Šigeliozė

Šigeliozė – žarnyno infekcija, kurią sukelia Shigella genties bakterijos.

Simptomai paprastai prasideda, praėjus 1–2 dienoms po kontakto su sukėlėju, gali pasireikšti viduriavimas, karščiavimas, pilvo skausmai, mėšlungiškas noras tuštintis. Sergantysis gali viduriuoti su kraujo priemaišomis. Simptomai paprastai trunka 5–7 dienas, visgi, kol žarnyno veikla visiškai normalizuojasi, gali praeiti keletas mėnesių. Galimos komplikacijos – reaktyvusis artritas, sepsis, traukuliai ir hemolizinis ureminis sindromas.

Ligą sukelia 4 rūšių Shigella genties bakterijos:Shigella flexneri, Shigella sonnei, Shigella boydii ir Shigella dysenteriae. Vienintelis infekcijos rezervuaras – žmogus. Paprastai užsikrečiama per kontaktą su užkrėstomis išmatomis. Užterštas gali būti maistas, vanduo, taip pat galima užsikrėsti per nešvarias rankas, lytiniu keliu. Užkratas gali plisti pernešamas musių, keičiant sauskelnes ar vystyklus. Liga diagnozuojama, ištyrus išmatų mėginį.

Infekcijos rizika sumažėja, tinkamai plaunant rankas.Vakcina nesukurta. Šigeliozė dažniausiai praeina be specifinio gydymo. Rekomenduojama ilsėtis, gerti pakankamai skysčių. Simptomus gali palengvinti bismuto subsalicilatas; visgi nerekomenduojama vartoti vaistų, kurie slopina žarnų susitraukimus, pvz., loperamido. Esant sunkiems atvejams, gali būti duodama antibiotikų, tačiau dažnas atsparumas jiems. Vieni iš dažnai skiriamų antibiotikų – ciprofloksacinas ir azitromicinas. Persirgus šigelioze, ilgalaikis imunitetas nesusiformuoja.

2005 m. Pasaulio sveikatos organizacijos pranešime nurodoma, kad pasaulyje per metus šigelioze užsikrečia mažiausiai 80 mln. žmonių, apie 700 000 iš jų miršta. Daugiausia atvejų fiksuojama besivystančiose šalyse. Dažniausiai suserga maži vaikai. Šigeliozės protrūkių pasitaiko darželiuose ir mokyklose. Be to, ši liga ganėtinai dažna tarp keliautojų.JAV per metus registruojama apie pusė milijono susirgimų šigelioze.Lietuvoje registruojami pavieniai atvejai.

Išnašos

„General Information| Shigella – Shigellosis | CDC“. www.cdc.gov (Jungtinių Valstijų anglų). 2016-08-03. Suarchyvuota iš originalo 2017-04-16. Nuoroda tikrinta 2017-04-20.
„Factsheet about shigellosis“. European Centre for Disease Prevention and Control (anglų). 2010-07-08.
Guidelines for the control of shigellosis, including epidemics due to Shigella dysenteriae type 1 (PDF). WHO. 2005. p. 2. ISBN 978-9241593304. Suarchyvuota (PDF) iš originalo 2017-08-21. Nuoroda tikrinta 2017-04-20.
Šigeliozės. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Nuoroda tikrinta 2024-12-26.
Antibiotic Resistance Threats in the United States, 2019 (PDF). CDC. 2019. p. 9. Suarchyvuota (PDF) iš originalo 2022-10-10.
„Update – CDC Recommendations for Managing and Reporting Shigella Infections with Possible Reduced Susceptibility to Ciprofloxacin“. emergency.cdc.gov (Jungtinių Valstijų anglų). 2018-06-07. Nuoroda tikrinta 2018-06-16.

Šis straipsnis apie ligą yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.

[CDC2016Fact-1] „General Information| Shigella – Shigellosis | CDC“. www.cdc.gov (Jungtinių Valstijų anglų). 2016-08-03. Suarchyvuota iš originalo 2017-04-16. Nuoroda tikrinta 2017-04-20.

[ECDC-2] „Factsheet about shigellosis“. European Centre for Disease Prevention and Control (anglų). 2010-07-08.

[WHO2015-3] Guidelines for the control of shigellosis, including epidemics due to Shigella dysenteriae type 1 (PDF). WHO. 2005. p. 2. ISBN 978-9241593304. Suarchyvuota (PDF) iš originalo 2017-08-21. Nuoroda tikrinta 2017-04-20.

[nvsc-4] Šigeliozės. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Nuoroda tikrinta 2024-12-26.

[5] Antibiotic Resistance Threats in the United States, 2019 (PDF). CDC. 2019. p. 9. Suarchyvuota (PDF) iš originalo 2022-10-10.

[6] „Update – CDC Recommendations for Managing and Reporting Shigella Infections with Possible Reduced Susceptibility to Ciprofloxacin“. emergency.cdc.gov (Jungtinių Valstijų anglų). 2018-06-07. Nuoroda tikrinta 2018-06-16.