Makedonijos regionas esantis Balkanų pusiasalyje geografiškai nėra tiksliai apibrėžtas Nuo XIV a vid iki XX a pradžios į
Šiaurės Makedonijos istorija

Makedonijos regionas, esantis Balkanų pusiasalyje, geografiškai nėra tiksliai apibrėžtas. Nuo XIV a. vid. iki XX a. pradžios į tris provincijas padalintas regionas buvo Osmanų imperijos dalimi. Svarbiausias prekybos miestas buvo Salonikai, kurie nuo Bizantijos laikų buvo daugiakultūris miestas, kuriame kartu gyveno graikų ortodoksų, musulmonų ir judėjų bendruomenės. Šiame straipsnyje aprašyta Makedonijos istorija, daugiausia dėmesio kreipiant į Makedonijos regiono dalį, kurioje vėliau susiformavo .
Šiaurės Makedonijos istorija |
Pajonija |
Bizantijos imperija |
Slavai berezitai |
Pirmoji Bulgarijos imperija |
Bizantija (Bulgarijos tema) |
Lotynų imperija > |
Antroji Bulgarijos imperija |
Serbijos imperija: |
Prilepo karalystė, Velbuždo desp. |
Osmanų imperija (Rumelijos ejaletas) |
Serbijos karalystė () |
Jugoslavijos karalystė () |
Albanija, Bulgarija |
Jugoslavija () |
Šiaurės Makedonija |
1878 m. Makedonija trumpam išsilaisvino iš osmanų priespaudos ir tapo Bulgarijos dalimi. 1903 m. sukurta „dešimties dienų“ valstybė. 1912 m. regioną užėmė Serbija, 1929 m. respublika įėjo į Jugoslavijos karalystės sudėtį, Antrojo pasaulinio karo metu buvo okupuota Bulgarijos ir Albanijos, 1946 m. gavo respublikos statusą Jugoslavijos federacijoje, 1991 m. referendumu pasiskelbė nepriklausoma respublika. Iki pat šiol Makedonija konfliktuoja su Graikija dėl šalies pavadinimo.
Antika
Antikoje didžioji dabartinės Makedonijos Respublikos teritorijos dalis priklausė Peonijos karalystei, kurioje gyveno trakų kilmės peonų tauta, taip pat dalis Makedonijos priklausė Ilyrijai ir Dardanijai, kuriose gyveno įvairios ilyrų tautos, bei ir , kuriose gyveno nepriklausomos senovės makedonų tautos.
Viduramžiai
gentys į dabartinės Makedonijos teritoriją atsikėlė VI a. Bizantijos graikai slavų gyvenvietes vadino „Sklavines“. Sklavinai dalyvavo keliuose sukilimuose prieš Bizantijos imperiją – vieni arba padedami bulgarų ar avarų. Apie 680 m. bulgarų grupė, vadovaujama chano Kubero (kuris priklausė tam pačiam klanui kaip ir Dunojaus bulgarų chanas Asparuchas), apsistojo ir suorganizavo keletą kampanijų į Salonikų regioną.
VII a. pab. Justinianas II surengė didelius karinius žygius prieš sklavinus, paėmė į nelaisvę per 110 000 slavų ir išsiuntė juos į Kapadokiją.
Pirmojoje Bulgarijos imperijoje
Po 836/837 m. Bizantijos rašytiniuose šaltiniuose nebeminimi sklavinai, nes Makedonijos slavai asimiliavosi Pirmoje Bulgarijos imperijoje. Šventieji ir , Bizantijos graikai, gimę Salonikuose, sukūrė pirmąją slavišką abėcėlę ir senąją bažnytinę slavų kalbą.
X a. pab. didžioji dabartinės Makedonijos dalis tapo politiniu ir kultūriniu Pirmosios Bulgarijos imperijos centru, valdomu caro Samuilo, o Bizantijos imperatorius Bazilijus II užkariavo rytinę imperijos dalį su sostine Preslavu. 972 m. Ohride įsikūrė nauja sostinė, tapusi Bulgarijos patriarchato sostu. Po kelių beveik nenutrūkstamos kovos dešimtmečių Bulgariją užėmė Bizantija. 1018 m. visa Makedonija tapo Bizantijos dalimi kaip Bulgarijos teritorija.
XIII–XIV a.
Pagrindiniai straipsniai:Antroji Bulgarijos imperija, Serbijos imperija
XIII ir XIV a. Bizantijos valdymas keitėsi su bulgarų ir serbų vadovavimu. Pvz., Konstantinas Asenas, buvęs bajoras iš Skopjės, valdė kaip Bulgarijos caras nuo 1257 iki 1277 m. Vėliau Skopjė tapo Serbijos imperijos, valdomos Stefano Dušano, sostine.
Mrniavčevičių ir Dragašų dinastijos
Po Serbijos imperijos žlugimo rajonas tapo nepriklausomų vietinių Serbijos vadovų ( ir Dragašų dinastijų) domenu. Mrniavčevičių dinastijos valdoms priklausė dab. Makedonijos vakarinės dalys, o Dragašų dinastijai – rytinės. Mrniavčevičių dinastijos sostinė buvo Prilepas. Žinomi tik du Mrniavčevičių giminės valdovai – karalius Vukašinas Mrniavčevičius ir jo sūnus, karalius Marko. Karalius Marko tapo Osmanų imperijos vasalu, vėliau žuvo Rovine mūšyje.
Makedonijos klausimas XIX–XX a
Po Konstantinopolio žlugimo 1453 m. ir Bizantijos imperijos sunaikinimo sultonas Mehmedas II 1454 m. patvirtino Konstantinopolio patriarchą visų Osmanų imperijos stačiatikių krikščionių vadovu. Po tolimesnių Osmanų užkariavimų patriarchas tapo ir serbų bei bulgarų stačiatikių bažnyčių vadovu, kurios turėjo atsisakyti ir . Šių negraikų bažnyčių buvo skiriamas Konstantinopolio patriarcho, o patriarchatas buvo atsakingas už specialaus stačiatikiams valdiniams skirto mokesčio surinkimą. Ši stačiatikių ir Osmanų koegzistencija užtikrino fizinį ir kultūrinį stačiatikybės išlikimą Osmanų imperijoje. Graikų ir armėnų kilmės kleras iš sultono gavo privilegijuotą padėtį Serbijos, Bulgarijos ir Rumunijos klero atžvilgiu. Taip susidarė stipri įtampa stačiatikių bažnyčios viduje. Osmanų karinę ir politinę priespaudą kenčiančios Balkanų slavų tautos papildomai patyrė ir priespaudą iš krikščionių graikų pusės. 1767 m. sultonas panaikino , o tai dar sustiprino graikų bažnyčios įtaką slavams.
1870 m. sultono ediktu sukurtas Bulgarijos egzarchatas. Pirmas Bulgarijos egzarchas Antimas I tapo tautos lyderiu Makedonijoje, Trakijoje ir Mezijoje (Šiaurės Bulgarija).
Serbijos sudėtyje (1912–1944)
Pirmojo Balkanų karo metu 1912 m. regioną užėmė Serbija ir aneksavo karinėmis sutartimis. Ji neturėjo jokios administracinės autonomijos ir buvo vadinama Južna Srbija ('Pietų Serbija') arba Stara Srbija ('Senoji Serbija').
Po pirmojo pasaulinio karo Serbijos karalystė prisijungė prie naujos Serbų, kroatų ir slovėnų karalystės. 1929 m. karalystė pervadinta į Jugoslavijos karalystę ir padalinta į provincijas – . Vardaro banovinos sostine tapo Skopjė ir jos žemės sudarė tai, kas šiandien yra Makedonijos respublika.
Per antrąjį pasaulinį karą Vardaro banovina, okupuota 1941–1944 italų valdomos Albanijos, kuri aneksavo albanų gyvenamus regionus, ir provokiškos Bulgarijos, okupavusios likusias dalis. Okupavusios valstybės persekiojo provincijos gyventojus, kurie priešinosi joms. Tai privertė kai kuriuos stoti į komunistų pasipriešinimo Josipas Broz Tito judėjimą. Tačiau Bulgarijos armija buvo dalinai sudaryta iš vietinių gyventojų, kurie sudarė apie 40 proc. karių kiekviename batalione.
Socialistinės Jugoslavijos sudėtyje
Po antro pasaulinio karo, Jugoslavija atsikūrė kaip federacija, valdoma Tito Jugoslavijos komunistų partijos. Kai buvusi Vardaro provincija buvo įkurta 1944 m., didžioji dalis teritorijos paversta atskira respublika, o šiaurinės provincijos dalys liko Serbijoje. 1946 m. nauja respublika gavo federalinį statusą kaip autonominė . 1963 m. Jugoslavijos konstitucijoje ji pervadinta, kad susilygiuotų su kitomis Jugoslavijos respublikomis – .
Graikija buvo susirūpinusi dėl Jugoslavijos vyriausybės iniciatyvos, nes turėjo teritorinių reikalavimų ateityje į šiaurės Graikijos provinciją, kuri formavo istorinės Makedonijos pagrindus ir oficialiai taip pat vadinta Makedonija. Jugoslavų valdžia irgi skatino makedonų tautinį tapatumą ir makedonų kalbos vystymąsi. 1944 m. Makedonijos kalba sudaryta iš slavų dialekto, vartoto aplink Velesą. Vėliau tai papiktino ir Graikiją, ir Bulgariją, dėl naujų valstybių teritorinių pretenzijų į graikų ir bulgarų Makedonijos regiono dalis, gautas po Balkanų karo.
Graikų pilietinio karo metu (1944–1949 m.), dauguma makedoniečių (nepaisant tautybės) dalyvavo ELAS judėjime suorganizuotame Graikijos komunistų partijos. ELAS ir Jugoslavija gerai sutarė iki 1949 m., kai ėmė nesutarti dėl Tito lojalumo trūkumo Stalinui. Karui pasibaigus, ELAS kariams, pabėgusiems į pietų Jugoslaviją ir Bulgariją, neleista sugrįžti; leista tik tiems, kurie laikė save graikais, o laikiusiems save bulgarais ar makedoniečiais uždrausta. Šie įvykiai prisidėjo ir prie jugoslavų ir graikų santykių pablogėjimo Makedonijoje.
Nepriklausomybė
1991 m. rugsėjo 8 d., Socialistinė Makedonijos respublika sušaukė referendumą dėl nepriklausomybės nuo Jugoslavijos, pasivadinant Makedonijos respublika. Referendumo klausimas suformuluotas taip: „Ar Jūs remiate nepriklausomą Makedoniją su galimybe ateityje priklausyti suverenių Jugoslavijos šalių sąjungai?“. Bulgarija pirmoji pripažino valstybę nauju konstituciniu pavadinimu. Tačiau atidėtas tarptautinis pripažinimas dėl Graikijos pasipriešinimo pavartotam graikiškam pavadinimui ir nacionaliniams simboliams, kartu prieštaringoms nuostatoms Respublikos konstitucijoje. Kompromisas pasiektas, kai Jungtinės Tautos 1993 m. pripažino valstybę pavadinimu „Buvusi Jugoslavijos respublika Makedonija“.
Graikija vis dar buvo nepatenkinta ir paskelbė ekonominę blokadą 1994 m. vasario mėn. 1995 m. rugsėjo mėn. sankcijos nutrauktos, kai Makedonija pakeitė vėliavą ir konstitucijos straipsnius, teikiančius Makedonijai teisę kištis į kitų valstybių reikalus. Graikijos ir Makedonijos santykiai stabilizavosi, bet valstybės pavadinimas vis dar kelia nesutarimų.
Jungtinėms Tautoms pripažinus laikinąjį pavadinimą „Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija“, kitos tarptautinės organizacijos priėmė tą patį nutarimą. Daugiau negu pusė JT narių pripažino valstybę kaip Makedonijos respubliką, tarp jų JAV, o kitos vartoja laikiną terminą „Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija“ arba nepalaiko diplomatinių santykių su Makedonija.
1999 m. Kosovo karo metu į Makedoniją atsikėlė iki 340 000 albanų iš Kosovo, sutrikdydami šalies gyvenimą ir padidindami albanų mažumą. Makedonijoje atsirado pabėgėlių stovyklos. Tuo tarpu Atėnai leido graikų Makedoniją naudoti kaip koridorių NATO pajėgoms, pulsiančioms Serbiją. Salonikai tapo vienu svarbiausių humanitarinės pagalbos centrų. Pati respublika į konfliktą neįsivėlė.
Po Slobodano Miloševičiaus nušalinimo daugumai pabėgėlių leista grįžti namo, prižiūrint JTO. Tačiau karas pablogino Makedonijos albanų ir etninių makedonų santykius. Vienas teigiamų aspektų, jog Atėnai ir Ankara sudarė „neįsitraukimo“ frontą. Graikijoje smarkiai priešintasi NATO ir JAV reakcijai, bet neremiantys karo prarado paramą.
Makedonijos konfliktas
2001 m. pavasarį etniniai albanų sukilėliai, pasivadinę Nacionaline Išsivadavimo Armija (NIA), kai kurie iš jų buvę Kosovo Išsivadavimo Armijos nariai, pradėjo sukilimus vakarų Makedonijoje. Jie reikalavo perrašyti konstituciją ir įtraukti konkrečius etninių albanų reikalavimus, pvz.: kalbos teises. Partizanus rėmė albanai NATO valdytame Kosove ir etniniai albanų partizanai demilitarizuotoje zonoje tarp Kosovo ir likusios Serbijos. Sukilimas vyko prie Tetovo, penkto pagal dydį miesto Makedonijoje.
Po griežtų NATO sankcijų albanų partizanams Kosove, ES atstovai birželio mėn. galėjo derėtis dėl paliaubų. Vyriausybė suteikė etniniams albanams daugiau teisių, o partizanai savanoriškai perleido tvarkos priežiūrą NATO. Šis susitarimas pavyko ir 2001 m. rugpjūčio mėn. 3 500 NATO kariai įvykdė operaciją „Esminis rezultatas“, kad atgautų pozicijas. Operacijai pasibaigus, rugsėjo mėn., oficialiai NIA išsiformavo. Nuo to laiko etniniai santykiai pagerėjo, nors kartais užfiksuojami nedideli pažeidimai prieš policiją.
2004 m. vasario 26 d., prezidentas Boris Trajkovski žuvo lėktuvo katastrofoje, Bosnijos ir Hercegovinos teritorijoje. Oficialaus tyrimo rezultatai skelbė, kad lėktuvas sugedo dėl komandos klaidų, padarytų per nusileidimą Mostaro aerouoste.
2004 m. kovo mėn. Makedonijos respublika išsiuntė pareiškimą narystei ES. 2005 m. gruodžio 17 d. ES prezidiumas įvardijo Makedoniją kaip kandidatę prisijungti.
Nesutarimai dėl pavadinimo
Šiame straipsnyje bent dalis informacijos yra pasenusi – nesutarimai baigėsi Jeigu galite, atnaujinkite informaciją ir ištrinkite šį pranešimą. |
2005 m. rugpjūčio mėn. Lenkija 112-ta iš 191 JTO narių pripažino Makedonijos respubliką šiuo konstituciniu pavadinimu. Nuolatinis susitarimas tarp Graikijos ir Makedonijos dar nepasiektas. Paskutinis publikuotas pasiūlymas buvo „Makedonijos-Skopjė Respublika“, bet Makedonijos respublika jį atmetė. JTO tarpininkas Matthew Nimetz pasiūlė kitą formą po kelių mėnesių – kad terminą „Makedonijos respublika“ vartotų tos šalys, kurios pripažino tokį pavadinimą, Graikija naudotų pavadinimą „Makedonijos-Skopjė respublika“, tuo tarpu tarptautinės institucijos vartotų „Makedonijos respublikos“ terminą. Tačiau Graikija atmetė šį pasiūlymą.
Šaltiniai
- Bauer, Susan Wise: The History of the Ancient World: From the Earliest Accounts to the Fall of Rome (2007), ISBN 0-393-05974-X, p. 518.
- Wilkes, John: The Illyrians, Wiley-Blackwell, 1996, ISBN 0-631-19807-5, p. 49.
- Sealey, Raphael, A history of the Greek city states, ca. 700–338 B.C., University of California Press, 1976 ISBN 0-520-03177-6, p. 442.
- Evans, Thammy, Macedonia, Bradt Travel Guides, 2007, ISBN 1-84162-186-2, p. 13
Airija | Albanija | Andora | Armėnija | Austrija | Azerbaidžanas | Baltarusija | Belgija | Bosnija ir Hercegovina | Bulgarija | Čekija | Danija | Estija | Graikija | Gruzija | Islandija | Ispanija | Italija | Jungtinė Karalystė | Juodkalnija | Kazachija | Kosovas | Kroatija | Latvija | Lenkija | Lichtenšteinas | Lietuva | Liuksemburgas | Makedonija | Malta | | Monakas | Norvegija | Nyderlandai | Portugalija | Prancūzija | Rumunija | Rusija | San Marinas | Serbija | Slovakija | Slovėnija | Suomija | Švedija | Šveicarija | Turkija | Ukraina | | Vengrija | Vokietija
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Šiaurės Makedonijos istorija, Kas yra Šiaurės Makedonijos istorija? Ką reiškia Šiaurės Makedonijos istorija?
Makedonijos regionas esantis Balkanu pusiasalyje geografiskai nera tiksliai apibreztas Nuo XIV a vid iki XX a pradzios į tris provincijas padalintas regionas buvo Osmanu imperijos dalimi Svarbiausias prekybos miestas buvo Salonikai kurie nuo Bizantijos laiku buvo daugiakulturis miestas kuriame kartu gyveno graiku ortodoksu musulmonu ir judeju bendruomenes Siame straipsnyje aprasyta Makedonijos istorija daugiausia demesio kreipiant į Makedonijos regiono dalį kurioje veliau susiformavo Siaures Makedonijos istorijaPajonijaBizantijos imperijaSlavai berezitaiPirmoji Bulgarijos imperijaBizantija Bulgarijos tema Lotynu imperija gt Antroji Bulgarijos imperijaSerbijos imperija Prilepo karalyste Velbuzdo desp Osmanu imperija Rumelijos ejaletas Serbijos karalyste Jugoslavijos karalyste Albanija BulgarijaJugoslavija Siaures Makedonija 1878 m Makedonija trumpam issilaisvino is osmanu priespaudos ir tapo Bulgarijos dalimi 1903 m sukurta desimties dienu valstybe 1912 m regiona uzeme Serbija 1929 m respublika įejo į Jugoslavijos karalystes sudetį Antrojo pasaulinio karo metu buvo okupuota Bulgarijos ir Albanijos 1946 m gavo respublikos statusa Jugoslavijos federacijoje 1991 m referendumu pasiskelbe nepriklausoma respublika Iki pat siol Makedonija konfliktuoja su Graikija del salies pavadinimo AntikaAntikoje didzioji dabartines Makedonijos Respublikos teritorijos dalis priklause Peonijos karalystei kurioje gyveno traku kilmes peonu tauta taip pat dalis Makedonijos priklause Ilyrijai ir Dardanijai kuriose gyveno įvairios ilyru tautos bei ir kuriose gyveno nepriklausomos senoves makedonu tautos Viduramziaigentys į dabartines Makedonijos teritorija atsikele VI a Bizantijos graikai slavu gyvenvietes vadino Sklavines Sklavinai dalyvavo keliuose sukilimuose pries Bizantijos imperija vieni arba padedami bulgaru ar avaru Apie 680 m bulgaru grupe vadovaujama chano Kubero kuris priklause tam paciam klanui kaip ir Dunojaus bulgaru chanas Asparuchas apsistojo ir suorganizavo keleta kampaniju į Saloniku regiona VII a pab Justinianas II surenge didelius karinius zygius pries sklavinus paeme į nelaisve per 110 000 slavu ir issiunte juos į Kapadokija Pirmojoje Bulgarijos imperijoje Pagrindinis straipsnis Pirmoji Bulgarijos imperija Po 836 837 m Bizantijos rasytiniuose saltiniuose nebeminimi sklavinai nes Makedonijos slavai asimiliavosi Pirmoje Bulgarijos imperijoje Sventieji ir Bizantijos graikai gime Salonikuose sukure pirmaja slaviska abecele ir senaja baznytine slavu kalba X a pab didzioji dabartines Makedonijos dalis tapo politiniu ir kulturiniu Pirmosios Bulgarijos imperijos centru valdomu caro Samuilo o Bizantijos imperatorius Bazilijus II uzkariavo rytine imperijos dalį su sostine Preslavu 972 m Ohride įsikure nauja sostine tapusi Bulgarijos patriarchato sostu Po keliu beveik nenutrukstamos kovos desimtmeciu Bulgarija uzeme Bizantija 1018 m visa Makedonija tapo Bizantijos dalimi kaip Bulgarijos teritorija XIII XIV a Pagrindiniai straipsniai Antroji Bulgarijos imperija Serbijos imperija XIII ir XIV a Bizantijos valdymas keitesi su bulgaru ir serbu vadovavimu Pvz Konstantinas Asenas buves bajoras is Skopjes valde kaip Bulgarijos caras nuo 1257 iki 1277 m Veliau Skopje tapo Serbijos imperijos valdomos Stefano Dusano sostine Mrniavceviciu ir Dragasu dinastijos Serbijos Juodkalnijos ir Makedonijos teritorijos XIV a I puseje Po Serbijos imperijos zlugimo rajonas tapo nepriklausomu vietiniu Serbijos vadovu ir Dragasu dinastiju domenu Mrniavceviciu dinastijos valdoms priklause dab Makedonijos vakarines dalys o Dragasu dinastijai rytines Mrniavceviciu dinastijos sostine buvo Prilepas Zinomi tik du Mrniavceviciu gimines valdovai karalius Vukasinas Mrniavcevicius ir jo sunus karalius Marko Karalius Marko tapo Osmanu imperijos vasalu veliau zuvo Rovine musyje Makedonijos klausimas XIX XX aPo Konstantinopolio zlugimo 1453 m ir Bizantijos imperijos sunaikinimo sultonas Mehmedas II 1454 m patvirtino Konstantinopolio patriarcha visu Osmanu imperijos staciatikiu krikscioniu vadovu Po tolimesniu Osmanu uzkariavimu patriarchas tapo ir serbu bei bulgaru staciatikiu baznyciu vadovu kurios turejo atsisakyti ir Siu negraiku baznyciu buvo skiriamas Konstantinopolio patriarcho o patriarchatas buvo atsakingas uz specialaus staciatikiams valdiniams skirto mokescio surinkima Si staciatikiu ir Osmanu koegzistencija uztikrino fizinį ir kulturinį staciatikybes islikima Osmanu imperijoje Graiku ir armenu kilmes kleras is sultono gavo privilegijuota padetį Serbijos Bulgarijos ir Rumunijos klero atzvilgiu Taip susidare stipri įtampa staciatikiu baznycios viduje Osmanu karine ir politine priespauda kenciancios Balkanu slavu tautos papildomai patyre ir priespauda is krikscioniu graiku puses 1767 m sultonas panaikino o tai dar sustiprino graiku baznycios įtaka slavams 1870 m sultono ediktu sukurtas Bulgarijos egzarchatas Pirmas Bulgarijos egzarchas Antimas I tapo tautos lyderiu Makedonijoje Trakijoje ir Mezijoje Siaures Bulgarija Serbijos sudetyje 1912 1944 Pirmojo Balkanu karo metu 1912 m regiona uzeme Serbija ir aneksavo karinemis sutartimis Ji neturejo jokios administracines autonomijos ir buvo vadinama Juzna Srbija Pietu Serbija arba Stara Srbija Senoji Serbija Po pirmojo pasaulinio karo Serbijos karalyste prisijunge prie naujos Serbu kroatu ir slovenu karalystes 1929 m karalyste pervadinta į Jugoslavijos karalyste ir padalinta į provincijas Vardaro banovinos sostine tapo Skopje ir jos zemes sudare tai kas siandien yra Makedonijos respublika Per antrajį pasaulinį kara Vardaro banovina okupuota 1941 1944 italu valdomos Albanijos kuri aneksavo albanu gyvenamus regionus ir provokiskos Bulgarijos okupavusios likusias dalis Okupavusios valstybes persekiojo provincijos gyventojus kurie priesinosi joms Tai priverte kai kuriuos stoti į komunistu pasipriesinimo Josipas Broz Tito judejima Taciau Bulgarijos armija buvo dalinai sudaryta is vietiniu gyventoju kurie sudare apie 40 proc kariu kiekviename batalione Socialistines Jugoslavijos sudetyjePo antro pasaulinio karo Jugoslavija atsikure kaip federacija valdoma Tito Jugoslavijos komunistu partijos Kai buvusi Vardaro provincija buvo įkurta 1944 m didzioji dalis teritorijos paversta atskira respublika o siaurines provincijos dalys liko Serbijoje 1946 m nauja respublika gavo federalinį statusa kaip autonomine 1963 m Jugoslavijos konstitucijoje ji pervadinta kad susilygiuotu su kitomis Jugoslavijos respublikomis Graikija buvo susirupinusi del Jugoslavijos vyriausybes iniciatyvos nes turejo teritoriniu reikalavimu ateityje į siaures Graikijos provincija kuri formavo istorines Makedonijos pagrindus ir oficialiai taip pat vadinta Makedonija Jugoslavu valdzia irgi skatino makedonu tautinį tapatuma ir makedonu kalbos vystymasi 1944 m Makedonijos kalba sudaryta is slavu dialekto vartoto aplink Velesa Veliau tai papiktino ir Graikija ir Bulgarija del nauju valstybiu teritoriniu pretenziju į graiku ir bulgaru Makedonijos regiono dalis gautas po Balkanu karo Graiku pilietinio karo metu 1944 1949 m dauguma makedonieciu nepaisant tautybes dalyvavo ELAS judejime suorganizuotame Graikijos komunistu partijos ELAS ir Jugoslavija gerai sutare iki 1949 m kai eme nesutarti del Tito lojalumo trukumo Stalinui Karui pasibaigus ELAS kariams pabegusiems į pietu Jugoslavija ir Bulgarija neleista sugrįzti leista tik tiems kurie laike save graikais o laikiusiems save bulgarais ar makedonieciais uzdrausta Sie įvykiai prisidejo ir prie jugoslavu ir graiku santykiu pablogejimo Makedonijoje Nepriklausomybe1991 m rugsejo 8 d Socialistine Makedonijos respublika susauke referenduma del nepriklausomybes nuo Jugoslavijos pasivadinant Makedonijos respublika Referendumo klausimas suformuluotas taip Ar Jus remiate nepriklausoma Makedonija su galimybe ateityje priklausyti suvereniu Jugoslavijos saliu sajungai Bulgarija pirmoji pripazino valstybe nauju konstituciniu pavadinimu Taciau atidetas tarptautinis pripazinimas del Graikijos pasipriesinimo pavartotam graikiskam pavadinimui ir nacionaliniams simboliams kartu priestaringoms nuostatoms Respublikos konstitucijoje Kompromisas pasiektas kai Jungtines Tautos 1993 m pripazino valstybe pavadinimu Buvusi Jugoslavijos respublika Makedonija Graikija vis dar buvo nepatenkinta ir paskelbe ekonomine blokada 1994 m vasario men 1995 m rugsejo men sankcijos nutrauktos kai Makedonija pakeite veliava ir konstitucijos straipsnius teikiancius Makedonijai teise kistis į kitu valstybiu reikalus Graikijos ir Makedonijos santykiai stabilizavosi bet valstybes pavadinimas vis dar kelia nesutarimu Jungtinems Tautoms pripazinus laikinajį pavadinima Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija kitos tarptautines organizacijos prieme ta patį nutarima Daugiau negu puse JT nariu pripazino valstybe kaip Makedonijos respublika tarp ju JAV o kitos vartoja laikina termina Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija arba nepalaiko diplomatiniu santykiu su Makedonija 1999 m Kosovo karo metu į Makedonija atsikele iki 340 000 albanu is Kosovo sutrikdydami salies gyvenima ir padidindami albanu mazuma Makedonijoje atsirado pabegeliu stovyklos Tuo tarpu Atenai leido graiku Makedonija naudoti kaip koridoriu NATO pajegoms pulsiancioms Serbija Salonikai tapo vienu svarbiausiu humanitarines pagalbos centru Pati respublika į konflikta neįsivele Po Slobodano Miloseviciaus nusalinimo daugumai pabegeliu leista grįzti namo priziurint JTO Taciau karas pablogino Makedonijos albanu ir etniniu makedonu santykius Vienas teigiamu aspektu jog Atenai ir Ankara sudare neįsitraukimo fronta Graikijoje smarkiai priesintasi NATO ir JAV reakcijai bet neremiantys karo prarado parama Makedonijos konfliktasPagrindinis straipsnis 2001 m pavasarį etniniai albanu sukileliai pasivadine Nacionaline Issivadavimo Armija NIA kai kurie is ju buve Kosovo Issivadavimo Armijos nariai pradejo sukilimus vakaru Makedonijoje Jie reikalavo perrasyti konstitucija ir įtraukti konkrecius etniniu albanu reikalavimus pvz kalbos teises Partizanus reme albanai NATO valdytame Kosove ir etniniai albanu partizanai demilitarizuotoje zonoje tarp Kosovo ir likusios Serbijos Sukilimas vyko prie Tetovo penkto pagal dydį miesto Makedonijoje Po grieztu NATO sankciju albanu partizanams Kosove ES atstovai birzelio men galejo deretis del paliaubu Vyriausybe suteike etniniams albanams daugiau teisiu o partizanai savanoriskai perleido tvarkos prieziura NATO Sis susitarimas pavyko ir 2001 m rugpjucio men 3 500 NATO kariai įvykde operacija Esminis rezultatas kad atgautu pozicijas Operacijai pasibaigus rugsejo men oficialiai NIA issiformavo Nuo to laiko etniniai santykiai pagerejo nors kartais uzfiksuojami nedideli pazeidimai pries policija 2004 m vasario 26 d prezidentas Boris Trajkovski zuvo lektuvo katastrofoje Bosnijos ir Hercegovinos teritorijoje Oficialaus tyrimo rezultatai skelbe kad lektuvas sugedo del komandos klaidu padarytu per nusileidima Mostaro aerouoste 2004 m kovo men Makedonijos respublika issiunte pareiskima narystei ES 2005 m gruodzio 17 d ES prezidiumas įvardijo Makedonija kaip kandidate prisijungti Nesutarimai del pavadinimo Siame straipsnyje bent dalis informacijos yra pasenusi nesutarimai baigesiJeigu galite atnaujinkite informacija ir istrinkite sį pranesima 2005 m rugpjucio men Lenkija 112 ta is 191 JTO nariu pripazino Makedonijos respublika siuo konstituciniu pavadinimu Nuolatinis susitarimas tarp Graikijos ir Makedonijos dar nepasiektas Paskutinis publikuotas pasiulymas buvo Makedonijos Skopje Respublika bet Makedonijos respublika jį atmete JTO tarpininkas Matthew Nimetz pasiule kita forma po keliu menesiu kad termina Makedonijos respublika vartotu tos salys kurios pripazino tokį pavadinima Graikija naudotu pavadinima Makedonijos Skopje respublika tuo tarpu tarptautines institucijos vartotu Makedonijos respublikos termina Taciau Graikija atmete sį pasiulyma SaltiniaiBauer Susan Wise The History of the Ancient World From the Earliest Accounts to the Fall of Rome 2007 ISBN 0 393 05974 X p 518 Wilkes John The Illyrians Wiley Blackwell 1996 ISBN 0 631 19807 5 p 49 Sealey Raphael A history of the Greek city states ca 700 338 B C University of California Press 1976 ISBN 0 520 03177 6 p 442 Evans Thammy Macedonia Bradt Travel Guides 2007 ISBN 1 84162 186 2 p 13 v rEuropos saliu istorijos Airija Albanija Andora Armenija Austrija Azerbaidzanas Baltarusija Belgija Bosnija ir Hercegovina Bulgarija Cekija Danija Estija Graikija Gruzija Islandija Ispanija Italija Jungtine Karalyste Juodkalnija Kazachija Kosovas Kroatija Latvija Lenkija Lichtensteinas Lietuva Liuksemburgas Makedonija Malta Monakas Norvegija Nyderlandai Portugalija Prancuzija Rumunija Rusija San Marinas Serbija Slovakija Slovenija Suomija Svedija Sveicarija Turkija Ukraina Vengrija Vokietija