Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
Opiliones Phalangium opilio Mokslinė klasifikacijaKaralystė Gyvūnai Animalia Tipas Nariuotakojai Arthropoda Klasė Voragy
Šienpjoviai
| Opiliones | ||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
(Phalangium opilio) | ||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||
|
Šienpjoviai (lot. Opiliones, Phalangida) – bestuburių gyvūnų būrys, priklausantis voragyvių klasei.
2005 m. buvo žinoma apie 6300 jų rūšių, kurias galima suskirstyti į keturis pobūrius:
- Cyphophthalmi
- Eupnoi
- Dyspnoi
- Laniatores
Sandara
Šienpjoviai primena vorus, tačiau jų yra segmentuotas ir artimai suaugęs su galvakrūtine, todėl jų forma primena ovalą. Kūnas nedidelis, 1-22 mm ilgio, kietas. Pilvelis sudarytas iš 9-10 tvirtai suaugusių . Turi keturias poras kojų, kurios, palyginti su jų kūnu, išsiskiria savo ilgiu; jos gali siekti 16 cm. Galuose dažniausiai būna nagučiai, kartais netgi dvigubi. Taip pat turi vieną porą trinarių, paprastai smulkių chelicerų, nors Ischyropsalidae šeimos jie ilgesni už kūną, ir 1 porą 5-6 narių trumpų pedipalpų. Dvi paprastos akys, išsidėsčiusios ant kauburėlio, tačiau kai kurie urviniai šienpjoviai akių neturi.
Ilgos kojos lengvai nulūžta ir lieka trūkčioti dar apie minutę (nors kai kurių rūšių apie valandą), kad atitrauktų priešo dėmesį nuo ir leistų jai pabėgti.
Šienpjoviai yra skirtalyčiai, kiaušinius deda į gerai apsaugotas vietas. Dauginimosi organai išdėstyti pedipalpuose ir kojose. Judėdamas dažniausiai paviršių užčiuopia ilgiausia antra kojų pora. Regėjimas blogai išvystytas. Reakcija į įvairius dirgiklius būna mažiau jautri nei daugumos kitų voragyvių ir atsakymas į juos paprastai būna ne bėgimas, o sustingimas vietoje. Kvėpavimo organai – trachėjos, kurios 1–2-am segmente atsiveria vėduokliniais (trachėjiniais) kvėptukais (stigmomis), panašiais į vabzdžių. Nervų sistema apgaubia stemplę ganglijišku žiedu ir neturi suskirstymo į smegenis ir galvakrūtinės mazgą.
Šienpjoviai neturi nei nuodų, nei voratinklinių liaukų, todėl jie visiškai nepavojingi žmonėms. Tačiau jie turi vieną porą kvapiųjų liaukų, išskiriančių specifinio kvapo skystųjų medžiagų. Dėl aštraus kvapo jų beveik niekas neėda.
Elgesys
Šienpjoviai yra paplitę beveik visame pasaulyje ir sutinkami įvairiose vietose – nuo miškų ir pievų iki dykumų. Kai kurie kalnuose pakyla iki amžino įšalo zonų. Ypač daug jų galima rasti lapuočių ir mišriuose miškuose, dažni ir miestuose.
Dauguma šienpjovių – naktiniai plėšrūnai, dieną juos galima aptikti sustingusius su išskėstomis kojomis. Mitybos tipu jie skiriasi nuo daugumos voragyvių: jie praryja ne tik skystas aukos kūno dalis, bet ir kietas daleles, kurias išrauna cheliceromis ir atneša iki burnos. Tada maistas susmulkinamas pedipalų ir priekinių kojų ataugomis, kurias daugelis šienpjovių naudoja kaip žandikaulius. Šienpjoviai yra plėšrūnai arba visaėdžiai. Minta smulkiais vabzdžiais ir kitais nariuotakojais, gausiausia Phalangiidae šeima taip pat vartoja ir augalus, grybus ir išmatas. Ischyropsalidae šeima specializuojasi kaip sausumos sraigių ir šliužų vartotojai.
Dažnai ant šienpjovių kūno, daugiausia kojų, galima pamatyt raudonų taškelių. Tai išoriniai parazitai – erkės Allothrombium fuliginosum lervos.
Dauginimasis ir gyvenimo ciklas
Biologinis šienpjovių dauginimasis labiau primena vabzdžius negu kitus voragyvius. Apvaisinimas vidinis, patinas savo kopuliacijos organą įveda į patelės vulvą. Nepastebėta, kad jie atlikinėtų ritualinius šokius, tačiau patinai neretai susipeša dėl patelės. Apvaisinta patelė su ilgu kiaušintakiu deda kiaušinius į dirvą. Vienoje dėtuvėje būna nuo kelių dešimčių iki šimto kiaušinių. Iš viso patelė gali padėti iki 600 kiaušinių.
Išsiperėję šienpjoviai panašūs į suaugusius. Beaugdami 5-7 kartus išsineria, po to tampa lytiškai subrendę.
Dauguma šienpjovių gyvena apie metus: atsiranda vasarą, dauginasi liepą-rugpjūtį, o žiemoja jauni individai ir kiaušiniai. Kai kurios rūšys suspėja per sezoną atsivesti dvi kartas, o žiemoja rudeninė karta. Užfiksuoti atvejai, kai atsirasdavo mažų šienpjovių žiemos atšilimo metu. Maksimali gyvenimo trukmė – 2 metai.
Panašumas į vabzdžius
Šienpjoviai atspindi paralelinę evoliuciją. Prisitaikymas prie gyvenimo sąlygų sausumoje daugiau negu kitų voragyvių primena vabzdžius. Jų kūnas kompaktiškas, tankus, dažnai turi kietą, šarvuotą paviršiaus dangą, apsaugančią nuo drėgmės praradimo ir mechaninių pažeidimų, taip pat išvystytas trachėjinis kvėpavimas. Su vabzdžiais juos sieja ir vidinio apvaisinimo ypatumai, kiaušinių dėjimas ilgu kiaušintakiu į substrato gilumą, visaėdiškumas ir kieto maisto kramtymas.
Nykstantys šienpjoviai
Manoma, kad kai kurioms urvinių šienpjovių rūšims gresia pavojus, jei jų urvai yra netoli miestų, kur užteršta aplinka. Taip pat ir žemdirbystė gali pakeisti jų arealą. Kitoms rūšims kelia pavojų invazinės rūšys.
Visoms urvinėms rūšims gresia pavojus Brazilijoje. Keturios šienpjovių rūšys įrašytos į „Nacionalinį nykstančių rūšių sąrašą“, visos jos gyvena urvuose. Giupponia chagasi (Pérez & Kury, 2002), Iandumoema uai (Pinto-da-Rocha, 1996), Pachylospeleus strinatii (Šilhavý, 1974) ir Spaeleoleptes spaeleus (H. Soares, 1966).
Keletas šienpjovių rūšių gali būti pažeidžiamos ar netgi nykstančios Argentinoje, tarp jų Achyloidellus fulvigranulatus (Mello-Leitão, 1930), kuri gyvena tik viršūnėje, ir Pachyloides borellii (Roewer, 1925), gyvenanti žmonių labai niokojamuose drėgnuosiuose Argentinos miškuose. Dėl žmonių veiklos gresia pavojus ir urvinei Picunchenops spelaeus (Maury, 1988) rūšiai. Nė viena rūšis nėra įrašyta į jokią Argentinos Raudonąją knygą, dėl to nesulaukia jokios apsaugos.
Maiorerus randoi (Rambla, 1993) buvo rasta tik vienoje Kanarų salų oloje. Ji Ispanijos vyriausybės įtraukta į „Catálogo Nacional de especies amenazadas“ (Nacionalinis nykstančių rūšių katalogas).
Texella reddelli (Goodnight & Goodnight, 1967) ir Texella reyesi (Ubick & Briggs, 1992) yra įtrauktos į rūšių, kurioms gresia pavojus, sąrašą JAV. Abi rūšys gyvena centrinio Teksaso olose. Dar yra nemažai kandidatų pakliūti į nykstančiųjų sąrašą.
Klasifikacija
- Pobūris Cyphophthalmi
- Šeima Sironidae
- Šeima Stylocellidae
Į jį įeina patys primityviausi individai, kurios atsirado dar karbono periode. Jie maži, 2-3 mm ilgio, su pailgu ovaliniu kūnu ir trumpomis kojomis. Galvakrūtinės šonuose yra du kauburėliai su kvapiųjų liaukų išeinančiomis angomis. Akys redukuotos. Danga labai kieta. Gyvena subtropinėse Eurazijos, Afrikos ir Amerikos dalyse. Kai kurios iškastinės rūšys kvėpavo plaučiais.
- Pobūris Eupnoi
- Šeima Phalangiidae
- Šeima Caddidae
Šiam pobūriui priklauso šienpjoviai su ilgiausiomis kojomis ir minkšta odine danga. Caddidae šeima išsiskiria ir didelėmis akimis. Eupnoi sutinkami beveik visose klimatinėse zonose ir pačiose įvairiausiose vietose; yra nemažai dieninių rūšių. Vidutinių platumų rūšys lengvai pakelia šaltį ir būna aktyvios iki rudens gilumos. Šiam pobūriui priklauso ir įprastos rūšys Phalangium opilio bei Opilio parietinus, kurios sutinkamos ant namų sienų. Dauguma Eupnoi (ypač Phalangiidae) – aktyvūs, greiti padarai, gyvenantys ant augalų.
- Pobūris Dyspnoi
- Šeima Ischyropsalidae
- Šeima Trogulidae
- Šeima Nemastomatidae
- Šeima Dicranolasmatidae
Dypsnoi pobūriui priklauso lėti, dirvožemyje gyvenantys šienpjoviai. Pavyzdžiui, Trogulus genties rūšys tokios lėtos, kad šienpjoviai atrodo beveik negyvi. Kojos trumpesnės nei Eupnoi. Danga elastinga, bet būna ir kieta. Pedipalai ploni, be čiuptuvų. Patelių kiaušintakis paprastai labai ilgas. Šie šienpjoviai paplitę visame pasaulyje, bet ypač jų daug subarktinėje zonoje.
- Pobūris Laniatores
- Šeima Triaenonychidae
- Šeima Oncopodidae
- Šeima Phalangodidae
- Šeima Cosmetidae
- Šeima Gonyleptidae
Šio pobūrio individai gyvena išskirtinai tropikuose. Pobūris yra pats didžiausias ir mažiausiai ištirtas. Šie šienpjoviai turi naguotus pedipalus ir labai tvirtą kūno dangą. Liemuo kauburiuotas, neretai su neįtikėtinomis ataugomis. Paplitę Centrinėje ir Pietų Amerikoje, pietų Afrikoje, Indijoje, Malaizijos salose, Australijoje. Daugiau ir įvairesnių yra tropinėje Amerikoje. Subarktikoje randama tik keletas Phalangodidae rūšių.
Nuorodos
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Šienpjoviai, Kas yra Šienpjoviai? Ką reiškia Šienpjoviai?
Opiliones Phalangium opilio Moksline klasifikacijaKaralyste Gyvunai Animalia Tipas Nariuotakojai Arthropoda Klase Voragyviai Arachnida Burys Sienpjoviai Opiliones Sienpjoviai lot Opiliones Phalangida bestuburiu gyvunu burys priklausantis voragyviu klasei 2005 m buvo zinoma apie 6300 ju rusiu kurias galima suskirstyti į keturis poburius Cyphophthalmi Eupnoi Dyspnoi LaniatoresSandaraPadidintas sienpjovio vaizdas rodantis beveik suaugusia galvakrutine su pilveliu kas yra pagrindinis skirtumas nuo voru Sienpjoviai primena vorus taciau ju yra segmentuotas ir artimai suauges su galvakrutine todel ju forma primena ovala Kunas nedidelis 1 22 mm ilgio kietas Pilvelis sudarytas is 9 10 tvirtai suaugusiu Turi keturias poras koju kurios palyginti su ju kunu issiskiria savo ilgiu jos gali siekti 16 cm Galuose dazniausiai buna naguciai kartais netgi dvigubi Taip pat turi viena pora trinariu paprastai smulkiu cheliceru nors Ischyropsalidae seimos jie ilgesni uz kuna ir 1 pora 5 6 nariu trumpu pedipalpu Dvi paprastos akys issidesciusios ant kauburelio taciau kai kurie urviniai sienpjoviai akiu neturi Ilgos kojos lengvai nuluzta ir lieka trukcioti dar apie minute nors kai kuriu rusiu apie valanda kad atitrauktu prieso demesį nuo ir leistu jai pabegti Sienpjoviai yra skirtalyciai kiausinius deda į gerai apsaugotas vietas Dauginimosi organai isdestyti pedipalpuose ir kojose Judedamas dazniausiai pavirsiu uzciuopia ilgiausia antra koju pora Regejimas blogai isvystytas Reakcija į įvairius dirgiklius buna maziau jautri nei daugumos kitu voragyviu ir atsakymas į juos paprastai buna ne begimas o sustingimas vietoje Kvepavimo organai trachejos kurios 1 2 am segmente atsiveria veduokliniais trachejiniais kveptukais stigmomis panasiais į vabzdziu Nervu sistema apgaubia stemple ganglijisku ziedu ir neturi suskirstymo į smegenis ir galvakrutines mazga Sienpjoviai neturi nei nuodu nei voratinkliniu liauku todel jie visiskai nepavojingi zmonems Taciau jie turi viena pora kvapiuju liauku isskirianciu specifinio kvapo skystuju medziagu Del astraus kvapo ju beveik niekas needa ElgesysParazituojancios erkes ant sienpjovio kuno Sienpjoviai yra paplite beveik visame pasaulyje ir sutinkami įvairiose vietose nuo misku ir pievu iki dykumu Kai kurie kalnuose pakyla iki amzino įsalo zonu Ypac daug ju galima rasti lapuociu ir misriuose miskuose dazni ir miestuose Dauguma sienpjoviu naktiniai plesrunai diena juos galima aptikti sustingusius su isskestomis kojomis Mitybos tipu jie skiriasi nuo daugumos voragyviu jie praryja ne tik skystas aukos kuno dalis bet ir kietas daleles kurias israuna cheliceromis ir atnesa iki burnos Tada maistas susmulkinamas pedipalu ir priekiniu koju ataugomis kurias daugelis sienpjoviu naudoja kaip zandikaulius Sienpjoviai yra plesrunai arba visaedziai Minta smulkiais vabzdziais ir kitais nariuotakojais gausiausia Phalangiidae seima taip pat vartoja ir augalus grybus ir ismatas Ischyropsalidae seima specializuojasi kaip sausumos sraigiu ir sliuzu vartotojai Daznai ant sienpjoviu kuno daugiausia koju galima pamatyt raudonu taskeliu Tai isoriniai parazitai erkes Allothrombium fuliginosum lervos Dauginimasis ir gyvenimo ciklasBiologinis sienpjoviu dauginimasis labiau primena vabzdzius negu kitus voragyvius Apvaisinimas vidinis patinas savo kopuliacijos organa įveda į pateles vulva Nepastebeta kad jie atlikinetu ritualinius sokius taciau patinai neretai susipesa del pateles Apvaisinta patele su ilgu kiausintakiu deda kiausinius į dirva Vienoje detuveje buna nuo keliu desimciu iki simto kiausiniu Is viso patele gali padeti iki 600 kiausiniu Issipereje sienpjoviai panasus į suaugusius Beaugdami 5 7 kartus issineria po to tampa lytiskai subrende Dauguma sienpjoviu gyvena apie metus atsiranda vasara dauginasi liepa rugpjutį o ziemoja jauni individai ir kiausiniai Kai kurios rusys suspeja per sezona atsivesti dvi kartas o ziemoja rudenine karta Uzfiksuoti atvejai kai atsirasdavo mazu sienpjoviu ziemos atsilimo metu Maksimali gyvenimo trukme 2 metai Panasumas į vabzdziusSienpjoviai atspindi paraleline evoliucija Prisitaikymas prie gyvenimo salygu sausumoje daugiau negu kitu voragyviu primena vabzdzius Ju kunas kompaktiskas tankus daznai turi kieta sarvuota pavirsiaus danga apsaugancia nuo dregmes praradimo ir mechaniniu pazeidimu taip pat isvystytas trachejinis kvepavimas Su vabzdziais juos sieja ir vidinio apvaisinimo ypatumai kiausiniu dejimas ilgu kiausintakiu į substrato giluma visaediskumas ir kieto maisto kramtymas Nykstantys sienpjoviaiManoma kad kai kurioms urviniu sienpjoviu rusims gresia pavojus jei ju urvai yra netoli miestu kur uztersta aplinka Taip pat ir zemdirbyste gali pakeisti ju areala Kitoms rusims kelia pavoju invazines rusys Visoms urvinems rusims gresia pavojus Brazilijoje Keturios sienpjoviu rusys įrasytos į Nacionalinį nykstanciu rusiu sarasa visos jos gyvena urvuose Giupponia chagasi Perez amp Kury 2002 Iandumoema uai Pinto da Rocha 1996 Pachylospeleus strinatii Silhavy 1974 ir Spaeleoleptes spaeleus H Soares 1966 Keletas sienpjoviu rusiu gali buti pazeidziamos ar netgi nykstancios Argentinoje tarp ju Achyloidellus fulvigranulatus Mello Leitao 1930 kuri gyvena tik virsuneje ir Pachyloides borellii Roewer 1925 gyvenanti zmoniu labai niokojamuose dregnuosiuose Argentinos miskuose Del zmoniu veiklos gresia pavojus ir urvinei Picunchenops spelaeus Maury 1988 rusiai Ne viena rusis nera įrasyta į jokia Argentinos Raudonaja knyga del to nesulaukia jokios apsaugos Maiorerus randoi Rambla 1993 buvo rasta tik vienoje Kanaru salu oloje Ji Ispanijos vyriausybes įtraukta į Catalogo Nacional de especies amenazadas Nacionalinis nykstanciu rusiu katalogas Texella reddelli Goodnight amp Goodnight 1967 ir Texella reyesi Ubick amp Briggs 1992 yra įtrauktos į rusiu kurioms gresia pavojus sarasa JAV Abi rusys gyvena centrinio Teksaso olose Dar yra nemazai kandidatu pakliuti į nykstanciuju sarasa KlasifikacijaPoburis Cyphophthalmi Seima Sironidae Seima Stylocellidae Į jį įeina patys primityviausi individai kurios atsirado dar karbono periode Jie mazi 2 3 mm ilgio su pailgu ovaliniu kunu ir trumpomis kojomis Galvakrutines sonuose yra du kaubureliai su kvapiuju liauku iseinanciomis angomis Akys redukuotos Danga labai kieta Gyvena subtropinese Eurazijos Afrikos ir Amerikos dalyse Kai kurios iskastines rusys kvepavo plauciais Poburis Eupnoi Seima Phalangiidae Seima Caddidae Siam poburiui priklauso sienpjoviai su ilgiausiomis kojomis ir minksta odine danga Caddidae seima issiskiria ir didelemis akimis Eupnoi sutinkami beveik visose klimatinese zonose ir paciose įvairiausiose vietose yra nemazai dieniniu rusiu Vidutiniu platumu rusys lengvai pakelia saltį ir buna aktyvios iki rudens gilumos Siam poburiui priklauso ir įprastos rusys Phalangium opilio bei Opilio parietinus kurios sutinkamos ant namu sienu Dauguma Eupnoi ypac Phalangiidae aktyvus greiti padarai gyvenantys ant augalu Poburis Dyspnoi Seima Ischyropsalidae Seima Trogulidae Seima Nemastomatidae Seima Dicranolasmatidae Dypsnoi poburiui priklauso leti dirvozemyje gyvenantys sienpjoviai Pavyzdziui Trogulus genties rusys tokios letos kad sienpjoviai atrodo beveik negyvi Kojos trumpesnes nei Eupnoi Danga elastinga bet buna ir kieta Pedipalai ploni be ciuptuvu Pateliu kiausintakis paprastai labai ilgas Sie sienpjoviai paplite visame pasaulyje bet ypac ju daug subarktineje zonoje Poburis Laniatores Seima Triaenonychidae Seima Oncopodidae Seima Phalangodidae Seima Cosmetidae Seima Gonyleptidae Sio poburio individai gyvena isskirtinai tropikuose Poburis yra pats didziausias ir maziausiai istirtas Sie sienpjoviai turi naguotus pedipalus ir labai tvirta kuno danga Liemuo kauburiuotas neretai su neįtiketinomis ataugomis Paplite Centrineje ir Pietu Amerikoje pietu Afrikoje Indijoje Malaizijos salose Australijoje Daugiau ir įvairesniu yra tropineje Amerikoje Subarktikoje randama tik keletas Phalangodidae rusiu NuorodosVikiteka Sienpjoviai vaizdine ir garsine medziaga