| Šetekšna | |
|---|---|
Šetekšnos upė | |
| Ilgis | 82 km |
| Baseino plotas | 610,5 km² |
| Vidutinis debitas | 5,17 m³/s |
| Ištakos | Sriubiškių apylinkės |
| Žiotys | Šventoji |
| Šalys | Lietuva |
Jara-Šetekšna (iki buvusio Jaros ežero vadinama Šetekšna, žemiau ežero – Jara) – upė šiaurės rytų Lietuvoje. Ištakos apie 3 km į pietryčius nuo Šetekšnio ež., Rokiškio rajone. Teka Kupiškio–Rokiškio, Anykščių rajonų riba, pro Kamajus, Panemunėlio gelež. st., į Šventąją įteka ties Galvydžiais.
Intakai: Uosija, Žvygupis, Uosinta, Maleiša (kairieji), Aluotis (dešinysis).
Vagos plotis žemupyje 9–10 metrai.1939 m. upės vaga patiesinta, išlyginti krantai ir suvienodintas gylis, nugriauti nenaudojami statiniai.
Upės krantuose ir Jotkonių pakraštyje 1933–1934 m. tiesinant vagą rasta neolito raginių ir kaulinių įrankių. 1975–1976 m. Istorijos instituto archeologai ištyrė dvi neolito gyvenvietes dešiniajame Jaros krante. Buvo rasta židinių, titnago dirbinių, akytos ir virvelinės keramikos puodų šukių. Šios gyvenvietės priklauso Narvos kultūrai.
Etimologija
Upėvardis Šetekšna galimai sietinas su šėtoti („dūkti, siausti“), šėtas („storas, riebus“), šėtas, šėtos („kilpos, sietas paukščiams gaudyti“). Kai kurie kalbininkai siūlo žodį „Jara“ laikyti finiškos kilmės (plg. suom. järvi „ežeras“, kuris savo ruožtu suomių kalbininkų yra laikomas skoliniu iš baltų kalbų).
Galerija
- Jaros upė Anykščių rajone
- Jaros upė ties santaka su Aluočiu
- Jaros upė Anykščių rajone
- Ties Kamajais
Taip pat skaitykite
- Jaros-Šetekšnos intakai
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Jara-Šetekšna, Kas yra Jara-Šetekšna? Ką reiškia Jara-Šetekšna?