonto darbai (pakelti nuo žemės apatiniai sienojai, užlopytas stogas, atnaujintas altorius), užtverta kapinių tvora. Nuo tada prasidėjo kasmetiniai kraštiečių susitikimai: šv. Mišios koplyčioje, tarpusavio bendravimas ‒ Zyplių dvare. Reikėjo pasirūpinti prikeltos koplyčios teisine apsauga, tolesniu išlikimu. To pasiekta 2014 m., ją įtraukiant Į Kultūros vertybių registrą. Koplyčia tapo oficialiai naudojama religinių švenčių metu, čia šv. Mišių laikyti važiavo Lukšių parapijos klebonas. Tradiciniu tapo kasmetinis renginys „Mažasis atlaidas“.
2016 m. Lukšių seniūno Vido Cikanos iniciatyva buvo pastatytas varpinės bokštelis koplyčios stogo kraigo vidury. 2017 m. kraštiečių susitikimo išvakarėse pakabintas senasis varpas, iki tol saugotas parapijiečių nuo vagių.
2018 m. duomenimis, koplyčioje retsykiais buvo aukojamos Šv. Mišios, taip pat suteikiamas Krikšto sakramentas. Šalia esančiose senosiose kapinaitėse vėl leidžiama laidoti.
2022 m., suderinus su paveldosaugininkais bei remiantis sena koplyčios nuotrauka, buvo perdengtas jos stogas, atstatytos buvusios smailės su kalvio pagamintais kryžiais. Stogui panaudoti iš liepos išpjauti gontai, pakloti trimis sluoksniais. Palikti autentiškai sujungti stogo grebėstai.
Architektūra
Statinys kompaktinio stačiakampio plano su trikampe apside ir zakristija vakariniame fasade. Stogas dengtas malksnomis. Įrengtas altorius su kiaurapjūviais mediniais augalinių motyvų drožiniais, mensa, retabulas. Sienų apdaila – augalinių motyvų polichrominė tapyba.
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Šilgalių koplyčia, Kas yra Šilgalių koplyčia? Ką reiškia Šilgalių koplyčia?