- Apie kaimą Prienų rajone žr. Musninkai (Prienai).
| Musninkai | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Musninkai | ||||||||||||||||
| 54°56′53″š. pl. 24°50′31″r. ilg. / 54.948°š. pl. 24.842°r. ilg. | ||||||||||||||||
| Apskritis | Vilniaus apskritis | |||||||||||||||
| Savivaldybė | Širvintų rajono savivaldybė | |||||||||||||||
| Seniūnija | Musninkų seniūnija | |||||||||||||||
| Gyventojai | 366 | |||||||||||||||
| Plotas | 5,68 km² | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Istoriniai pavadinimai | rus. Мусники | |||||||||||||||
| Vikiteka | Musninkai | |||||||||||||||
Musninkai – miestelis Širvintų rajono savivaldybėje, 13 km į pietvakarius nuo Širvintų. Seniūnijos, seniūnaitijos ir parapijos centras. Stovi Musninkų Švč. Trejybės bažnyčia (pastatyta 1861 m.), koplytėlė ir varpinė, veikia Musninkų Alfonso Petrulio gimnazija (joje 1988 m. įkurtas muziejus), vaikų darželis, kultūros namai, biblioteka (įsteigta 1937 m.), vokiečių karių kapai, paštas (LT-19017).
Etimologija
Miestelio vardas – vandenvardinis vietovardis: jam vardą davė pietiniu pakraščiu tekanti Musės upė (dešinysis Neries intakas).
Istorija
1422 m. Musninkai priklausė Kristinui Astikui. Tuo metu ir vėliau Musninkų vardu apylinkėje buvo keli dvarai. Juos valdė Musnickiai, Misevičiai, Giedraičiai ir kiti, didumą – Astikų-Radvilų linijos didikai. Iki 1522 m. pastatyta bažnyčia, ji nuo 1554 m. iki XVII a. 2-ojo dešimtmečio vidurio priklausė evangelikams reformatams, 1856 m. pastatyta mūrinė. Bažnyčioje XVII–XIX a. su pertraukomis veikė vargonininkų ir būgnininkų grupė Musninkų kantoriai.
Po Astikų iki XVI a. pabaigos – XVII a. pradžios valdė Radvilos. 1561 m. Ldk Žygimantas Augustas leido Jeronimui Seniavskiui, kurio žmona buvo Ežbieta Radvilaitė, kurti miestą, rengti turgus, laikyti smukles. 1777 m. įkurta parapinė mokykla. 1785 m. ir 1812 m. Musninkai degė. Per 1830–1831 m. sukilimą čia kūrėsi A. Milošo ir P. Bilevičiaus sukilėlių būriai. XIX a. Musninkai buvo Vilniaus apskrities miestelis ir dvaras, valsčiaus bei seniūnijos centras.
1905 m. gruodžio mėn. gyventojai nušalino rusišką valsčiaus valdybą. 1918 m., pasitraukus Vokietijos pajėgoms, Musninkus užėmė bolševikai, o 1919 m. – Lenkijos kariuomenė.1920 m. lapkričio 19–20 d. ties Musninkais vyko Lietuvos kariuomenės ir Lenkijos kariuomenės Liucijaus Želigovskio rinktinės dalinių kovos.
1941 m. rugsėjo 5 d. vokiečių okupacinės valdžios įsakymu Pivonijos šile prie Ukmergės nužudyta apie 180 Musninkų valsčiaus žydų. 1944 m. liepos mėn. Musninkų valsčiuje Jonas Misiūnas (slap. Žalias velnias) ėmė telkti Lietuvos partizanus, jie du kartus užėmė miestelį ir išlaisvino suimtuosius. Nuo 1945 m. Musninkų apylinkėse kovojo Didžiosios Kovos apygardos A rinktinės 1-jo bataliono Lietuvos partizanai. 1940–1941 m. ir 1944–1953 m. sovietinė valdžia uždarė į lagerius arba ištrėmė daugiau kaip 40 gyventojų.
1949–1992 m. „Naujojo gyvenimo“, „Svajonės“ ir Musninkų kolūkio centrinė gyvenvietė.2019 m. patvirtintas Musninkų herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| XIX a. 2-oji pusė – 1915 m. | Musninkų valsčiaus centras | Vilniaus apskritis |
| 1919–1948 m. | Ukmergės apskritis | |
| 1948–1950 m. | Širvintų apskritis | |
| 1950–1962 m. | Musninkų apylinkės centras | Širvintų rajonas |
| 1962–1965 m. | Ukmergės rajonas | |
| 1965–1995 m. | Širvintų rajonas | |
| 1995– | Musninkų seniūnijos centras | Širvintų rajono savivaldybė |
Architektūra
Miestelis spindulinio plano. Svarbiausias pastatas – neogotikinė Musninkų Švč. Trejybės bažnyčia, pašventinta 1865 m., kurioje yra vertingi mediniai neobarokiniai altoriai (XVIII a. pirmoji pusė – XIX a. pirmoji pusė), vitražas „Švč. Mergelės Marijos karūnavimas“ (1933 m.), paveikslas „Švč. Mergelės Marijos Ėmimas į dangų“ (XIX a.), neobarokinė medinė skulptūra „Nukryžiuotasis“ (XIX a. vid.).
Šventoriuje yra medinė dviejų tarpsnių varpinė, statyta 1868 m. su piramidiniu stogu, užsibaigiančiu aštuonkampiu bokšteliu ir ornamentuotu geležiniu kryžiumi (kryžius padarytas 1868 m.); mūrinė šventoriaus tvora su 14 Kryžiaus kelio stočių koplytėlių (1882 m.).
Karalienei Barborai Radvilaitei (1520–1551) atminti pastatyta baroko stiliaus mūrinė Barboros koplytėlė (XVIII a.). Pasakojama, kad Barboros koplytėlę pastatė pati Barbora Radvilaitė, stebuklingai išsigelbėjusi persikėlimo per patvinusią Musę metu. Išliko XIX a. antrosios pusės – XX a. pradžioje Musninkų dvaro sodybos fragmentų – 2 svirnai, kluonas, dvaro rūmų rūsys, vandens malūno liekanos.
Gyventojai
| Demografinė raida tarp 1833 m. ir 2021 m. | |||||||||
| 1833 m. | 1867 m.* | 1897 m.sur. | 1902 m. | 1923 m.sur. | 1942 m.sur. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 202 | 307 | 449 | 460 | 556 | 415 | 451 | 302 | ||
| 1979 m.sur. | 1980 m. | 1986 m. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2021 m.sur. | - | ||
| 470 | 400 | 439 | 453 | 472 | 415 | 366 | - | ||
| |||||||||
| |||||||||
Žymūs žmonės
- Musninkų bažnyčios šventoriuje palaidotas Musninkuose miręs Lietuvos nepriklausomybės akto signataras Alfonsas Petrulis (1873–1928).
- Progimnazijoje mokėsi rašytojas Ignas Šeinius (1889–1959).
- Musninkuose gimė archeologas, karybos istorikas ir žurnalistas Manvydas Vitkūnas (1977–).
Literatūra
- Musninkai. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 520 psl.
- Rytų Lietuvos miestai ir miesteliai. Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės. t. 2 kn. 2 / Algimantas Miškinis. – Vilnius, 2002. – ISBN 9986-420-45-8
- Musninkai. Kernavė. Čiobiškis / Stanislovas Buchaveckas, Jadvyga Barbaravičienė, Povilas Krikščiūnas. – Vilnius: Versmė, 2005. – 1292 p.: iliustr. – ISBN 9955-589-00-0
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Musninkai, Kas yra Musninkai? Ką reiškia Musninkai?