Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Či karalystė
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
- Kitos reikšmės – Či (reikšmės).
Či (kin. 齊, pinyin: Qí, senasis tarimas *Dzəj) – senovinė Kinijos valstybė, egzistavusi XI a. pr. m. e. – 221 m. pr. m. e. Ji buvo Istorinės Kinijos rytuose ir užėmė dabartinę Šandongo provinciją. Valstybės branduolys buvo Šandongo pusiasalis (Čing provincija), bet išsiplėtimo metu ji taip pat valdė ir bei provincijas.
| Qi (齊) Či | ||||
| Džou dinastijos karalystė | ||||
| ||||
|
Simbolis | ||||
| Sostinė | (臨淄), | |||
| Valdymo forma | monarchija | |||
| Gongas (titulas) | ||||
| ?–386 m. pr. m. e. | Dziangai (姜) | |||
| 386–221 m. pr. m. e. | Tian (田) | |||
| Era | Senovė | |||
| - Įkūrimas | IX amžius pr. m. e. m. | |||
| - Prijungta prie Čin | 221 m. pr. m. e. m. | |||
Istorija
Senieji Či valstybės gyventojai buvo gentys, kurios jau II tūkst. pr m. e. Šandongo pusiasalyje buvo sukūrę savo valstybę . Kuomet Vidurio lygumoje Džou dinastija nuvertė Šangų valdžią, Pugu susivienijo su ir valstybėmis), tačiau nesugebėjo įveikti karinės Džou agresijos. XI a. pr. m. e. jų teritorijos buvo nukariautos, o Džou karalius Uvangas atidavė dalį jų žemių savo ministrui kaip žemės valdą, pavadintą Či. Taip buvo įkurta valstybė, ir Dziangų dinastija ją valdė iki IV a. pr. m. e.
Iš pradžių Či valstybė apėmė tik nedideles teritorijas aplink miestą. Ji pradėjo sinifikacijos procesą dongji tarpe ir kartu plėtė savo teritorijas, ne kartą kariaudama su priešiškomis vietos gentimis. Kartu ji susidurdavo su kitomis regiono valstybėmis dėl galios. Viena iš vietos priešių buvo Dzi (紀) valstybėlė, su kuria karas vyko IX a., valdant Aigongui. Kadangi Džou karalius Ivangas palaikė Dzi pusę, jis nugalėjo Aigongą ir jį išvirė, o po to pasodino sau palankų kunigaikštį Hugongą.
VII a. pr. m. e., valdant , Či konsolidavo valdžią ir pajungė sau 35 regiono valstybėles, taip sukurdama galingą valstybę. 667 m. pr. m. e. Huangongas sudarė sąjungą su Song, Dženg, Lu ir Čen valstybėmis, dėl ko netrukus paskelbtas pirmuoju hegemonu. Tiesa, po Huangongo mirties valstybę ištikusi įpėdinystės krizė ją nusilpnino, tačiau Či išliko viena iš keturių valstybių, sprendusių tuometinės Kinijos reikalus.
Nuo V a. pr. m. e. kunigaikščiai tapo marionetėmis vietos klanų kovose. Labiausiai sustiprėjo klanas, kuris 384 m. pr. m. e. nuvertė senąją dinastiją ir įtvirtino naują. Dėl to vėlesnė Či yra vadinama Tianči.
221 m. pr. m. e. Čin užėmė Či karalystę, ir ji buvo paskutinė iš Džou dinastijos valstybių, kurią Čin prijungė. Sulig jos užėmimu baigėsi Kinijos vienijimas ir buvo įkurta Kinijos imperija.
Valdovai
| Valdymo vardas | Vardas | Valdymas | Giminystė | Pastabos |
|---|---|---|---|---|
| 齊太公 | Lü Shang 呂尚 | XI a. pr. m. e. | Gavo domeną iš Džou karaliaus | |
| Dinggongas 齊丁公 | Lü Ji 呂伋 | X a. pr. m. e. | 5-asis atstovas | |
| Igongas 齊乙公 | De 得 | X a. pr. m. e | Dinggongo sūnus | |
| Guigongas 齊癸公 | Cimu 慈母 | X a. pr. m. e | Igongo sūnus | |
| Aigongas 齊哀公 | Buchen 不辰 | IX a. pr. m. e | Guigongo sūnus | Išvirtas Džou karaliaus |
| Hugongas 齊胡公 | Jing 靜 | IX a. pr. m. e | Guigongo sūnus | Perkėlė sostinę į , nužudytas Siangongo |
| Siangongas 齊獻公 | Shan 山 | 859?–851 | Guigongo sūnus | Perkėlė sostinę į |
| Ugongas 齊武公 | Shou 壽 | 850–825 | Siangongo sūnus | |
| Ligongas 齊厲公 | Wuji 無忌 | 824–816 | Ugongo sūnus | |
| Vengongas 齊文公 | Chi 赤 | 815–804 | Ligongo sūnus | |
| Chenggongas 齊成公 | Yue 說 | 803–795 | Vengongo sūnus | |
| Džuanggongas I 齊前莊公 | Gou 購 | 794–731 | Čenggongo sūnus | Valdė 64 metus |
| Sigongas 齊僖公 | Lufu 祿甫 | 730–698 | Džuanggongo sūnus | |
| Sianggongas 齊襄公 | Zhu’er 諸兒 | 697–686 | Sigongo sūnus | Nukariavo Dzi karalystę |
| neturėjo | Wuzhi 無知 | 686 | Sianggongo pusbrolis | |
| 齊桓公 | Xiaobai 小白 | 685–643 | Sianggongo brolis | Pirmasis Kinijos hegemonas. Mirė bado mirtimi. |
| neturėjo | Wukui]] 無虧 | 643 | Huangongo sūnus | Nužudytas Siaogongo patikėtinių |
| Siaogongas 齊孝公 | Zhao 昭 | 642–633 | Huangongo sūnus | |
| Džaogongas 齊昭公 | Pan 潘 | 632–613 | Huangongo sūnus | |
| neturėjo | She 舍 | 613 | Džaogongo sūnus | Nužudytas dėdės Šangženo |
| Igongas 齊懿公 | Shangren 商人 | 612–609 | Huangongo sūnus | Nužudytas savo ministrų |
| Huigongas 齊惠公 | Yuan 元 | 608–599 | Huangongo sūnus | Nugalėjo barbarus longdi |
| Činggongas 齊頃公 | Wuye 無野 | 598–582 | Huigongo sūnus | nugalėjo Dzin |
| Linggongas 齊靈公 | Huan 環 | 581–554 | Činggongo sūnus | Nugalėjo , Pingjino mūšyje sumušė Dzin. Sudeginta sostinė Lindzi |
| Džuanggongas II 齊後莊公 | Guang 光 | 553–548 | Linggongo sūnus | |
| Dzinggongas 齊景公 | Chujiu 杵臼 | 547–490 | Džuanggongo įbrolis | Jam tarnavo ministras |
| An Žudzi]] 安孺子 | Tu 荼 | 489 | Dzinggongo brolis | |
| Daogongas 齊悼公 | Yangsheng 陽生 | 488–485 | Dzinggongo sūnus | |
| Dziangongas 齊簡公 | Ren 壬 | 484–481 | Daogongo sūnus | Nužudytas ministro Tian Heng |
| Pinggongas 齊平公 | Ao 驁 | 480–456 | Dziangongo brolis | |
| Siuangongas 齊宣公 | Ji 積 | 455–405 | Pinggongo sūnus | |
| Kanggongas 齊康公 | Dai 貸 | 404–386 | Siuangongo sūnus | Nuverstas Taigongo, mirė 379 m. pr. m. e. |
| Taigongas 齊太公 | Tian He 田和 | 386–384 | Tian Bai sūnus | Pradėjo Tian dinastiją |
| neturėjo | Tian Yan 田剡 | 383–375 | Taigongo sūnus | Nužudytas Huangongo |
| Huangongas 齊桓公 | Tian Wu 田午 | 374–357 | Tian Yan brolis | |
| Veivangas 齊威王 | Tian Yinqi 田因齊 | 356–320 | Huangongo sūnus | Pirmasis titulavosi karaliumi |
| Siuanvangas 齊宣王 | Tian Bijiang 田辟彊 | 319–300 | Veivango sūnus | |
| Minvangas 齊愍王 | Tian Di 田地 | 300–283 | Siuanvango sūnus | |
| Siangvangas 齊襄王 | Tian Fazhang 田法章 | 283–265 | Minvango sūnus | |
| neturėjo | Tian Jian 田建 | 264–221 | Siangvango sūnus | Či prijungta prie Kinijos imperijos |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Či karalystė, Kas yra Či karalystė? Ką reiškia Či karalystė?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Kitos reiksmes Ci reiksmes Ci kin 齊 pinyin Qi senasis tarimas Dzej senovine Kinijos valstybe egzistavusi XI a pr m e 221 m pr m e Ji buvo Istorines Kinijos rytuose ir uzeme dabartine Sandongo provincija Valstybes branduolys buvo Sandongo pusiasalis Cing provincija bet issipletimo metu ji taip pat valde ir bei provincijas Qi 齊 CiDzou dinastijos karalysteIX amzius pr m e 221 m pr m e SimbolisLocation ofSostine 臨淄 Valdymo forma monarchijaGongas titulas 386 m pr m e Dziangai 姜 386 221 m pr m e Tian 田 Era Senove Įkurimas IX amzius pr m e m Prijungta prie Cin 221 m pr m e m IstorijaSenieji Ci valstybes gyventojai buvo gentys kurios jau II tukst pr m e Sandongo pusiasalyje buvo sukure savo valstybe Kuomet Vidurio lygumoje Dzou dinastija nuverte Sangu valdzia Pugu susivienijo su ir valstybemis taciau nesugebejo įveikti karines Dzou agresijos XI a pr m e ju teritorijos buvo nukariautos o Dzou karalius Uvangas atidave dalį ju zemiu savo ministrui kaip zemes valda pavadinta Ci Taip buvo įkurta valstybe ir Dziangu dinastija ja valde iki IV a pr m e Is pradziu Ci valstybe apeme tik nedideles teritorijas aplink miesta Ji pradejo sinifikacijos procesa dongji tarpe ir kartu plete savo teritorijas ne karta kariaudama su priesiskomis vietos gentimis Kartu ji susidurdavo su kitomis regiono valstybemis del galios Viena is vietos priesiu buvo Dzi 紀 valstybele su kuria karas vyko IX a valdant Aigongui Kadangi Dzou karalius Ivangas palaike Dzi puse jis nugalejo Aigonga ir jį isvire o po to pasodino sau palanku kunigaikstį Hugonga VII a pr m e valdant Ci konsolidavo valdzia ir pajunge sau 35 regiono valstybeles taip sukurdama galinga valstybe 667 m pr m e Huangongas sudare sajunga su Song Dzeng Lu ir Cen valstybemis del ko netrukus paskelbtas pirmuoju hegemonu Tiesa po Huangongo mirties valstybe istikusi įpedinystes krize ja nusilpnino taciau Ci isliko viena is keturiu valstybiu sprendusiu tuometines Kinijos reikalus Nuo V a pr m e kunigaiksciai tapo marionetemis vietos klanu kovose Labiausiai sustiprejo klanas kuris 384 m pr m e nuverte senaja dinastija ir įtvirtino nauja Del to velesne Ci yra vadinama Tianci 221 m pr m e Cin uzeme Ci karalyste ir ji buvo paskutine is Dzou dinastijos valstybiu kuria Cin prijunge Sulig jos uzemimu baigesi Kinijos vienijimas ir buvo įkurta Kinijos imperija ValdovaiValdymo vardas Vardas Valdymas Giminyste Pastabos齊太公 Lu Shang 呂尚 XI a pr m e Gavo domena is Dzou karaliausDinggongas 齊丁公 Lu Ji 呂伋 X a pr m e 5 asis atstovasIgongas 齊乙公 De 得 X a pr m e Dinggongo sunusGuigongas 齊癸公 Cimu 慈母 X a pr m e Igongo sunusAigongas 齊哀公 Buchen 不辰 IX a pr m e Guigongo sunus Isvirtas Dzou karaliausHugongas 齊胡公 Jing 靜 IX a pr m e Guigongo sunus Perkele sostine į nuzudytas SiangongoSiangongas 齊獻公 Shan 山 859 851 Guigongo sunus Perkele sostine įUgongas 齊武公 Shou 壽 850 825 Siangongo sunusLigongas 齊厲公 Wuji 無忌 824 816 Ugongo sunusVengongas 齊文公 Chi 赤 815 804 Ligongo sunusChenggongas 齊成公 Yue 說 803 795 Vengongo sunusDzuanggongas I 齊前莊公 Gou 購 794 731 Cenggongo sunus Valde 64 metusSigongas 齊僖公 Lufu 祿甫 730 698 Dzuanggongo sunusSianggongas 齊襄公 Zhu er 諸兒 697 686 Sigongo sunus Nukariavo Dzi karalysteneturejo Wuzhi 無知 686 Sianggongo pusbrolis齊桓公 Xiaobai 小白 685 643 Sianggongo brolis Pirmasis Kinijos hegemonas Mire bado mirtimi neturejo Wukui 無虧 643 Huangongo sunus Nuzudytas Siaogongo patiketiniuSiaogongas 齊孝公 Zhao 昭 642 633 Huangongo sunusDzaogongas 齊昭公 Pan 潘 632 613 Huangongo sunusneturejo She 舍 613 Dzaogongo sunus Nuzudytas dedes SangzenoIgongas 齊懿公 Shangren 商人 612 609 Huangongo sunus Nuzudytas savo ministruHuigongas 齊惠公 Yuan 元 608 599 Huangongo sunus Nugalejo barbarus longdiCinggongas 齊頃公 Wuye 無野 598 582 Huigongo sunus nugalejo DzinLinggongas 齊靈公 Huan 環 581 554 Cinggongo sunus Nugalejo Pingjino musyje sumuse Dzin Sudeginta sostine LindziDzuanggongas II 齊後莊公 Guang 光 553 548 Linggongo sunusDzinggongas 齊景公 Chujiu 杵臼 547 490 Dzuanggongo įbrolis Jam tarnavo ministrasAn Zudzi 安孺子 Tu 荼 489 Dzinggongo brolisDaogongas 齊悼公 Yangsheng 陽生 488 485 Dzinggongo sunusDziangongas 齊簡公 Ren 壬 484 481 Daogongo sunus Nuzudytas ministro Tian HengPinggongas 齊平公 Ao 驁 480 456 Dziangongo brolisSiuangongas 齊宣公 Ji 積 455 405 Pinggongo sunusKanggongas 齊康公 Dai 貸 404 386 Siuangongo sunus Nuverstas Taigongo mire 379 m pr m e Taigongas 齊太公 Tian He 田和 386 384 Tian Bai sunus Pradejo Tian dinastijaneturejo Tian Yan 田剡 383 375 Taigongo sunus Nuzudytas HuangongoHuangongas 齊桓公 Tian Wu 田午 374 357 Tian Yan brolisVeivangas 齊威王 Tian Yinqi 田因齊 356 320 Huangongo sunus Pirmasis titulavosi karaliumiSiuanvangas 齊宣王 Tian Bijiang 田辟彊 319 300 Veivango sunusMinvangas 齊愍王 Tian Di 田地 300 283 Siuanvango sunusSiangvangas 齊襄王 Tian Fazhang 田法章 283 265 Minvango sunusneturejo Tian Jian 田建 264 221 Siangvango sunus Ci prijungta prie Kinijos imperijos