Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiaurės fryzų kalba Frasch Fresk Freesk FriiskKalbamaVokietijaKalbančiųjų skaičius8000 10 000Vieta pagal kalbančiųjų ska
Šiaurės fryzų kalba
| Šiaurės fryzų kalba Frasch, Fresk, Freesk, Friisk | |
| Kalbama | Vokietija |
|---|---|
| Kalbančiųjų skaičius | 8000–10 000 |
| Vieta pagal kalbančiųjų skaičių | į šimtuką nepatenka |
| Kilmė | indeuropiečių germanų vakarų germanų anglų-fryzų fryzų šiaurės fryzų |
| Rašto sistemos | lotynų |
| Oficialus statusas | |
| Oficiali kalba | Šiaurės Fryzija, Helgolandas |
| Kalbos kodai | |
| ISO 639-3 | frr |
Šiaurės fryzų kalba (Frasch, Fresk, Freesk, Friisk) – iš germanų prokalbės kilusios, vakarų germanų šakai priklausančios fryzų kalbos šiaurinių tarmių grupė. Ši kalba vartojama Šiaurės Fryzijos istorinio regiono šiaurinėje dalyje, kuri yra Jutlandijos pusiasalio pietvakariuose, dabar tai šiaurės Vokietijos Šlezvigo-Holšteino žemėje esančios šiaurės vakarų dalyje. Tikslus kalbančiųjų skaičius nežinomas (paprastai duomenys nurodomi tarp 8 ir 10 tūkst. žmonių.
Šiaurės fryzų kalba yra viena iš 3 fryzų kalbų tarmių grupių (kitos dvi – ir rytų (Zaterlando) fryzų).
Tarmės
Išskiriama 10 šiaurės fryzų tarmių:
- Salų tarmės:
- Ziulto fryzų
- Fėro-Amrumo fryzų
- Helgolando fryzų
- Žemyno tarmės:
- Vidinghardės fryzų
- Bekinghardės fryzų
- Karhardės fryzų
- Šiaurės Gėshardės fryzų
- Vidurio Gėshardės fryzų
- Pietų Gėshardės fryzų (išnyko 1981 m.)
- Haligeno fryzų
- Aiderštato fryzų (išnyko XVIII a.)
- Štrando fryzų (išnyko XVIII–XIX a.)
Salų ir žemyno tarmės gerokai skiriasi – pirmosios ankstyvesnės, ryškiai paveiktos pietų danų tarmių, o kitos vėlyvesnės, paveiktos vokiečių žemaičių tarmės. Kadangi istoriškai šiaurės fryzai neturėjo jokio ryškesnio kultūrinio centro, tarmės tarpusavyje maišėsi nedaug, nesusidarė jokios bendrinės kalbos. Pietinės tarmės (Štrando, Aiderštato) išnyko XVIII–XIX a., kadangi vietos fryzai perėmė vokiečių kultūrą, be to, į tuos kraštus atsikėlė daug olandų darbininkų.
Tarmių tarpusavio skirtumai:
| Tarmė | Tėvas | Motina | Sesuo | Brolis |
|---|---|---|---|---|
| Ziulto | Faaðer | Mooter | Sester | Bröðer |
| Fėro | aatj | mam | saster | bruler |
| Amrumo | bruder | |||
| Haligo | baabe | mäm | soster | bröör |
| Helgolando | Foor | Mem | Söster | Bruur |
| [Vidinghardės | tääte | määm | broor | |
| Karhardės | mäm | brauder | ||
| Bekinhardės | taatje | mam | brouder | |
| Vidurio Gėshardės | ate | mäm | broor | |
| Pietų Gėshardės | fåår, fååðer | brööðer | ||
| Šiaurės Gėshardės | fååje | soster | brår |
Šiaurės fryzų kalba nykstanti, įtraukta į UNESCO „raudonąją knygą“. Kalbančiųjų skaičius mažėja, kalbą moka daugiausia vyresni fryzai. Padėtis geresnė Fėro, Amrumo salose ir apylinkėse, kur vietinės tarmės mokoma mokykloje. Sparčiausiai nyksta pietinės tarmės. Visi šiaurės fryzai moka vokiečių kalbą (standartinę, dalis – vok. žemaičių tarmę), gyvenantys šiaurėje – ir danų (pietų jutlandų). Šlėzvige-Holšteine šiaurės fryzų kalba saugoma kaip mažumų kalba, nuo 2004 m. ji yra oficiali kalba Šiaurės Fryzijos ir Helgolando apskrityse.
Šaltiniai
- schleswig-holstein.de / Minderheiten in Schleswig-Holstein - Friesen
Nuorodos
- Šiaurės fryzų kalbos institutas
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Šiaurės fryzų kalba, Kas yra Šiaurės fryzų kalba? Ką reiškia Šiaurės fryzų kalba?
Siaures fryzu kalba Frasch Fresk Freesk FriiskKalbamaVokietijaKalbanciuju skaicius8000 10 000Vieta pagal kalbanciuju skaiciuį simtuka nepatenkaKilmeindeuropieciu germanu vakaru germanu anglu fryzu fryzu siaures fryzuRasto sistemoslotynuOficialus statusasOficiali kalbaSiaures Fryzija HelgolandasKalbos kodaiISO 639 3frr Siaures fryzu kalba Frasch Fresk Freesk Friisk is germanu prokalbes kilusios vakaru germanu sakai priklausancios fryzu kalbos siauriniu tarmiu grupe Si kalba vartojama Siaures Fryzijos istorinio regiono siaurineje dalyje kuri yra Jutlandijos pusiasalio pietvakariuose dabar tai siaures Vokietijos Slezvigo Holsteino zemeje esancios siaures vakaru dalyje Tikslus kalbanciuju skaicius nezinomas paprastai duomenys nurodomi tarp 8 ir 10 tukst zmoniu Siaures fryzu kalba yra viena is 3 fryzu kalbu tarmiu grupiu kitos dvi ir rytu Zaterlando fryzu TarmesSiaures Fryzija paveiklelio virsaus desineje Siaures fryzu kalbos tarmiu zemelapis Isskiriama 10 siaures fryzu tarmiu Salu tarmes Ziulto fryzu Fero Amrumo fryzu Helgolando fryzu Zemyno tarmes Vidinghardes fryzu Bekinghardes fryzu Karhardes fryzu Siaures Geshardes fryzu Vidurio Geshardes fryzu Pietu Geshardes fryzu isnyko 1981 m Haligeno fryzu Aiderstato fryzu isnyko XVIII a Strando fryzu isnyko XVIII XIX a Salu ir zemyno tarmes gerokai skiriasi pirmosios ankstyvesnes ryskiai paveiktos pietu danu tarmiu o kitos velyvesnes paveiktos vokieciu zemaiciu tarmes Kadangi istoriskai siaures fryzai neturejo jokio ryskesnio kulturinio centro tarmes tarpusavyje maisesi nedaug nesusidare jokios bendrines kalbos Pietines tarmes Strando Aiderstato isnyko XVIII XIX a kadangi vietos fryzai pereme vokieciu kultura be to į tuos krastus atsikele daug olandu darbininku Tarmiu tarpusavio skirtumai Tarme Tevas Motina Sesuo BrolisZiulto Faader Mooter Sester BroderFero aatj mam saster brulerAmrumo bruderHaligo baabe mam soster broorHelgolando Foor Mem Soster Bruur Vidinghardes taate maam broorKarhardes mam brauderBekinhardes taatje mam brouderVidurio Geshardes ate mam broorPietu Geshardes faar faader brooderSiaures Geshardes faaje soster brar Siaures fryzu kalba nykstanti įtraukta į UNESCO raudonaja knyga Kalbanciuju skaicius mazeja kalba moka daugiausia vyresni fryzai Padetis geresne Fero Amrumo salose ir apylinkese kur vietines tarmes mokoma mokykloje Sparciausiai nyksta pietines tarmes Visi siaures fryzai moka vokieciu kalba standartine dalis vok zemaiciu tarme gyvenantys siaureje ir danu pietu jutlandu Slezvige Holsteine siaures fryzu kalba saugoma kaip mazumu kalba nuo 2004 m ji yra oficiali kalba Siaures Fryzijos ir Helgolando apskrityse Saltiniaischleswig holstein de Minderheiten in Schleswig Holstein FriesenNuorodosWikipedia Vikipedija Siaures fryzu kalba Duomenys apie kodu frr zymima kalba svetaineje ethnologue com Siaures fryzu kalbos institutas