Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Čenla kin 真臘 pinyin Zhēnlà VI VIII a politinis junginys kurio teritorijos apėmė dabartinę Kambodžą pietinį Laoso pakrašt

Čenlos karalystė

  • Pagrindinis puslapis
  • Čenlos karalystė
Čenlos karalystė
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az

Čenla (kin. 真臘, pinyin: Zhēnlà) – VI–VIII a. politinis junginys, kurio teritorijos apėmė dabartinę Kambodžą, pietinį Laoso pakraštį ir pietų Vietnamą.

Čenla
Istorinė karalystė

550 – 802 →
Sostinė Šrestapura, Bhavapura, Isanapura, Šambhupura
Valdymo forma monarchija
Era viduramžiai
 - Įkūrimas 550 m.
 - Žlugimas 802 m.

Apie šią valstybę yra žinoma tik iš tuometinių kinų šaltinių, kuriuos papildo mitologinė medžiaga ir vietiniai įrašai stelose. Čenlos istoriją labiausiai įtvirtino tyrinėtojas , tačiau per pastaruosius dešimtmečius buvo iškelta daug klausimų dėl šios valstybės.

Pavadinimas

Vietinėje khmerų istoriografijoje Čenlos pavadinimas nėra išlikęs, o kinų šaltiniuose jis buvo užrašomas dviem rašmenimis, reiškiančiais „grynas vaškas“. Tuometinis rekonstruotas kiniškas šio pavadinimo tarimas buvo Tsienliäp. Šis tarimas labai primena Kambodžos miesto Siemreabo (netoli khmerų sostinės Angkoro) pavadinimą. Tiesa, Siemreabas savo pavadinimą gavo gerokai vėliau, ir jis reiškė „nugalėti siamai“. Anot Peter Haris, originalus Čenlos pavadinimas galėjo skambėti Čam Reap ir reikšti „nugalėta Čampa“ (t. y. kaimyninė valstybė).

Raida

Kinijos analai pasakoja apie Čenlą, kuri buvo vasalė, ir 615 ar 616 m. siuntė pasiuntinius į Kiniją. Vėliau minima, kad jos valdovas nukariavo Funanę. Pagal vyraujančią nuomonę ši valstybė formavosi dabartinio Laoso pietiniame pakraštyje (Čampasako provincijoje), kur yra vienuolynas. Netoli nuo jo yra Lingaparvata kalnas (minimas kinų kaip Lingjiabopo), ir ši vieta siejama su seniausia Čenlos sostine . pastaraisiais dešimtmečiais iškėlė klausimą dėl vietos tikslumo. Jis teigė, kad panašius aprašymus atitinkančių vietų yra nemažai, todėl ankstyvoji Čenlos lokalizacija nėra tiksli. Vietoj to jis siūlė mintį, kad Čenla galėjo kilti Dangreko kalnuose Kambodžos šiauriniame pasienyje, kur formavosi ankstyvoji valstybės aristokratija.

Vickery kelia klausimą ir dėl centralizuotos valstybės egzistavimo. Anot jo, Čenla greičiausiai nebuvo vieninga karalystė, o atskirų gentinių žemių sankaupa, kuri kinų šaltiniuose patogumo dėlei buvo įvardinama kaip tam tikra teritorija. Jo nuomone, šį faktą grindžia archeologiniai duomenys, kurie patvirtina, kad VII a. Kambodžoje labai pagausėjo stelų ir įrašų. Tai galėjo būti dėl didžiulės vietinės valdžios įvairovės.

Kaip ir jos įpėdinė Funanė, Čenla buvo induizuota valstybė, absorbavusi Indijos Palavų ir Čalukjų dinastijų kultūrą ir pasiekimus. Ji buvo patogioje padėtyje Indijos-Kinijos jūrinėje prekyboje, ir indų pirkliai čia lankydavosi dažnai. Todėl valstybė sparčiai perėmė rašto sistemą, religiją ir politikos modelius. Valdovai buvo tituluojami indišku terminu varman. Mahendravarmanas nukariavo savo pietinę kaimynę Funanę, o jo įpėdinis perkėlė sostinę į pietus, kur įkūrė Isanapuros miestą prie Tonlesapo ežero.

(khmer. ជ័យវរ្ម័នទី១) yra žinomas kaip paskutinis suvienytos Čenlos valdovas. Jam mirus be vyriškos lyties įpėdinio, valdė jo duktė, o netrukus valstybė suskilo į dvi dalis. Kinų šaltiniuose jos įvardijamos kaip Sausumos Čenla (kin. 陸真臘, pinyin: Lùzhēnlà) ir Vandenų Čenla (kin. 水真臘, pinyin: Shuīzhēnlà). Šis skilimas yra įregistruotas Kinijos .

Vandenų Čenla buvo įsikūrusi prie jūros, Mekongo upės deltoje. Ji galėjo klestėti dėl jūrų prekybos, tačiau kartu jai grėsmę kėlė piratai. VIII a. iš Javos nukariavo Vandenų Čenlą ir įjungė ją į savo imperiją. 802 m. Sausumos Čenlos valdovas įkūrė Khmerų imperiją.

Valdovų sąrašas

Kambodžos istorija
Sausumos Čenla, Vandenų Čenla
Khmerų imperija
> > >
Prancūzijos Indokinija
Nepriklausomybės laikotarpis:
> > Demokratinė Kampučija >
Kambodžos karalystė
Seka Karalius Valdymas
1 ~550–600
2 ~600–616
3 616–635
4 Bhavavarmanas II 639–657
5 Čandravarmanas? ?
6 ~657–690
7 Džajadevi 690–713
8 Sambhuvarmanas 713–716
9 Puškarakša 716–730
10 Sambhuvarmanas ~730–760
11 Radžendravarmanas I ~760–780
12 Mahipativarmanas ~780–788

Šaltiniai

  1. George Cœdès, „Études Cambodgiennes XXXVI: Quelques précisions sur la fin de Fou-nan“, Bulletin de l'École Française d’Extrême Orient XLIII (1943), pp. 1–8.
  2. Corfield, Justin (13 October 2009). The History of Cambodia By Justin Corfield. ISBN 9780313357237. Nuoroda tikrinta 10 December 2015.
  3. Zhou Daguan (2007). A Record of Cambodia. translated by Peter Harris. University of Washington Press. ISBN 978-9749511244.
  4. ""What and Where was Chenla? „ – there is really no need to look for Chenla beyond the borders of what is present-day Cambodia. All that is required is that it be inland from Funan“ (PDF). Michael Vickery publications. Nuoroda tikrinta 14 July 2015.

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 15 Lie, 2025 / 12:18

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Čenlos karalystė, Kas yra Čenlos karalystė? Ką reiškia Čenlos karalystė?

Cenla kin 真臘 pinyin Zhenla VI VIII a politinis junginys kurio teritorijos apeme dabartine Kambodza pietinį Laoso pakrastį ir pietu Vietnama CenlaIstorine karalyste550 802 Location ofSostine Srestapura Bhavapura Isanapura SambhupuraValdymo forma monarchijaEra viduramziai Įkurimas 550 m Zlugimas 802 m Apie sia valstybe yra zinoma tik is tuometiniu kinu saltiniu kuriuos papildo mitologine medziaga ir vietiniai įrasai stelose Cenlos istorija labiausiai įtvirtino tyrinetojas taciau per pastaruosius desimtmecius buvo iskelta daug klausimu del sios valstybes PavadinimasVietineje khmeru istoriografijoje Cenlos pavadinimas nera islikes o kinu saltiniuose jis buvo uzrasomas dviem rasmenimis reiskianciais grynas vaskas Tuometinis rekonstruotas kiniskas sio pavadinimo tarimas buvo Tsienliap Sis tarimas labai primena Kambodzos miesto Siemreabo netoli khmeru sostines Angkoro pavadinima Tiesa Siemreabas savo pavadinima gavo gerokai veliau ir jis reiske nugaleti siamai Anot Peter Haris originalus Cenlos pavadinimas galejo skambeti Cam Reap ir reiksti nugaleta Campa t y kaimynine valstybe RaidaKinijos analai pasakoja apie Cenla kuri buvo vasale ir 615 ar 616 m siunte pasiuntinius į Kinija Veliau minima kad jos valdovas nukariavo Funane Pagal vyraujancia nuomone si valstybe formavosi dabartinio Laoso pietiniame pakrastyje Campasako provincijoje kur yra vienuolynas Netoli nuo jo yra Lingaparvata kalnas minimas kinu kaip Lingjiabopo ir si vieta siejama su seniausia Cenlos sostine pastaraisiais desimtmeciais iskele klausima del vietos tikslumo Jis teige kad panasius aprasymus atitinkanciu vietu yra nemazai todel ankstyvoji Cenlos lokalizacija nera tiksli Vietoj to jis siule mintį kad Cenla galejo kilti Dangreko kalnuose Kambodzos siauriniame pasienyje kur formavosi ankstyvoji valstybes aristokratija Vickery kelia klausima ir del centralizuotos valstybes egzistavimo Anot jo Cenla greiciausiai nebuvo vieninga karalyste o atskiru gentiniu zemiu sankaupa kuri kinu saltiniuose patogumo delei buvo įvardinama kaip tam tikra teritorija Jo nuomone sį fakta grindzia archeologiniai duomenys kurie patvirtina kad VII a Kambodzoje labai pagausejo stelu ir įrasu Tai galejo buti del didziules vietines valdzios įvairoves Kaip ir jos įpedine Funane Cenla buvo induizuota valstybe absorbavusi Indijos Palavu ir Calukju dinastiju kultura ir pasiekimus Ji buvo patogioje padetyje Indijos Kinijos jurineje prekyboje ir indu pirkliai cia lankydavosi daznai Todel valstybe sparciai pereme rasto sistema religija ir politikos modelius Valdovai buvo tituluojami indisku terminu varman Mahendravarmanas nukariavo savo pietine kaimyne Funane o jo įpedinis perkele sostine į pietus kur įkure Isanapuros miesta prie Tonlesapo ezero khmer ជ យវរ ម នទ ១ yra zinomas kaip paskutinis suvienytos Cenlos valdovas Jam mirus be vyriskos lyties įpedinio valde jo dukte o netrukus valstybe suskilo į dvi dalis Kinu saltiniuose jos įvardijamos kaip Sausumos Cenla kin 陸真臘 pinyin Luzhenla ir Vandenu Cenla kin 水真臘 pinyin Shuizhenla Sis skilimas yra įregistruotas Kinijos Vandenu Cenla buvo įsikurusi prie juros Mekongo upes deltoje Ji galejo klesteti del juru prekybos taciau kartu jai gresme kele piratai VIII a is Javos nukariavo Vandenu Cenla ir įjunge ja į savo imperija 802 m Sausumos Cenlos valdovas įkure Khmeru imperija Valdovu sarasasKambodzos istorijaSausumos Cenla Vandenu CenlaKhmeru imperija gt gt gt Prancuzijos IndokinijaNepriklausomybes laikotarpis gt gt Demokratine Kampucija gt Kambodzos karalysteSeka Karalius Valdymas1 550 6002 600 6163 616 6354 Bhavavarmanas II 639 6575 Candravarmanas 6 657 6907 Dzajadevi 690 7138 Sambhuvarmanas 713 7169 Puskaraksa 716 73010 Sambhuvarmanas 730 76011 Radzendravarmanas I 760 78012 Mahipativarmanas 780 788SaltiniaiGeorge Cœdes Etudes Cambodgiennes XXXVI Quelques precisions sur la fin de Fou nan Bulletin de l Ecole Francaise d Extreme Orient XLIII 1943 pp 1 8 Corfield Justin 13 October 2009 The History of Cambodia By Justin Corfield ISBN 9780313357237 Nuoroda tikrinta 10 December 2015 Zhou Daguan 2007 A Record of Cambodia translated by Peter Harris University of Washington Press ISBN 978 9749511244 What and Where was Chenla there is really no need to look for Chenla beyond the borders of what is present day Cambodia All that is required is that it be inland from Funan PDF Michael Vickery publications Nuoroda tikrinta 14 July 2015

Naujausi straipsniai
  • Liepa 15, 2025

    Achmedas al Šara

  • Liepa 16, 2025

    Achmadas Šachas Masudas

  • Liepa 16, 2025

    Abstraktusis ekspresionizmas

  • Liepa 15, 2025

    Absorbcija

  • Liepa 15, 2025

    Absoliučiai juodas kūnas

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje