Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šauklių senovės žemdirbystės vietaŽemdirbystės laukų aptvaras priešais Šauklių akmenį su dubeniuŠauklių senovės žemdirby
Šauklių senovės žemdirbystės vieta
| Šauklių senovės žemdirbystės vieta | |||
|---|---|---|---|
| Šauklių senovės žemdirbystės vieta | |||
| Koordinatės |
| ||
| Vieta | Skuodo rajono savivaldybė | ||
| Seniūnija | Mosėdžio seniūnija | ||
| Plotas | 15 ha | ||
| Naudotas | I tūkstantmetis – XVI a. | ||
| Žvalgytas | 1939, 2002, 2004 | ||
Šauklių senovės žemdirbystės vieta (saugotinas kultūros paveldo objektas) – ankstyvosios žemdirbystės laukai Skuodo rajono savivaldybės teritorijos pietvakarinėje dalyje, Šauklių kaime (Mosėdžio seniūnija), 0,75 km į šiaurės rytus nuo kaimo kryžkelės, kelio į Mosėdį dešinėje pusėje, tarp jo ir Eiškūno upelio, Šauklių miške.
Apibūdinimas
Eiškūno upelio kairiojo kranto terasoje, apaugusioje mišku, 15 ha plote išliko akmenų aptvarų ir krūsnių. Dominuoja beveik šiaurės-pietų kryptimi einantis pagrindinis pylimas, nuo kurio į šonus atsišakoja mažesni pylimai. Aptvaruose ir laukų pakraščiuose aptikta per 20 akmenų krūsnių, kurių skersmuo 3-6 m, o aukštis apie 0,3 m. Šauklių senovės žemdirbystės vieta jungiasi su šiaurės pusėje esančia ir sudaro vieningą archeologinį-istorinį kompleksą.
Žemdirbystės vietos pietinėje dalyje yra Šauklių senovės kulto vietos. Manoma, kad jose buvo atliekamos pagoniškos apeigos, susijusios su žemdirbystės tradicijomis.
Istorija
Šioje vietoje iki XVI a. Valakų reformos buvo ankstyvosios žemdirbystės laukai, plytėję Eiškūno upelio kairiajame krante. Valakų reformos metu ši teritorija atsidūrė už valakais išskirstytų ariamos žemės sklypų ribų ir buvo priskirta prie bendro naudojimo paskirties žemės (pievų, ganyklų ir miškų). Tarpukario žemės reformos metu senovės žemdirbystės laukai buvo suskaidyti į sklypus ir išdalinti ūkininkams. Nemaža dalis akmenų krūsnių ir aptvarų buvo sunaikinta, o jų teritorija paversta ariama dirva. Išliko tik mišku apaugusi senovės žemdirbystės laukų vieta.
Vietovę 1939 m. išaiškino ir žvalgė Vytauto Didžiojo kultūros muziejaus darbuotojas Pranas Baleniūnas, 2002 ir 2004 m. – Vilniaus universiteto ir Kretingos muziejaus žvalgomoji archeologinė ekspedicija (vadovas Algimantas Merkevičius).
1,3-1,4 km į rytus-pietryčius nuo Šauklių senovės žemdirbystės vietos, 0,9 km į šiaurės rytus nuo kelio Šaukliai-Kulaliai tilto per upelį, kairiajame jo krante buvo Šauklių II senovės žemdirbystės vieta, kurią 1967 m. išaiškino ir žvalgė Ignas Jablonskis. Čia buvusių bendrųjų kaimo ganyklų šiaurės rytiniame pakraštyje jis aptiko kelias dešimtis akmenų krūsnių, o šalia jų surado apeiginį akmenį su dubeniu.
Šaltiniai
- Julius Kanarskas, Algimantas Merkevičius, Rėda Nemickienė]. Senųjų žemdirbystės laukų Kretingos ir Skuodo rajonuose archeologiniai žvalgymai. – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2002 metais. Vilnius, 2005, p. 281.
- Rėda Nemickienė, Algimantas Merkevičius, Julius Kanarskas. Senųjų žemdirbystės laukų žvalgymai Kretingos ir Skuodo rajonuose. – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2004 metais. Vilnius, 2006, p. 288.
- Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. – Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka, ap. 1, b. 25, l. 4.
- Ignas Jablonskis. Dubenėtieji akmenys Kretingos ir Skuodo rajonuose. – Kraštotyra. Vilnius, 1969, p. 114.
Nuorodos
- Senovės žemdirbystės vietų archeologiniai žvalgymai 2002 m.
- Senovės žemdirbystės vietų archeologiniai žvalgymai 2004 m.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Šauklių senovės žemdirbystės vieta, Kas yra Šauklių senovės žemdirbystės vieta? Ką reiškia Šauklių senovės žemdirbystės vieta?
Saukliu senoves zemdirbystes vietaZemdirbystes lauku aptvaras priesais Saukliu akmenį su dubeniuSaukliu senoves zemdirbystes vietaKoordinates 56 08 25 s pl 21 34 58 r ilg 56 140361 s pl 21 582706 r ilg 56 140361 21 582706Vieta Skuodo rajono savivaldybeSeniunija Mosedzio seniunijaPlotas 15 haNaudotas I tukstantmetis XVI a Zvalgytas 1939 2002 2004 Saukliu senoves zemdirbystes vieta saugotinas kulturos paveldo objektas ankstyvosios zemdirbystes laukai Skuodo rajono savivaldybes teritorijos pietvakarineje dalyje Saukliu kaime Mosedzio seniunija 0 75 km į siaures rytus nuo kaimo kryzkeles kelio į Mosedį desineje puseje tarp jo ir Eiskuno upelio Saukliu miske ApibudinimasEiskuno upelio kairiojo kranto terasoje apaugusioje misku 15 ha plote isliko akmenu aptvaru ir krusniu Dominuoja beveik siaures pietu kryptimi einantis pagrindinis pylimas nuo kurio į sonus atsisakoja mazesni pylimai Aptvaruose ir lauku pakrasciuose aptikta per 20 akmenu krusniu kuriu skersmuo 3 6 m o aukstis apie 0 3 m Saukliu senoves zemdirbystes vieta jungiasi su siaures puseje esancia ir sudaro vieninga archeologinį istorinį kompleksa Zemdirbystes vietos pietineje dalyje yra Saukliu senoves kulto vietos Manoma kad jose buvo atliekamos pagoniskos apeigos susijusios su zemdirbystes tradicijomis IstorijaSioje vietoje iki XVI a Valaku reformos buvo ankstyvosios zemdirbystes laukai plyteje Eiskuno upelio kairiajame krante Valaku reformos metu si teritorija atsidure uz valakais isskirstytu ariamos zemes sklypu ribu ir buvo priskirta prie bendro naudojimo paskirties zemes pievu ganyklu ir misku Tarpukario zemes reformos metu senoves zemdirbystes laukai buvo suskaidyti į sklypus ir isdalinti ukininkams Nemaza dalis akmenu krusniu ir aptvaru buvo sunaikinta o ju teritorija paversta ariama dirva Isliko tik misku apaugusi senoves zemdirbystes lauku vieta Vietove 1939 m isaiskino ir zvalge Vytauto Didziojo kulturos muziejaus darbuotojas Pranas Baleniunas 2002 ir 2004 m Vilniaus universiteto ir Kretingos muziejaus zvalgomoji archeologine ekspedicija vadovas Algimantas Merkevicius 1 3 1 4 km į rytus pietrycius nuo Saukliu senoves zemdirbystes vietos 0 9 km į siaures rytus nuo kelio Saukliai Kulaliai tilto per upelį kairiajame jo krante buvo Saukliu II senoves zemdirbystes vieta kuria 1967 m isaiskino ir zvalge Ignas Jablonskis Cia buvusiu bendruju kaimo ganyklu siaures rytiniame pakrastyje jis aptiko kelias desimtis akmenu krusniu o salia ju surado apeiginį akmenį su dubeniu SaltiniaiJulius Kanarskas Algimantas Merkevicius Reda Nemickiene Senuju zemdirbystes lauku Kretingos ir Skuodo rajonuose archeologiniai zvalgymai Archeologiniai tyrinejimai Lietuvoje 2002 metais Vilnius 2005 p 281 Reda Nemickiene Algimantas Merkevicius Julius Kanarskas Senuju zemdirbystes lauku zvalgymai Kretingos ir Skuodo rajonuose Archeologiniai tyrinejimai Lietuvoje 2004 metais Vilnius 2006 p 288 Valstybes archeologijos komisijos medziaga Kulturos paveldo centro paveldosaugos biblioteka ap 1 b 25 l 4 Ignas Jablonskis Dubenetieji akmenys Kretingos ir Skuodo rajonuose Krastotyra Vilnius 1969 p 114 NuorodosSenoves zemdirbystes vietu archeologiniai zvalgymai 2002 m Senoves zemdirbystes vietu archeologiniai zvalgymai 2004 m