Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Čolčių kalba
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Klasikinė majų kalba | |
| Kalbama | nėra |
|---|---|
| Kalbančiųjų skaičius | mirusi |
| Kilmė | Majų Vakarų atšaka Čolų kalbos |
| Oficialus statusas | |
| Oficiali kalba | nėra |
| Kalbos kodai | |
| ISO 639-3 | emy |
Hieroglifinė majų kalba, dar vadinama klasikine majų kalba – mirusi kalba, kuria kalbėta I mūsų eros tūkstantmetyje (t. y. Klasikiniu laikotarpiu), Mezoamerikos Majos regione, ir kuria palikta daugybė įrašų hieroglifiniu majų raštu.
Lingvistinėje klasifikacijoje ši kalba priklauso majų kalbų vakarų pošakiui, čolų kalbų šakai, kuomet nuo šios I tūkst. pr. m. e. viduryje atsiskyrė celtalinės kalbos. Klasikinės majų kalbos tiesioginė palikuonė yra čolti kalba (irgi mirusi). Iš gyvųjų kalbų jai artimiausios palikuonės yra , ir .
Raštas
Klasikinė majų kalba yra labai gerai dokumentuota, nes ja palikta daug įrašų vadinamuoju majų raštu. Kadangi šis raštas leido perteikti gramatines kategorijas (galūnes, priešdėlius), kalbos sistemą galima atkurti gana tiksliai.
Fonetika
Klasikinė majų kalba turėjo 21 priebalsį, tarp kurių gerkliniai priebalsiai žymimi '.
Priebalsių sąrašas yra: ', P, T, K, P', T', K', B', TZ, CH, TZ', CH', S, X, J, H, L, M, N, W, Y.
Balsių yra 5 (A, E, I, O, U), bet jie gali įgauti ir papildomų bruožų, t. y. tapti ilgaisiais (AA), gerkliniais (A') ar reartikuliuotais gerkliniais (A'A). Šios balsių savybės rašte nėra atspindimos, bet gali būti atkurtos mokslininkų.
Gramatika
Majų kalbai, kaip ir moderniosioms majų kalboms, būdinga sakinio struktūra yra tarinys – papildinys – veiksnys (VOS), kas labai neįprasta indoeuropietiškoms kalboms (čia dažniausiai paplitusi struktūra yra veiksnys – tarinys – papildinys). Laiko nuoroda (data) eina prieš šią konstrukciją.
Veiksmažodis (jų dabartiniams mokslininkams žinoma apie 100) gali būti asmenuojamas ir kaitomas veikslais, rūšimis. Asmenį parodo atitinkamas priešdėlis ar priesaga. Dažniausiai pasitaikantis yra trečiojo asmens priešdėlis u. Kalbai būdinga ypač sudėtinga rūšių sistema, mat be įprastinių veikiamosios ir neveikiamosios rūšies čia dar naudojamos ir kitokios rūšys. Pavyzdžiui, žodis „tzutz“ („pabaigti“) gali būti kaitomas taip:
- Utzutzu’w – jis jį pabaigė
- Tzuhtzaj – jis buvo pabaigtas
- Tzutzuuy – jis pasibaigė
- Tzutzuuw – jis pabaigė
- Tzutzuul – baigėsi
Daiktavardis nekaitomas nei linksniais, nei giminėmis.
Nuorodos
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Čolčių kalba, Kas yra Čolčių kalba? Ką reiškia Čolčių kalba?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Klasikine maju kalbaKalbamaneraKalbanciuju skaiciusmirusiKilmeMaju Vakaru atsaka Colu kalbosOficialus statusasOficiali kalbaneraKalbos kodaiISO 639 3emy Hieroglifine maju kalba dar vadinama klasikine maju kalba mirusi kalba kuria kalbeta I musu eros tukstantmetyje t y Klasikiniu laikotarpiu Mezoamerikos Majos regione ir kuria palikta daugybe įrasu hieroglifiniu maju rastu Maju kalbu klasifikacija Klasikine maju kalba schemoje vadinama Cho l proper Lingvistineje klasifikacijoje si kalba priklauso maju kalbu vakaru posakiui colu kalbu sakai kuomet nuo sios I tukst pr m e viduryje atsiskyre celtalines kalbos Klasikines maju kalbos tiesiogine palikuone yra colti kalba irgi mirusi Is gyvuju kalbu jai artimiausios palikuones yra ir RastasPagrindinis straipsnis Maju rastas Klasikine maju kalba yra labai gerai dokumentuota nes ja palikta daug įrasu vadinamuoju maju rastu Kadangi sis rastas leido perteikti gramatines kategorijas galunes priesdelius kalbos sistema galima atkurti gana tiksliai FonetikaKlasikine maju kalba turejo 21 priebalsį tarp kuriu gerkliniai priebalsiai zymimi Priebalsiu sarasas yra P T K P T K B TZ CH TZ CH S X J H L M N W Y Balsiu yra 5 A E I O U bet jie gali įgauti ir papildomu bruozu t y tapti ilgaisiais AA gerkliniais A ar reartikuliuotais gerkliniais A A Sios balsiu savybes raste nera atspindimos bet gali buti atkurtos mokslininku GramatikaGlifas K A yi u SAK IK kuriame zenklai yi u reiskia gramatines kategorijas Maju kalbai kaip ir moderniosioms maju kalboms budinga sakinio struktura yra tarinys papildinys veiksnys VOS kas labai neįprasta indoeuropietiskoms kalboms cia dazniausiai paplitusi struktura yra veiksnys tarinys papildinys Laiko nuoroda data eina pries sia konstrukcija Veiksmazodis ju dabartiniams mokslininkams zinoma apie 100 gali buti asmenuojamas ir kaitomas veikslais rusimis Asmenį parodo atitinkamas priesdelis ar priesaga Dazniausiai pasitaikantis yra treciojo asmens priesdelis u Kalbai budinga ypac sudetinga rusiu sistema mat be įprastiniu veikiamosios ir neveikiamosios rusies cia dar naudojamos ir kitokios rusys Pavyzdziui zodis tzutz pabaigti gali buti kaitomas taip Utzutzu w jis jį pabaige Tzuhtzaj jis buvo pabaigtas Tzutzuuy jis pasibaige Tzutzuuw jis pabaige Tzutzuul baigesi Daiktavardis nekaitomas nei linksniais nei giminemis Nuorodos Duomenys apie kodu emy zymima kalba svetaineje ethnologue com Linguist kalbos kodo emy informacija angl The Linguist List Information by code emy MultiTree kalbos kodo emy informacija angl MultiTree A Digital Library of Language Relationships Information by code emy