Vabalninko valsčius

55°59′š. pl. 24°45′r. ilg. / 55.98°š. pl. 24.75°r. ilg. / 55.98; 24.75

Vabalninko valsčius
Laikotarpis: XVIII a. – 1950 m.

Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras:	Vabalninkas, Čypėnai (1864?–1922)

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Trakų vaivadija	Upytės apskritis (1722)

Rusijos imperija
Kauno gubernija	Panevėžio apskritis (1861–1915)

Lietuva
	Biržų apskritis (1919–1940)

Nacistinė Vokietija
Ostlandas	Biržų apskritis (1941–1944)

Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR	Biržų apskritis (1944–1950)

Vabalninko valsčius (1861–1922 m. Čypėnų valsčius, rus. Чипянская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės Lietuvos teritorijoje. Centras – Vabalninkas, kurį laiką – Čypėnai.

Istorija

redaguoti

Vabalninko valsčius minimas XVIII a. Vėl sudarytas 1861 m. kaip Čypėnų valsčius iš Vabalninko seniūnijos, Salamiesčio ir kitų dvarų teritorijų, sudarė 30 kaimų.^[1] Priklausė Kauno gubernijai.^[2] Pradžioje centras buvo Vabalninkas, tačiau po 1863 m. sukilimo perkeltas į Čypėnus. 1892 m. įkurta valsčiaus ligoninė.^[3]1915–1917 m. valdė vokiečių administracinė valdžia. 1919 m. liepos 2 d. buvo pertvarkytas Lietuvos administracinis padalijimas, Čypėnų valsčius priskirtas Biržų apskričiai. Čypėnų valsčius išliko, o 1922 m. centras perkeltas atgal į Vabalninką ir pervadintas Vabalninko valsčiumi. 1947 m. dalis teritorijos perduota naujiems Kupreliškio valsčiui ir Geležių valsčiui. Vabalninko valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Vabalninko rajonui (9 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Ūkių sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1877 m.		9522	1067 kiemai ^[4]	13 seniūnijų	121
1884 m.		9625
1901 m.		13 398
1923 m. (išsamiau)	528	15 614	3323		224 gyvenvietės ^[5]
1932 m.	507			18 seniūnijų ^[6]
1934 m.^[7]	528	15 614
1949-01-01 (išsamiau)	287			10 apylinkių ^[8]

Vadovai

redaguoti

Viršaičiai:

P. Novakas, 1879–1882 m.
Antanas Pavilionis, 1884–1886 m.
Martynas Sarapas, 1886–1888 m.
Povilas Gacevičius, 1888–1893 m.
Antanas Valentėlis, 1893–1894 m.
Jonas Levickas, 1894–1896 m.
Kazimieras Gritė, 1896–1897 m.
Antanas Paliulis, 1897–1899 m.
Jurgis Galvanauskas, 1899–1901 m.
Kazimieras Bučas, 1901–1905 m.
Jonas Vosylis, 1905 m. lapkritis – 1906 m. sausis
Konstantinas Muralis, 1906–1907 m.
Jonas Čepulis, 1907–1908 m.
Steponas Latvėnas, 1908–1914 m.
Konstantinas Baniulis, 1914–1915 m.
Antanas Aukštikalnis, 1932 m.^[9]

Suskirstymas

redaguoti

1872 m. Čypėnų valsčių sudarė 22 seniūnijos: Bakšėnų, Čypėnų, Dumbliūnų, Gataučių, Girsteikių, Grincagalės, Gumbelių, Ilgalaukių, Jasiuliškių, Kadarų, Kupreliškio, Megonių, Meiliūnų, Meliūnų, Petrukiškio, Plikių, Remeikių, Stuburų, Svilių, Vabalninko, Vileišiškių ir Zasinyčių. 1884 m. jos sustambintos, liko 12. 1885 m. prijungta Stumbriškio valsčiaus Natiškių seniūnija. 1885–1915 m. valsčių sudarė 13 seniūnijų: Bakšėnų, Čypėnų, Gataučių, Girsteikių, Dumbliūnų, Ilgalaukių, Jasiuliškių, Kupreliškio, Natiškių, Petrukiškio, Plikių, Vabalninko ir Zasinyčių.

Pagrindinė gyvenvietė	Seniūnija, 1932 m.^[10]	Apylinkė, 1949 m.^[11]
Alizava	Alizavos seniūnija	-
Bakšėnai	Bakšėnų seniūnija	-
Buožiai	Božių seniūnija	-
Čypėnai	Čypėnų seniūnija	Čypėnų apylinkė
Daršiškiai	Daršiškių seniūnija	-
Gataučiai	Gataučių seniūnija	Gataučių apylinkė
Jasiuliškiai	Jasiuliškių seniūnija	Jasiuliškių apylinkė
Kupreliškis	Kupreliškių seniūnija	-
Lebeniškiai	Lebeniškių seniūnija	Lebeniškių apylinkė
Meilūnai	Meilūnų seniūnija	Meilūnų apylinkė
Natiškiai	Natiškių seniūnija	Natiškių apylinkė
Račgaliai	Račgalių seniūnija	Račgalių apylinkė
Sabuliškiai	Sabuliškių seniūnija	-
Sodeliai	Sodelių seniūnija	-
Strazdžiai	Straždžių seniūnija	Strazdžių apylinkė
Šukionys	Šukionių seniūnija	Šukionių apylinkė
Vabalninkas	Vabalninko seniūnija	Vabalninko apylinkė
Žadeikiai	Žadaikių seniūnija
Iš viso:	18 seniūnijų	10 apylinkių

Gyventojai

redaguoti

Žymūs žmonės

redaguoti

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai	Gimimo vieta	Žmogus	Mirties metai
1866	Natiškiai	Vincas Karoblis, teisininkas	1939
1882	Zizonys	Ernestas Galvanauskas, inžinierius, politinis veikėjas	1967
1895	Remeikiai	Juozas Daubaras, fotografas	1982
1898	Jasiuliškiai	Kazimieras Ječius, agronomas	1961
1899	Remeikiai	Leonardas Peseckas, lakūnas	1976
1900	Žadeikiai	Bronius Vaivada, karininkas, pedagogas	1946
1902	Savučiai	Stasys Paliulis, pedagogas, tautosakininkas	1996
1905	Zizonys	Gediminas Galva, ekonomistas	1979
1906	Antašava	Veronika Šleivytė, dailininkė	1998
1908	Šukionys	Juozas Kuprys, gydytojas	1984
1915	Plikiai	Antanė Kučinskaitė, kalbininkė	2006
1920	Gataučiai	Mamertas Indriliūnas, rašytojas, partizanas	1945
1927	Mieliūnai	Alfonsas Laučka, kalbininkas
1928	Berniškiai	Antanas Balčiūnas, inžinierius
1938	Repeniškis	Antanas Glemža, biochemikas
1939	Putauskai	Jonas Strielkūnas, poetas, vertėjas	2010
1942	Baibokai	Adolfas Kaziliūnas, chemikas

Kupiškėnų enciklopedija, I t. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2006. T. I: A-J. ISBN 9955-624-62-0.
Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 152 psl.
Vabalninkas. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2023-01-13).
Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 26 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 51
Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 557–569 psl.
Vabalninko valsčius. Lietuviškoji enciklopedija, III t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1934-1935. T. 3: Batoras–Bohatta, XII p., 1229 psl.
Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 18
Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 560 psl.
Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 567–568 psl.
Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 22

[1] Kupiškėnų enciklopedija, I t. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2006. T. I: A-J. ISBN 9955-624-62-0.

[2] Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 152 psl.

[3] Vabalninkas. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2023-01-13).

[4] Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 26 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).

[5] Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 51

[6] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 557–569 psl.

[7] Vabalninko valsčius. Lietuviškoji enciklopedija, III t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1934-1935. T. 3: Batoras–Bohatta, XII p., 1229 psl.

[8] Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 18

[9] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 560 psl.

[10] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 567–568 psl.

[11] Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 22

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]

[9]

[10]

[11]