Anzelmas Matutis

Anzelmas Matutis (tikr. Matulevičius, 1923 m. sausio 7 d. Zomčinėje, Igliaukos valsčius – 1985 m. rugsėjo 21 d. Alytuje) – Lietuvos pedagogas, rašytojas, vaikų literatūros kūrėjas, daugelio premijų laureatas.

Anzelmas Matutis

Gimė	1923 m. sausio 7 d. Zomčinė, Igliaukos valsčius
Mirė	1985 m. rugsėjo 21 d. (62 metai) Alytus
Tėvas	Vladas Matulevičius
Motina	Julija Matulevičienė
Sutuoktinis (-ė)	Marija Matulevičienė
Vaikai	Šarūnas, Valentinas, Vytautas

Veikla	pedagogas, rašytojas

Biografija

1942 m. baigė Marijampolės mokytojų seminariją. Mokytojavo Santaikoje, Simne, Seirijuose, 1950–1972 m. Alytuje. Dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą miesto mokyklose, dirbo pionierių namuose, vadovavo literatų ir turistų būreliams. 1971 m. Varėnos rajono girioje, Pauosupėje, pasistatė namelį, pramintą Dreve ir jame leisdavo vasaras. 1972 m. atsisakė mokytojo darbo ir visas savo jėgas paskyrė kūrybai. Palaidotas Alytuje.

Kūryba

Jau 1937 m. pradėjo spausdinti eilėraščius vaikams. 1939 m. šešiolikmetis gimnazistas „Žiburėlio“ žurnalo surengtame jaunųjų literatų konkurse laimėjo dvi premijas – už eilėraštį „Gėlių dainelė“ ir už poemą „Kiškiukas Gailiukas ir geras berniukas“.

A. Matutis – trumpojo eilėraščio meistras. Dažnai trumpieji jo eilėraščiai paremiami emocinga šnekamąja vaikų kalba, intonacijų kaita, neretai kalbama pirmu asmeniu, sušukimu sustiprinama eilėraščio pabaiga. Jo sukurti herojai skatina mylėti Tėvynę, tėvus, tausoti gamtą, nelikti abejingiems gamtos niokojimui.

Poetas išleido daugiau kaip 30 eilėraščių, poemų, eiliuotų pasakų knygų vaikams, parengė literatūros bei istorijos skaitinių knygų ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikams, iš rusų kalbos išvertė estų, kirgizų, baltarusių, rusų poetų eilėraščių, parašė apybraižų, libretą Jurgio Gaižausko operai „Buratinas“ (1969 m.). 1984 m. rinktinė „Margaspalvė genio kalvė“ apdovanota tarptautiniu H. K. Anderseno diplomu (įrašant A. Matutį į premijuotų rašytojų garbės knygą).

Bibliografija

Genių kalvė: eilėraščiai, 1948.
Grok, žiogeli smuikeliu: eilėraščiai, 1948.
Vaikai iš kolūkio: eilėraščiai, 1950.
Negriukas Džonis: poemėlė, 1951.
Mokyklos takeliu: eilėraščiai, 1952.
Miško cirkas: poemėlė, 1958.
Vaivorykštė ežerą semia: eilėraščiai, 1958.
Dvejetų karalius: eilėraščiai, 1961.
Arteko trimitai: eilėraščiai, 1963.
Žiburėliai Nemune: eilėraščiai, 1963.
Vyturių vainikas: eilėraščiai ir eiliuota pasaka, 1964.
Karžygys Leinė: samių tautos sakmė, 1965.
Šilų berniukas: eilėraščiai, 1967.
Genių kalvė: rinktinė, 1970.
Girios televizorius: poema, 1973.
Drevinukas: eiliuota pasaka, 1974.
Girinukai: eilėraščiai, 1978.
Milžinų šaukštas: eilėraščiai, 1978.

Margaspalvė genio kalvė: rinktinė, 1980.
Šnekučiai: eilėraščiai, 1982.
Trijų brolių svirnelis: eiliuotos pasakos, 1982.
Tai margumai genelio: eilėraščiai, 1983.
Dvylikos svečių lauktuvės: eilėraščiai, 1984.
Brolis Molis: poemėlė, 1985.
Žirgelio namai: eiliuota pasaka, 1985.
Žilo šilo darbininkai: eilėraščiai, 1985.
Auksinės rankos: eiliuota pasaka, 1986.
Kas žmogiuko širdyje: eilėraščiai, 1991.
Šypsenėlė: eilėraščiai, 1995.
Kalbuosi su giria: eilėraščiai, 1998.
Girios abėcėlė: eilėraščiai, 2001.
Tuoj ir rytoj: eilėraščiai, 2001.
Žilo šilo darbininkai: eilėraščiai, 2003.
Vaivorykštė ežerą semia: eilėraščiai, 2003.

Bruknės karoliai: eilėraščiai, 2008.
Drevinukas: eiliuota pasaka, 2010.

Atminimo įamžinimas

1988 m. spalio 29 d. viena Igliaukos miestelio gatvių pavadinta jo vardu.
1989 m. gegužės 20 d. Igliaukos vidurinei mokyklai suteiktas A. Matučio vardas.
1991 m. spalio 19 d. Alytuje atidarytas A. Matučio memorialinis muziejus (Alytaus kraštotyros muziejaus filialas).
Rašytojo vardu buvo pavadinta pradinė mokykla Alytuje.
Zomčinės kaime – A. Matučio gimtinės muziejus. 1997 m. rudenį prie sodybos įkurtas parkas.

Įvertinimas

1971 m. Komjaunimo premija
1973 m. LTSR nusipelnęs mokytojas
1974 m. LTSR valstybinė premija
1983 m. LTSR nusipelnęs kultūros veikėjas
1984 m. H. K. Anderseno garbės diplomas

Literatūra

Po girią vaikščiojo poetas: Anzelmo Matučio gyvenimas ir kūryba: apybraiža (sud. Jonas Linkevičius). – Vilnius: Agora, 2000. – 205 p.