Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
90 0 š pl 0 0 r ilg 90 000 š pl 0 000 r ilg 90 000 0 000 Azimutinėje projekcijoje pavaizduotas Arkties vandenynas ir Šia
Šiaurės Ašigalis
90°0′ š. pl. 0°0′ r. ilg. / 90.000°š. pl. 0.000°r. ilg.
Šiaurės ašigalis – Žemės sukimosi ašies susikirtimo su jos paviršiumi taškas Šiaurės pusrutulyje. Šio taško koordinatės 90°00' šiaurės platumos. Ilgumos šis taškas neturi.
Šiaurės ašigalis yra centrinėje Arkties vandenyno dalyje, kurioje gylis siekia 4 261 m. Ištisus metus šioje vietoje dreifuoja daugiamečiai pako ledai. Vidutinė žiemos temperatūra – apie -40 °C, vasaros – apie 0 °C. Arčiausiai ašigalio esanti sausuma − Kafenklubeno sala, esanti netoli šiaurinės Grenlandijos pakrantės, nuo ašigalio nutolusi apie 700 km. Artimiausia nuolat gyvenama vieta yra Alertas (Kanada), nuo Šiaurės ašigalio nutolęs 817 km.
Istorija
Tikriausiai pirmosios, kurios šunų kinkiniais perėjo pako ledus ir pasiekė Šiaurės ašigalį, buvo amerikiečių (1908 m. balandžio 21 d.) ir Roberto Pyrio (1909 m. balandžio 6 d.) ekspedicijos. Deja, bet nenuginčijamų įrodymų, kad jie tai padarė nėra. Dėl Pirio šmeižto, Kuko ekspedicija ilgą laiką buvo laikoma melaginga, bet paskutiniais tyrimais buvo įrodyta, kad ši ekspedicija galėjo būti reali. Keliaudami pako ledais pirmieji Šiaurės ašigalį pasiekė grupės nariai, tai padarę 1969 m. balandžio 6 d., minint 60-ąsias Pirio kelionės metines.
1937 m. gegužę, pasinaudojant lėktuvu, ties Šiaurės ašigaliu (išsilaipinta maždaug 30 km nuo ašigalio) buvo įrengta pirmoji dreifuojanti mokslinių tyrimų stotis „Šiaurės ašigalis – 1“ (rus. Северный полюс-1) (TSRS), kuriai vadovavo . Tikrasis nusileidimas pačiame ašigalyje įvyko tik 1948 m. balandžio 23 d. Tai buvo kita Tarybų Sąjungos ekspedicija, kuriai vadovavo Aleksandras Kuznecovas. Ekspedicija nusileido trimis lėktuvais, praktiškai 90°00’ šiaurės platumos, o po to iš ten išvyko taip pat lėktuvais.
Amerikiečių povandeninis laivas ašigalyje iškilo 1959 m., o tarybinis atominis povandeninis laivas tai padarė 1962 m. 1977 m. rugpjūčio 17 d. tarybinis atominis ledlaužis Arktika pirmą kartą laivybos istorijoje, Šiaurės ašigalį pasiekė vandens keliu. Pirmasis žmogus, 1978 m. vienas pasiekęs Šiaurės ašigalį buvo japonų keliautojas .
Pagal laikraščio „Rosijskaja gazeta“ duomenis, iki 2006 m. rugsėjo 19 d. ašigalyje pabuvojo 66 ledlaužiai ir specialūs ledynų klasės laivai, tarp kurių buvo 54 Tarybų Sąjungos ir Rusijos laivai, 4 kartus čia dirbo švedų ledlaužis , vieną kartą kanadiečių ledlaužis , 3 kartus vokiečių , 3 kartus amerikiečių ledlaužiai ir ir norvegų gręžinių laivas .
2007 m. rugpjūčio 2 d. buvo pasiektas vandenyno dugnas ties Šiaurės ašigaliu. Į dugną nusileido specialūs giliavandeniai aparatai , kurie 4 261 m gylyje padėjo Rusijos vėliavą ir kapsulę su žinute ateities kartoms.
2009 m. balandžio 26 d. pirmą kartą istorijoje Šiaurės ašigalis buvo pasiektas automobiliais. Septyni ekspedicijos dalyviai, per 38 paras, automobiliais ir nuvažiavo 2 033 km, nuo Šiaurinės žemės iki Šiaurės ašigalio. Šis pasiekimas įrašyta į Rusijos rekordų knygą.
Skrydžiai virš Šiaurės ašigalio
Pirmasis patvirtintas bandymas perskristi Šiaurės ašigalio erdvę priklauso švedui ir jo dviem palydovam, kurie 1897 m. birželį oro balionu pakilo iš Svalbardo ir nuskriejo Šiaurės ašigalio link. Žinoma, kad ekspedicija įveikusi 475 km nusileido ant ledo ir dėl to buvo priversta grįžti atgal. Jiems pavyko nusigauti iki Baltosios salos, kurioje jie žuvo.
Pirmasis sėkmingas bandymas praskristi Šiaurės ašigalį įvyko 1926 m. Tai padarė norvegas Roaldas Amundsenas skrisdamas dirižabliu „“. Kurį laiką pirmuoju praskridusiu virš ašigalio buvo laikomas amerikietis Richard E. Byrd, tai padaręs lėktuvu trimis dienomis anksčiau už R. Amundseną, bet ilgainiui buvo rasta neleistinų pataisymų navigacijos žurnale.
1928 m. Šiaurės ašigalį, dirižabliu „“, perskrido italas . Deja, bet netoli ašigalio dirižablis sudužo. Iš 16 ekspedicijos dalyvių išgyveno tik 8, septynis iš jų išgelbėjo tarybinis ledlaužis „“.
1935 m. Tarybų Sąjungos lakūnas kartu su ir Viktoru Levčenko perskrido Šiaurės ašigalį, skrisdami iš Maskvos į San Franciską. Bandymas baigėsi nesėkme, dėl tepimo sistemos gedimo.
Pirmasis sėkmingas skrydis iš TSRS į Ameriką, praskrendant Šiaurės ašigalį, įvyko 1937 m. Pirmasis praskrido Valerijus Čkalovas (birželio 18−20 d.), o vėliau (liepos 12−14 d.).
Taip pat skaitykite
Šaltiniai
- Russian sub plants flag at North Pole Archyvuota kopija 2008-12-22 iš Wayback Machine projekto., Reuters, 2007 m. rugpjūčio 2 d.
- Who Discovered the North Pole?. The Smithsonian magazine, 2009-04
- ДОСТИЖЕНИЕ СЕВЕРНОГО ПОЛЮСА – ИНТРИГУЮЩИЙ ДЕТЕКТИВ ХХ ВЕКА
- Первые на Северном полюсе
- Вчера и сегодня мы — первые. А завтра? Российская газета
- The End of The Voyage — The Bratvaag Find Archyvuota kopija 2020-08-21 iš Wayback Machine projekto.
- Amundsen Cheated and Uncheated Archyvuota kopija 2012-02-14 iš Wayback Machine projekto.
- http://library.osu.edu/projects/byrd-north-pole/controversy.php
- Ali sul polo. Storia della conquista aerea dell’Artide, 1984, 222 psl. ISBN 5-09-002630-0
- РИА Новости. Беспосадочный перелет экипажа Валерия Чкалова
Nuorodos
- Arktikos taryba (angl.)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Šiaurės Ašigalis, Kas yra Šiaurės Ašigalis? Ką reiškia Šiaurės Ašigalis?
90 0 s pl 0 0 r ilg 90 000 s pl 0 000 r ilg 90 000 0 000 Azimutineje projekcijoje pavaizduotas Arkties vandenynas ir Siaures asigalis Siaures asigalis Zemes sukimosi asies susikirtimo su jos pavirsiumi taskas Siaures pusrutulyje Sio tasko koordinates 90 00 siaures platumos Ilgumos sis taskas neturi Siaures asigalis yra centrineje Arkties vandenyno dalyje kurioje gylis siekia 4 261 m Istisus metus sioje vietoje dreifuoja daugiameciai pako ledai Vidutine ziemos temperatura apie 40 C vasaros apie 0 C Arciausiai asigalio esanti sausuma Kafenklubeno sala esanti netoli siaurines Grenlandijos pakrantes nuo asigalio nutolusi apie 700 km Artimiausia nuolat gyvenama vieta yra Alertas Kanada nuo Siaures asigalio nutoles 817 km IstorijaTikriausiai pirmosios kurios sunu kinkiniais perejo pako ledus ir pasieke Siaures asigalį buvo amerikieciu 1908 m balandzio 21 d ir Roberto Pyrio 1909 m balandzio 6 d ekspedicijos Deja bet nenugincijamu įrodymu kad jie tai padare nera Del Pirio smeizto Kuko ekspedicija ilga laika buvo laikoma melaginga bet paskutiniais tyrimais buvo įrodyta kad si ekspedicija galejo buti reali Keliaudami pako ledais pirmieji Siaures asigalį pasieke grupes nariai tai padare 1969 m balandzio 6 d minint 60 asias Pirio keliones metines 1937 m geguze pasinaudojant lektuvu ties Siaures asigaliu issilaipinta mazdaug 30 km nuo asigalio buvo įrengta pirmoji dreifuojanti moksliniu tyrimu stotis Siaures asigalis 1 rus Severnyj polyus 1 TSRS kuriai vadovavo Tikrasis nusileidimas paciame asigalyje įvyko tik 1948 m balandzio 23 d Tai buvo kita Tarybu Sajungos ekspedicija kuriai vadovavo Aleksandras Kuznecovas Ekspedicija nusileido trimis lektuvais praktiskai 90 00 siaures platumos o po to is ten isvyko taip pat lektuvais Amerikieciu povandeninis laivas asigalyje iskilo 1959 m o tarybinis atominis povandeninis laivas tai padare 1962 m 1977 m rugpjucio 17 d tarybinis atominis ledlauzis Arktika pirma karta laivybos istorijoje Siaures asigalį pasieke vandens keliu Pirmasis zmogus 1978 m vienas pasiekes Siaures asigalį buvo japonu keliautojas Pagal laikrascio Rosijskaja gazeta duomenis iki 2006 m rugsejo 19 d asigalyje pabuvojo 66 ledlauziai ir specialus ledynu klases laivai tarp kuriu buvo 54 Tarybu Sajungos ir Rusijos laivai 4 kartus cia dirbo svedu ledlauzis viena karta kanadieciu ledlauzis 3 kartus vokieciu 3 kartus amerikieciu ledlauziai ir ir norvegu greziniu laivas Siaures asigalio vaizdas 2007 m rugpjucio 2 d buvo pasiektas vandenyno dugnas ties Siaures asigaliu Į dugna nusileido specialus giliavandeniai aparatai kurie 4 261 m gylyje padejo Rusijos veliava ir kapsule su zinute ateities kartoms 2009 m balandzio 26 d pirma karta istorijoje Siaures asigalis buvo pasiektas automobiliais Septyni ekspedicijos dalyviai per 38 paras automobiliais ir nuvaziavo 2 033 km nuo Siaurines zemes iki Siaures asigalio Sis pasiekimas įrasyta į Rusijos rekordu knyga Skrydziai virs Siaures asigalio Pirmasis patvirtintas bandymas perskristi Siaures asigalio erdve priklauso svedui ir jo dviem palydovam kurie 1897 m birzelį oro balionu pakilo is Svalbardo ir nuskriejo Siaures asigalio link Zinoma kad ekspedicija įveikusi 475 km nusileido ant ledo ir del to buvo priversta grįzti atgal Jiems pavyko nusigauti iki Baltosios salos kurioje jie zuvo Pirmasis sekmingas bandymas praskristi Siaures asigalį įvyko 1926 m Tai padare norvegas Roaldas Amundsenas skrisdamas dirizabliu Kurį laika pirmuoju praskridusiu virs asigalio buvo laikomas amerikietis Richard E Byrd tai padares lektuvu trimis dienomis anksciau uz R Amundsena bet ilgainiui buvo rasta neleistinu pataisymu navigacijos zurnale 1928 m Siaures asigalį dirizabliu perskrido italas Deja bet netoli asigalio dirizablis suduzo Is 16 ekspedicijos dalyviu isgyveno tik 8 septynis is ju isgelbejo tarybinis ledlauzis 1935 m Tarybu Sajungos lakunas kartu su ir Viktoru Levcenko perskrido Siaures asigalį skrisdami is Maskvos į San Franciska Bandymas baigesi nesekme del tepimo sistemos gedimo Pirmasis sekmingas skrydis is TSRS į Amerika praskrendant Siaures asigalį įvyko 1937 m Pirmasis praskrido Valerijus Ckalovas birzelio 18 20 d o veliau liepos 12 14 d Taip pat skaitykitePietu asigalisSaltiniaiRussian sub plants flag at North Pole Archyvuota kopija 2008 12 22 is Wayback Machine projekto Reuters 2007 m rugpjucio 2 d Who Discovered the North Pole The Smithsonian magazine 2009 04 DOSTIZhENIE SEVERNOGO POLYuSA INTRIGUYuShIJ DETEKTIV HH VEKA Pervye na Severnom polyuse Vchera i segodnya my pervye A zavtra Rossijskaya gazeta The End of The Voyage The Bratvaag Find Archyvuota kopija 2020 08 21 is Wayback Machine projekto Amundsen Cheated and Uncheated Archyvuota kopija 2012 02 14 is Wayback Machine projekto http library osu edu projects byrd north pole controversy php Ali sul polo Storia della conquista aerea dell Artide 1984 222 psl ISBN 5 09 002630 0 RIA Novosti Besposadochnyj perelet ekipazha Valeriya ChkalovaNuorodosVikiteka Siaures asigalis vaizdine ir garsine medziagaArktikos taryba angl