Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Ševos sultonatas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Ševa (gezas: ሽዋ šawā), dar Šoa - istorinis Etiopijos regionas centrinėje šalies dalyje. Šiuo metu yra padalintas tarp Oromo, Amharų regionų. Šis regionas nuo senų laikų turėjo savo valstybingumą. Tai taip pat viena Etiopijos provincijų, egzistavusi 1943-1995 m.
Ševa ሽዋ Šawā | ||||
---|---|---|---|---|
| ||||
Valstybė | Etiopija | |||
Administracinis centras | Adis Abeba | |||
11 |
Istorija
Etiopijos istorinis regionas: Ševa ሽዋ | |
---|---|
Šalis | Amharų, Oromo |
Tautos | amharai, oromo |
Valstybės | Ševos sultonatas, Ševos karalystė |
Miestai | Adis Abeba |
Kadangi Etiopijos civilizacija prasidėjo šiaurinėje Etiopijos dalyje, Ševos regionas iš pradžių buvo atskirtas nuo kultūrinių centrų. Nepaisant to, legendos teigia, jog teritorija priklausė senajai Aksumo imperijai, ir čia valdė senoji Solomonidų dinastija.
Krikščioniška Etiopijos kultūra į Ševą atkeliavo apie VII a., amharams migruojant į pietus. Tuo pat metu į regioną veržėsi islamas, kuris ilgainiui čia įsigalėjo. Po Aksumo imperijos žlugimo IX a., čia priebėgą rado senoji Aksumo imperatorių dinastija, kuri valdė Zagvės dinastijos laikais.
Sultonatas
Pirmasis Ševos valstybingumo laikotarpis buvo nuo IX a., kuomet čia susiformavo savarankiška musulmoniška valstybė Ševos sultonatas. Spėjama, kad jos sostinė buvo Valalachas.
Šiaurinė regiono dalis išliko krikščioniška ir suvaidino didžiulį vaidmenį krikščioniškos Etiopijos istorijoje. Čia XIII a. gyveno žymus Etiopijos šventasis Teklė Haimanotas, kuris įkūrė vieną svarbiausių Etiopijos vienuolynų. Jo laikais Ševoje gyveno ir , kuris 1270 m. nugalėjo paskutinįjį Zagvės dinastijos imperatorių. Remdamasis legenda, Jekuno Amlakas teigė, jog jis yra Aksumo dinastijos palikuonis. Jo naujai įkurta dinastija Solomonidai valdė Etiopiją iki 1974 m.
1285 m. sultonatą užkariavo kaimyninis Ifato sultonatas, taip pabaigdams pirmąjį Ševos valstybingumo laikotarpį. Šiam nusilpus, XV a. regioną užvaldė Etiopija. XVI a., stiprėjant musulmoniškam Adalio sultonatui, Ševa priklausė jam.
XVII a., vykstant oromo genčių migracijoms, Ševa iš pietų buvo apgyvendinta naujų tautų, kurios priėmė vietos papročius ir religijas (islamą ir krikščionybę). Tai buvo laikotarpis, kai apie regioną žinoma labai mažai.
Karalystė
XVII a. pabaigoje Ševoje susiformavo nauja dinastija, kurios pirmasis atstovas pradėjo savo užkariavimus šiaurinėje Ševos teritorijoje (Menzo srityje). Jis sukūrė savo nepriklausomą valstybę ir sostinę perkėlė piečiau, į Debre Berhaną.
Jo įpėdiniai titulavosi meridazmachais. Žymiausias jų buvo , kuris į valdžią atėjo 1813 m. Jis išplėtė Ševos teritorijas toli į pietus (iki guragių sričių), o šiaurėje kovojo su oromo, kurie buvo atskyrę Ševą nuo Etiopijos imperijos. Tai vedė į Ševos nepriklausomybę, ir 1839 m. Sahle Selasie pasiskelbė karaliumi (negus), o Ševa tapo karalyste.
1855 m. valdant Sahle Selasi įpėdiniui Haile Melekotui, Ševa buvo užimta Etiopijos imperatoriaus pajėgų. Taip valstybė prijungta prie Etiopijos, joje paskirti vietininkai. Po to Ševoje keletą kartų kilo maištai prieš centrinę valdžią.
Galiausiai 1865 m. dar vieno maišto metu į Ševos sostinę grįžo Haile Melekoto sūnus , kuris atkūrė karalystę ir valdė kaip .
1889 m., mirus Etiopijos imperatoriui , Menelikas pretendavo į sostą ir tapo imperatoriumi Meneliku II. Tokiu būdu jo karalystė buvo įjungta į Etiopijos imperiją. Ševos sostinė Adis Abeba tapo visos Etiopijos sostine.
Provincija
1936 m. Italijai okupavus Etiopiją, Ševa tapo vienu iš šešių administracinių Italijos Rytų Afrikos provincijų - Scioa provincija. Etiopijai iškovojus nepriklausomybę, po 1942 m. administracinių reformų, ji liko vienu iš Etiopijos administracinių vienetų ir buvo apsupta Godžaro, Velo, Velegos, Hararhės, Arsi, Kafos, Sidamo provincijų. Ši provincija buvo panaikinta 1995 m., kuomet ji padalinta tarp trijų etniškai suformuotų administracinių regionų.
Valdovai
Ševos valdovai nuo XVII a. titulavosi kunigaikščiais (meridezmach), o 1807-1856 m. ir 1865-89 m. buvo de facto nepriklausomi (titulavosi ras, nuo 1839 - negus).
- 1682-1703 Krestos Lebsa Qal
- 1704-1719 Sebestyanos Negasi Krestos
- 1719-1744 Qedami Qal Sebestyanos
- 1744-1775 Amha Iyasus Qedami Qal
- 1775-1807 Tewodros Amha Iyasus
- 1807-1813 Welde Giyorgis Tewodros
- 1813-1847
- 1847-1855
- 1855-1856
- 1856-1859 Sahle Selassie
- 1859-1865 (1859-1860 m. valdė Seyfu Sahle Selassie)
- 1865-1889
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Ševos sultonatas, Kas yra Ševos sultonatas? Ką reiškia Ševos sultonatas?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Seva gezas ሽዋ sawa dar Soa istorinis Etiopijos regionas centrineje salies dalyje Siuo metu yra padalintas tarp Oromo Amharu regionu Sis regionas nuo senu laiku turejo savo valstybinguma Tai taip pat viena Etiopijos provinciju egzistavusi 1943 1995 m Seva ሽዋ Sawa1943 1995 Valstybe EtiopijaAdministracinis centras Adis Abeba11IstorijaEtiopijos istorinis regionas Seva ሽዋSalis Amharu OromoTautos amharai oromoValstybes Sevos sultonatas Sevos karalysteMiestai Adis Abeba Kadangi Etiopijos civilizacija prasidejo siaurineje Etiopijos dalyje Sevos regionas is pradziu buvo atskirtas nuo kulturiniu centru Nepaisant to legendos teigia jog teritorija priklause senajai Aksumo imperijai ir cia valde senoji Solomonidu dinastija Krikscioniska Etiopijos kultura į Seva atkeliavo apie VII a amharams migruojant į pietus Tuo pat metu į regiona verzesi islamas kuris ilgainiui cia įsigalejo Po Aksumo imperijos zlugimo IX a cia priebega rado senoji Aksumo imperatoriu dinastija kuri valde Zagves dinastijos laikais Sultonatas Pirmasis Sevos valstybingumo laikotarpis buvo nuo IX a kuomet cia susiformavo savarankiska musulmoniska valstybe Sevos sultonatas Spejama kad jos sostine buvo Valalachas Siaurine regiono dalis isliko krikscioniska ir suvaidino didziulį vaidmenį krikscioniskos Etiopijos istorijoje Cia XIII a gyveno zymus Etiopijos sventasis Tekle Haimanotas kuris įkure viena svarbiausiu Etiopijos vienuolynu Jo laikais Sevoje gyveno ir kuris 1270 m nugalejo paskutinįjį Zagves dinastijos imperatoriu Remdamasis legenda Jekuno Amlakas teige jog jis yra Aksumo dinastijos palikuonis Jo naujai įkurta dinastija Solomonidai valde Etiopija iki 1974 m 1285 m sultonata uzkariavo kaimyninis Ifato sultonatas taip pabaigdams pirmajį Sevos valstybingumo laikotarpį Siam nusilpus XV a regiona uzvalde Etiopija XVI a stiprejant musulmoniskam Adalio sultonatui Seva priklause jam XVII a vykstant oromo genciu migracijoms Seva is pietu buvo apgyvendinta nauju tautu kurios prieme vietos paprocius ir religijas islama ir krikscionybe Tai buvo laikotarpis kai apie regiona zinoma labai mazai Karalyste Karalius Sahla Selasie XVII a pabaigoje Sevoje susiformavo nauja dinastija kurios pirmasis atstovas pradejo savo uzkariavimus siaurineje Sevos teritorijoje Menzo srityje Jis sukure savo nepriklausoma valstybe ir sostine perkele pieciau į Debre Berhana Jo įpediniai titulavosi meridazmachais Zymiausias ju buvo kuris į valdzia atejo 1813 m Jis isplete Sevos teritorijas toli į pietus iki guragiu sriciu o siaureje kovojo su oromo kurie buvo atskyre Seva nuo Etiopijos imperijos Tai vede į Sevos nepriklausomybe ir 1839 m Sahle Selasie pasiskelbe karaliumi negus o Seva tapo karalyste Sevos karalyste XIX a pab 1855 m valdant Sahle Selasi įpediniui Haile Melekotui Seva buvo uzimta Etiopijos imperatoriaus pajegu Taip valstybe prijungta prie Etiopijos joje paskirti vietininkai Po to Sevoje keleta kartu kilo maistai pries centrine valdzia Galiausiai 1865 m dar vieno maisto metu į Sevos sostine grįzo Haile Melekoto sunus kuris atkure karalyste ir valde kaip 1889 m mirus Etiopijos imperatoriui Menelikas pretendavo į sosta ir tapo imperatoriumi Meneliku II Tokiu budu jo karalyste buvo įjungta į Etiopijos imperija Sevos sostine Adis Abeba tapo visos Etiopijos sostine Provincija 1936 m Italijai okupavus Etiopija Seva tapo vienu is sesiu administraciniu Italijos Rytu Afrikos provinciju Scioa provincija Etiopijai iskovojus nepriklausomybe po 1942 m administraciniu reformu ji liko vienu is Etiopijos administraciniu vienetu ir buvo apsupta Godzaro Velo Velegos Hararhes Arsi Kafos Sidamo provinciju Si provincija buvo panaikinta 1995 m kuomet ji padalinta tarp triju etniskai suformuotu administraciniu regionu ValdovaiSevos valdovai nuo XVII a titulavosi kunigaiksciais meridezmach o 1807 1856 m ir 1865 89 m buvo de facto nepriklausomi titulavosi ras nuo 1839 negus 1682 1703 Krestos Lebsa Qal 1704 1719 Sebestyanos Negasi Krestos 1719 1744 Qedami Qal Sebestyanos 1744 1775 Amha Iyasus Qedami Qal 1775 1807 Tewodros Amha Iyasus 1807 1813 Welde Giyorgis Tewodros 1813 1847 1847 1855 1855 1856 1856 1859 Sahle Selassie 1859 1865 1859 1860 m valde Seyfu Sahle Selassie 1865 1889Vikizodynas