Įmontuotoji programinė įranga arba aparatinė programinė įranga[1] (angl. firmware, pranc. micrologiciel) – sutvarkytas komandų rinkinys ir su tomis komandomis susieti duomenys, saugomi (dažniausiai pastoviojoje - neoperatyviojoje atmintyje; angl. ROM) taip, kad funkciškai nepriklausytų nuo pagrindinės atminties įrenginio.[2]
Tai programinė įranga, kuri paprastai yra neatsiejama nuo techninės įrangos, į kurią ji yra įdiegta. Tai gali būti visa ar dalis sisteminės programinės įrangos, taip pat ir tam tikra taikomoji programinė įranga.
Tokia programinė įranga gali būti įdiegta į mikrokompiuterį ar valdiklį.
Pavyzdžiai
redaguoti- BIOS
- iPod valdymo meniu
- aparatinė programinė įranga. V. Dagienė, G. Grigas, T. Jevsikova. Enciklopedinis kompiuterijos žodynas. 4-as leidimas. Vilnius: VU MII, 2014 // EKŽ, 2021, nuolat atnaujinamas. ISBN 978-9986-680-52-9.
- LST ISO 2382-1: 1996. Informacijos technologija. Terminai ir apibrėžimai. 1-oji dalis. Pagrindiniai terminai. Lietuvos standartizacijos departamentas. 1996. 33 ps.
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Įmontuotoji programinė įranga, Kas yra Įmontuotoji programinė įranga? Ką reiškia Įmontuotoji programinė įranga?