Šiaulių dviračių gamykla

Šiaulių dviračių gamykla (Šiaulių valstybinė dviračių ir vidaus degimo variklių gamykla „Vairas“, Valstybinė įmonė „Šiaulių vairas“) – įmonė, 1948–1998 m. veikusi Šiauliuose. Pagrindinė įmonės produkcija buvo dviračiai paaugliams „Ereliukas“, „Kregždutė“. Nuo 1961 m. įmonėje pradėti gaminti vidaus degimo varikliai .

Istorija

Valstybinė Šiaulių dviračių gamykla įsteigta 1948 m. gruodžio 23 d. vietoje traktorių remonto gamyklos „Žaizdras“ bei fabriko „Šiaulių vinis“. Pirmoji produkcija – dviračiai paaugliams „Ereliukas“ pradėti gaminti 1951 m. kovo 21 d. Dviračių „Kregždutė“ gamyba prasidėjo 1952 m. Gaminami dviračiai buvo eksportuojami į Vokietiją, Meksiką, Suomiją, Rumuniją, Graikiją, Indiją, Egiptą, Belgiją, Vengriją, Turkiją. Dviračiai buvo pirmoji eksportuojama produkcija Šiaulių mieste. 1958 m. gamykloje dirbo 1 000 darbuotojų, tuo metu ji buvo didžiausia Šiaulių įmonė. Nors medžiagos, žaliavos, detalės ir įrengimai buvo tiekiami blogai, iki 1960 m. pagamintas pirmasis milijonas dviračių.

Nuo 1961 m. pirmąkart TSRS pradėti rinkti, vėliau ir gaminti vidaus degimo varikliai „Š-50“ mopedams. 1982 m. gamykloje dirbo 3 500 žmonių, pagaminta 266 100 mopedų variklių, 59 500 dviračių paauglėms „Kregždutė“, 381 000 dviračių paaugliams „Ereliukas“, 6 100 universalių dviračių „Dubysa“ iš viso už 43 mln. rublių.. 1990 m. produkcija buvo tiekiama į visas TSRS respublikas ir daugiau kaip 70 užsienio šalių.

Gamykloje 1960 m. susibūrė ansamblis „Vairas“, 1977 m. – regbio komanda (dab. „Vairas-Jupoja“). Nuo 1975 m. leistas savaitraštis „Vairas“, 1980 m. įsteigtas Dviračių muziejus, kuris 1985 m. perduotas Šiaulių miestui. Nuo 1955 m. gamykla pradėjo organizuoti respublikines moksleivių lenktynes dviračiais „Ereliukas“ ir „Kregždutė“, nuo 1976 m. gamykla pradėjo organizuoti dviračių šventes, kurios nuo 1980 m. tapo miesto šventėmis. Rengtos meninės fotografijos parodos „Dviratis – sportas, sveikata, transportas“, tarptautinės karikatūrų parodos „VeloCartoon“.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę gamykla neteko žaliavų tiekimo ir produkcijos realizavimo rinkų. 1991 m. vyriausybė nusavino įmonės apyvartines lėšas, todėl įmonė išgyveno sunkų laikotarpį. 1993 m. kovo 18 d. įsteigta bendra Lietuvos–Vokietijos įmonė UAB „Baltik vairas“. Į ją iš valstybinės dviračių ir variklių gamyklos „Vairas“ buvo perkelta 320 darbuotojų, kurie gamino įvairių modelių dviračius. 1993 m. gruodžio 1 d. valstybinė dviračių ir variklių gamykla „Vairas“ reorganizuota į dvi savarankiškas įmones: valstybinę įmonę „Šiaulių vairas“, kuri tęsė vidaus degimo variklių gamybą, ir UAB „Baltik vairas“, perėmusią likusius su dviračių gamyba susijusius padalinius. Joje darbą tęsė 550 iš valstybinės dviračių ir variklių gamyklos perėjusių darbuotojų.

1997 m. užmezgus ryšius su Kinijos valstybine įmone „Qing qi“ valstybinėje įmonėje „Šiaulių vairas“ pradėti gaminti mopedai „Mulan“ (50 cm³) ir motociklai su 90 cm³ „Suzuki“ varikliu, tačiau prasidėjus ekonominei krizei įmonei paskelbtas bankrotas. 1998 m. rugpjūčio 3 d. vietoj valstybinės įmonės „Šiaulių vairas“ įsteigta įmonė „Šiauliai Qinqgi“. Ši įmonė taip pat bankrutavo, jos likvidavimo procedūra baigta 2003 m. gegužės 2 d. Didžioji dalis senųjų gamyklos pastatų nugriauta, kiti privatizuoti. Buvusiame administraciniame korpuse veikia elektroninių paslaugų kompanija „Splius“. Buvusios gamyklos vardu pavadinta buvusioje jos teritorijoje nutiesta gatvė.

Šaltiniai

1. Šiaulių dviračių gamykla. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.XI: Šternbergo-Vaisius, 629 psl.
2. 1940-1995 Šiaulių miesto istorija. Saulės delta, 2007. p. 193–194