Kanbera

Kanbera (angl. Canberra) – miestas Australijos pietryčiuose, valstybės sostinė. Miestas įkurtas kompromisui pasiekti ilgai besitęsusiuose nesutarimuose dėl sostinės statuso tarp Sidnėjaus ir Melburno, kai XX a. pradžioje Australija tapo britų dominija. Kanbera yra didžiausias Australijos miestas, esantis ne pakrantėje, ir aštuntas pagal dydį miestas apskritai. Miestas išsidėstęs šiaurinėje Australijos sostinės teritorijos dalyje; 280 km į pietvakarius nuo Sidnėjaus ir 660 km į šiaurės rytus nuo Melburno.

Kanbera angl. Canberra
Parlamento rūmai
Kanbera 35°18′29″ p. pl. 149°07′28″ r. ilg. / 35.30806°š. pl. 149.12444°r. ilg. / 35.30806; 149.12444 (Kanbera)
Valstybė	Australija
Valstija	Australijos sostinės teritorija
Įkūrimo data	1913 m. kovo 12 d.
Gubernatorius	Andrew Barr
Gyventojų (2024)	473 855
Plotas	814,2 km²
Tankumas (2024)	582 žm./km²
Altitudė	578 m
Vikiteka	Kanbera
Kirčiavimas	Kánbera

1901 m. sausio 1 d., Australija tapo šešių kolonijų federacija ir pasivadino sandrauga. 125-asis naujosios Australijos konstitucijos skirsnis nurodė, kad Naujajame Pietų Velse ir bent 100 km nuo Sidnėjaus būtų įkurta sostinė. Nors buvo svarstomos įvairios Naujosios Pietų Velso sritys, 1908 m. buvo priimtas Vyriausybės įstatymas, kuriame buvo nurodyta įkurti sostinę Jaso–Kanberos regione. 1913 m. čia buvo įkurta nauja sostinė, jai suteiktas Kanberos pavadinimas.

Kanbera yra vienas iš nedaugelio Australijos miestų, kurį įkurdinti buvo suplanuota už valstijos ribų, lygiai kaip antai Vašingtonas Jungtinėse Amerikos Valstijose arba Brazilija Brazilijoje. Paskelbus tarptautinį konkursą, jį laimėjo amerikiečių architektų Valterio Berlio Grifino ir Merionos Grifin kandidatūra. Grifinų plane vyravo geometriniai motyvai, tokie kaip apskritimai, trikampiai ir šešiakampiai, o planuojamas miesto centras buvo orientuotas į ašis, suderintas su reikšmingais topografiniais orientyrais. Miesto plano projektui įtaką padarė ir „žaliųjų miestų judėjimas“, kai kurios miesto dalys apima didelius natūralios augalijos plotus.

Kanbera, kitaip negu kiti Australijos miestai, neturi vietinės valdžios. Australijos sostinės teritorijos asamblėja atlieka ir miesto valdžios, ir administracinio Australijos vieneto funkcijas. Kanberoje įsikūrusios valstybinės būstinės, taip pat yra paminklų ir muziejų. Yra parlamento rūmai, oficiali generalgubernatoriaus rezidencija, Aukščiausiasis teismas. Tarp kultūrinių pastatų yra Australijos karo aukų memorialas, Australijos nacionalinis universitetas, Australijos karališkoji monetų kalykla, Australijos sporto institutas, nacionalinė galerija, nacionalinis muziejus ir nacionalinė biblioteka. Mieste taip pat įsikūrusios įvairių šalių ambasados, tarptautinių įmonių būstinės, ne pelno siekiančios organizacijos.

2024 m. duomenimis, Kanberoje gyveno 473 855 gyventojai. Mieste didelę gyventojų dalį sudaro valstybės tarnautojai. Lyginant su šalies vidurkiu, miesto gyventojai yra jaunesni, nedarbo lygis – mažesnis, vidutinė alga – didesnė; švietimo lygis aukštesnis.

Etimologija

Paprastai teigiama, kad pavadinimas „Kanbera“ kilo nuo žodžių Kambera arba Canberry, čiabuvių kalba tai reiškia „susitikimo vietą“.

Anot alternatyvių versijų, pavadinimas Canberra arba Nganbra reiškia „moters krūtis“, tokiu pavadinimu aborigenai vadinę šalia esančius Juodąjį ir Einslio kalnus.1920 m. plačiai manyta, jog pavadinimas kilo nuo spanguolių (angl. cranberry), gausiai augančių šiose apylinkėse.

Istorija

Pirmieji gyventojai

Iki atsikeliant europiečiams, Kanberos apylinkėse gyveno Australijos čiabuviai, daugiausiai ngunavalai. Į pietus nuo Kanberos buvo galima aptikti ngarigo ir gandangaros gentis, rytuose gyveno vandandianai, šiaurėje – valgulai. Archeologiniai vietovės tyrinėjimai rodo, kad buvo naudojamas akmuo, rasta uolų raižinių, kapų. Ši veikla datuojama maždaug prieš 21 tūkst. metų.

Europiečių atsikėlimas

Pirmieji europiečiai čia atvyko ir įsikūrė apie 1820-uosius. Nuo 1820 iki 1824 m. čia buvo surengtos keturios ekspedicijos. Pirmoji gyvenvietė datuojama 1823 m., 1826 m. kai kurias apylinkes (maždaug 405 ha) nusipirko Džošua Džonas Mūras ir pavadino Canberry. Atvykus daugiau europiečių, vietinių gyventojų skaičius sumažėjo dėl europiečių atvežtų ligų, tokių kaip raupai ir tymai.

Seniausias iki šiol išlikęs pastatas šiose apylinkėse yra anglikonų šv. Jono bažnyčia, kuri buvo konsekruota 1845 m. Šv. Jono bažnyčios kieme įkurta seniausia Kanberos kapavietė.

Sostinės įkūrimas

1901 m. susijungus šešioms kolonijoms, įkurta Australijos Sandrauga. Po ilgai užsitęsusių diskusijų dėl sostinės statuso suteikimo Sidnėjui ar Melburnui, buvo pasiektas kompromisas pastatyti naują sostinę Naujajame Pietų Velse, mažiausiai 160 km atstumu nuo Sidnėjaus. Laikinąja sostine iki kol bus pastatyta nauja tapo Melburnas. Buvo surengta apklausa dėl naujosios sostinės vietos, parlamentas pasirinko Dalgečio (angl. Dalgety) miestelį, bet tam nepritarė Naujojo Pietų Velso valdžia.1906 m. buvo sutarta įkurti sostinę Jaso–Kanberos regione, arčiau Sidnėjaus.1911 m. buvo įkurta federalinės sostinės teritorija.

1911 m. vidaus reikalų departamentas paskelbė tarptautinį konkursą architekto, kuris suprojektuotų naująją sostinę, paieškoms; konkursas baigėsi 1912 m. sausio 31 d. Buvo gauti 137 pasiūlymai, konkurso nugalėtojais tapo ir teisę suprojektuoti miestą gavo amerikiečių architektai Valteris Berlis Grifinas ir Meriona Grifin iš Čikagos.1912 m. valdžia pakvietė žmones siūlyti naujosios sostinės pavadinimą, buvo gauta 750 pasiūlymų. 1913 m. kovo 12 d. ponia Denman, generalgubernatoriaus lordo Denmano žmona, pranešė, kad naujosios sostinės pavadinimas bus Canberra.

Kanbera XX a. viduryje

1927 m. gegužės 9 d. sandraugos parlamentas persikėlė į Kanberą, tuometinis premjeras Stenlis Briusas jau buvo įsikūręs savo rezidencijoje prieš kelias dienas. Planuotas miesto augimas sustojo per II pasaulinį karą, kai kurie projektai, įskaitant ir katalikų bei anglikonų bažnyčias, taip ir nebuvo pabaigti. Iškart po karo pabaigos Kanberos valdžia buvo kritikuojama dėl to, kad miestas buvo panašesnis į kaimą, pastatai tarpusavyje buvo nedarnūs. Premjeras seras Robertas Menzis pareiškė, jog visa federalinės sostinės apygarda atrodo gėdingai. Menzis premjero poste išbuvo daugiau kaip penkiolika metų, jo dėka paspartėjo sostinės plėtra, gyventojų skaičius išaugo daugiau kaip 50 % tarp 1955 ir 1975 m. Po karo dauguma valdžios būstinių iš Melburno persikėlė į Kanberą.

Naujai pastatytas Australijos nacionalinis universitetas buvo išplėstas, pastatytos skulptūros ir paminklai. Vėliau pastatyta nacionalinė biblioteka, aukščiausiasis teismas, nacionalinė galerija. Kanbera padalinta į dvi sritis (šiaurinę ir pietinę Kanberą), daugumai naujų rajonų suteikti Australijos politikų (Bartono, Dykino, Reido, Bredono, Kurtino, Čiflio ir Parkso) pavadinimai.

Kanbera XX a. pabaigoje ir XXI a.

1988 m. gruodį Australijos sostinės teritorijai sandraugos parlamentas suteikė savivaldą, pirmieji vietos rinkimai buvo surengti 1989 m. kovo 4 d., Įstatymų leidybos asamblejoje buvo septyniolika narių, dauguma jų priklausė Australijos leiboristų partijai.

2013 m. miesto apylinkėse degė miškai, žuvo keturi žmonės, sužeista – 435, sudegė maždaug 500 namų. Tais pačiais metais Kanbera šventė vardo suteikimo šimto metų jubiliejų.

Geografija

Kanbera užima 814,2 km² plotą, yra netoli Brindabelos kalnagūbrio, maždaug 150 km nuo Australijos rytinės pakrantės. Altitudė siekia maždaug 580 m, aukščiausias taškas – Madžuros kalnas (888 m), tarp šiek tiek žemesnių kalnų yra Teiloro kalnas (855 m), Einslio kalnas (843 m), Muga Mugos kalnas ir Juodasis kalnas (abu po 812 m).

Aplink Kanberą plytintys miškai, daugiausiai eukaliptai, buvo naudojami kurui, pramonei. Iki 1960-ųjų eukaliptai buvo iškirsti, ir, nerimaujant dėl vandens kokybės, miškai buvo uždaryti. 1915 m. Stromlo kalno šlaituose pradėtos sodinti spindulinės pušys, vėliau plantacijos išplėstos. Miškuose paplitęs turizmas, rengiamos ekspedicijos, daugelis žmonių čia ateina laisvalaikiu. Kanberos miesto apylinkėse yra Džininderos, Molonglo, Laimstouno ir Tugeranongo lygumos. Per Molonglo lygumą teka Molonglo upė, kurią užtvenkus atsirado Berlio Grifino dirbtinis ežeras.

Klimatas

Pagal Kiopeno klimato klasifikaciją Kanbera yra jūrinio klimato miestas. Karščiausias mėnuo – sausis, vidutinė temperatūra siekia 28 °C, vėsiausias – liepa, vidutinė temperatūra – 11 °C. Žiemos dažniausiai šaltos; nors sniego miesto centre paprastai nepasitaiko (paskutinį kartą sniegas miesto centre iškrito 1968 m.), aplinkiniuose rajonuose jo būna.

Didžiausia temperatūra buvo užfiksuota 1939 m. sausio 11 d., tuomet ji siekė 42,8 °C. 2011 m. žiema buvo šilčiausia nuo pat fiksavimo pradžios, maždaug 2 °C aukščiau vidutinės. Kanberos klimatą itin veikia visuotinis atšilimas. Žemiausia temperatūra buvo užfiksuota 1971 m. liepos 11 d., tąkart jį siekė -10,0 °C.

Iš vakarų pusės Kanberą užstoja Brindabelos kalnagūbris, dėl to Kanberos slėniuose lyja. Kanberoje metuose vidutiniškai būną po 100,4 giedrų dienų. Metinis kritulių kiekis trečias mažiausias Australijoje (po Adelaidės ir Hobarto), paprastai kritulių kiekis skiriasi pagal metų laiką, daugiausiai kritulių iškrenta pavasario pabaigoje.Perkūnijos paprastai pasitaiko tarp spalio ir balandžio mėnesių.

Kanberos klimatas
Mėnuo	Sau	Vas	Kov	Bal	Geg	Bir	Lie	Rgp	Rgs	Spa	Lap	Gru	Metinis
Vid. aukščiausia °C	28,7	27,7	24,8	20,5	16,3	12,5	11,8	13,5	16,6	19,9	23,3	26,3	20,2
Vid. temperatūra °C	21,2	20,7	17,9	13,8	10,0	6,9	6,0	7,4	10,2	13,2	16,4	19,1	13,6
Vid. žemiausia °C	13,7	13,6	10,9	7,1	3,7	1,3	0,2	1,3	3,8	6,4	9,5	11,9	7,0
Krituliai mm	54,7	52,7	45,2	41,0	38,1	44,7	47,6	45,9	51,9	51,0	68,9	54,8	596
Duomenys: Kanberos klimatas

Miesto planas

Kanberos miesto planą parengė žymus XX a. amerikiečių architektas Valteris Berlis Grifinas. Miesto centre vyrauja tiesių ir žiedinių gatvių sistema, kuri suskirstyta į dvi statmenas ašis: vandens ašis, einančias išilgai Berlio Grifino ežero ir sausumos ašis, nukreiptas į šiaurės rytus nuo parlamento pastato iki Australijos karo memorialo. Teritoriją, vadinamą „parlamentiniu trikampiu“, sudaro trys kraštinės: pirmoji tęsiasi nuo Sostinės kalvos iki verslo centro, antroji – išilgai Konstitucijos aveniu iki krašto apsaugos ministerijos, trečioji – išilgai Kingso aveniu iki Sostinės kalvos.

Kanbera suskirstyta į rajonus su keliais vietiniais centrais, priemiestinėmis, pramoninėmis bei kaimiškomis zonomis. Viso yra septyni gyvenamieji rajonai:

• Centrinė Kanbera, įkurtas ir apgyvendintas XX a. III dešimtmetyje;
• Vodeno slėnis, įkurtas 1964 m.;
• Belkonenas, įkurtas 1966 m.;
• Veston Krikas, įkurtas 1969 m.;
• Tugeranongas, įkurtas 1974 m.;
• Gangalinas, įkurtas apie 1990-uosius m.;
• Molonglo slėnis, pradėtas vystyti apie 2010-uosius.

Šiaurės ir Pietų Kanberos rajonai daugiausia paremti Valterio Berlio Grifino planu.1967 m. nacionalinė sostinės plėtros komisija priėmė vadinamąjį „Y-planą“, apimantį daugelį komercinių zonų, sujungtų tarpusavyje greitkeliais, kurių išsidėstymas primena Y raidę: su Tugeranongo rajonu Y pagrinde bei Belkoneno ir Gangalino rajonais – atšakose. Kanberos plėtrą, tame tarpe tolimesnę miesto plano raidą ir žemės panaudojimą, kontroliuoja vyriausybė.

Daugeliui Kanberos priemiesčių ir gatvių suteikti buvusių Australijos ministrų pirmininkų, žinomų piliečių vardai, taip pat naudojami iš Australijos aborigenų kalbos kildinami pavadinimai.

Aplinkosauga

Kanberos gyventojas per 2005 m. vidutiniškai buvo atsakingas už 13,7 tonų į aplinką išmetamų šiltnamio dujų kiekį. 2012 m. Kanberos valdžia priėmė sprendimą, kuris numatė iki 2020 m. šiltnamio dujų išmetimą sumažinti 40 % nuo 1990 m. lygio; iki 2050 m. – 88 %. 2013 m. buvo numatyta, kad iki 2020 m. 90 % elektros energijos būtų pagaminama iš atsinaujinančiųjų energijos šaltinių, 2016 m. tikslas buvo padidintas iki 100 %. 1996 m. Kanbera tapo pirmuoju miestu pasaulyje, iškėlusiu tikslą iki 2010 m. pradėti visas atliekas perdirbti. 2010 m. Kanberos miesto taryba nusprendė šį tikslą atidėti arba jo atsisakyti. Plastikiniai maišeliai, pagaminti iš polietileno ir plonesni negu 35 µm buvo uždrausti naudoti 2011 m. lapkritį.

Kasmet pavasarį Sandraugos parke rengiama gėlių šventė, kuria siekiama atkreipti dėmesį į klimato kaitą, skatinama rinktis iš atsinaujinančių energijos šaltinių gautą elektrą, be reikalo nešvaistyti vandens.

Ekonomika

2012 m. gegužės mėn. duomenimis, nedarbo lygis Kanberoje buvo 3,4 %, palyginimui šalies vidurkis 5,1 %. Dėl mažo nedarbo lygio ir didelio žmonių, dirbančių viešajame ir komerciniame sektoriuose, skaičiaus, Kanberoje yra aukštesnis disponuojamų pajamų vidurkis nei kituose Australijos miestuose. Vidutinė alga Kanberoje ($1702) didesnė nei šalies vidurkis ($1485,8).

Vidutinė būsto kaina Kanberoje buvo $511 820, tarp didžiųjų miestų (daugiau nei 100 tūkst. gyv.) buvo mažesnė tik už Sidnėjaus, o vidutinė būsto nuomos savaitinė kaina buvo didžiausia ($410 per savaitę). Aukštas būsto kainas daugiausiai lemia dideli atlyginimai, brangūs žemės sklypai ir infliacija. Visi šie veiksniai nulemia tai, kad Kanbera šiuo metu yra trečias brangiausias miestas šalyje.

Pagrindinės miesto ūkio šakos yra viešasis administravimas ir sauga, 2011–2012 m. sudariusios 29,8 % bendrojo teritorijos produkto. Šiose šakose dirbo 33,9 % visų gyventojų.

Valdžios institucijos

Kanberoje nėra vietos miesto tarybos ar miesto valdžios. Australijos sostinės teritorijos įstatymų leidybos asamblėja vykdo ir miesto tarybos, ir likusios Australijos sostinės teritorijos vyriausybės funkcijas. Kadangi didžioji dauguma teritorijos gyventojų gyvena Kanberoje, sostinės teritorijos vyriausybė daugiausia dėmesio skiria miestui.

Nuo 2016 m. spalio Asamblėją sudaro 25 nariai, renkami iš penkių atstovaujamų rajonų: Brindabelos, Džininderos, Kuradžongo, Marambidžio ir Jerabio. Vyriausiąjį ministrą renka Įstatymų leidybos asamblėjos nariai. 2019 m. vyriausiasis ministras buvo Endriu Baras iš Australijos darbininkų partijos.

Liberalai sudarė daugumą Asamblėjoje nuo 1995 m. iki 2001 m. 2001 m. leiboristai perėmė Asamblėjos kontrolę. 2004 m. rinkimuose vyriausiasis ministras Džonas Stanhaupas ir leiboristai laimėjo 9 iš 17 vietų, leidžiančių jiems sudaryti sostinės teritorijos daugumos vyriausybę. Nuo 2008 m. sostinės teritorijos valdžią sudaro leiboristų ir žaliųjų koalicija.

Australijos vyriausybė išlaiko tam tikrą įtaką Australijos sostinės teritorijos vyriausybei, ji atsakinga už sostinės bendrojo plano rengimą ir plėtrą teritorijose, kurios laikomos nacionalinės svarbos teritorijomis arba pagrindinėmis Grifino miesto plano dalimis, pvz., parlamentinis trikampis, Berlio Grifino tvenkinys, pagrindiniai keliai. Nacionalinė vyriausybė taip pat kontroliuoja teritorijos asamblėją pagal 1988 m. Australijos sostinės teritorijos savivaldos įstatymą.

Atstovai parlamente

Kanbera pirmą kartą gavo vietą Atstovų Rūmuose 1949 m. Kanberos atstovas galėjo balsuoti tik tais klausimais, kurie tiesiogiai susiję su sostinės teritorija. 1974 m. Kanberai buvo paskirtos dvi vietos Atstovų rūmuose. Abejas Atstovų rūmų vietas užėmė leiboristai.

Gyventojai

2016 m. surašymo duomenimis, Kanberoje gyveno 395 790 gyventojų, 2011 m. – 355 596, 2006 m. – 322 036.

Kanberiečiai palyginti jauni ir labiau išsilavinę. Amžiaus mediana yra 35 metai, tik 12,7 % gyventojų yra vyresni negu 65 metai. Tarp 1996 ir 2001 m. 61,9 % imigravo arba emigravo iš Kanberos. 2017 m. 43 % gyventojų nuo 25 iki 64 metų buvo įgiję bakalauro laipsnį, kuomet šalies vidurkis – 31 %. Pasak Australijos nacionalinio banko, kanberiečiai daugiau linkę dovanoti labdarai negu kitų Australijos miestų gyventojai.

Mažumos

Kanberos gyventojai pagal gimimo šalį (2016)
Šalis	Gyventojų sk.
Australija	269 682
Anglija	12 739
Kinija	11 334
Indija	10 405
Naujoji Zelandija	4 722
Filipinai	3 789
Vietnamas	3 340
JAV	2 775
Šri Lanka	2 774
Malaizija	2 431
Pietų Korėja	2 283

Gyventojų kilmė (2016):

• anglai (35 %)
• australai (34 %)
• airiai (14 %)
• škotai (11 %)
• kinai (6 %)
• vokiečiai (4,7 %)
• indai (3,9 %)
• italai (3,5 %)
• olandai (1,7 %)
• aborigenai (1,6 %)
• filipiniečiai (1,3 %)
• vietnamiečiai (1,3 %)
• graikai (1,3 %)
• kroatai (1,2 %)

2016 m. surašymo duomenimis, 32 % gyventojų buvo gimę už Australijos ribų, daugiausiai Anglijoje, Kinijoje, Indijoje, Naujoje Zelandijoje, Filipinuose, Vietname. 1,6 % gyventojų identifikavo save kaip Australijos čiabuvius (aborigenus).

Kalba

2016 m. surašymo duomenimis, 72,7 % gyventojų namuose kalbėjo angliškai. Kitos dažniausiai vartojamos kalbos buvo: kinų (3,1 %), vietnamiečių (1,1 %), kantoniečių (1 %), hindi (0,9 %) ir ispanų (0,8 %).

Religija

2016 m. surašymo duomenimis, 50,0 % gyventojų save apibūdino kaip krikščionis (daugiausiai katalikus ir anglikonus), 36,2 % buvo laisvamaniai.

Žymūs žmonės

Iš Kanberos kilę šie žymūs žmonės:

• Andrew Barisic (g. 1986);
• Alex Bird (g. 1985);
• Lara Cox (g. 1978)
• Paul Crake (g. 1976);
• Gracie Elvin (g. 1980);
• Anna Flanagan (g. 1992);
• James Frawley (g. 1994);
• Frank Gambale (g. 1958);
• Emma Guo (g. 1995);
• Belinda Halloran (g. 1976);
• Nathan Hart (g. 1993);
• Narelle Hill (g. 1979);
• Matthew Kemp (g. 1980);
• Stephen Larkham (g. 1974);
• Shane Lowry (g. 1989);
• Steven Lustica (g. 1991);
• Michael Matthews (g. 1990);
• Patrick Mills (g. 1988);
• Michael Milton (g. 1973);
• Laura Moylan (g. 1983);
• Campell Newman (g. 1963);
• Alex O’Loughlin (g. 1976);
• Christoph Schmidt (g. 1962);
• Josip Šimunić (g. 1978);
• Ross Stretton (1952–2005);
• Rory Sutherland (g. 1982);
• Nikolai Topor-Stanley (g. 1985);
• Carl Valeri (g. 1984);
• Mia Wasikowska (g. 1989).

Infrastruktūra

Sveikatos apsauga

Kanberoje šiuo metu yra dvi didelės ligoninės: 600 lovų turinti Kanberos ligoninė ir 174 lovas turinti Kalgario viešoji ligoninė. Didžiausia privati ligoninė yra Kalvario Džono Džeimso ligoninė Dykino rajone.

Karališkoji Kanberos ligoninė Ektono pusiasalyje prie Berlio Grifino ežero buvo uždaryta 1991 m., o 1997 m. nugriauta, siekiant atlaisvinti vietą nacionalinio Australijos muziejaus statybai. Mieste šiuo metu yra dešimt sveikatos priežiūros įstaigų. Kanberos ligoninės taip pat aptarnauja ir Naujojo Pietų Velso gyventojus.

Transportas

Automobilis yra pati populiariausia transporto priemonė Kanberoje. Miestas išdėstytas taip, kad keliai, jungiantys kvartalus, eitų per atvirus žemės sklypus ar miškus, dėl to gyventojų tankumas mažas; tai taip pat reiškia, kad būsimiems keliams plėtoti nereikia statyti tunelių ar įsigyti žemės, nes yra pakankamai laisvos vietos, priešingai negu kituose Australijos miestuose. Kanberos rajonai yra sujungti dviejų juostų bulvarais (angl. parkway), maksimalus leistinas greitis – 100 km/val. Dėl saugumo dar 1999 m. buvo įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, jos skirtos fiksuoti greitį, taip pat stebima, ar vairuotojai nevažiuoja per raudoną šviesą. Manoma, kad dėl šių kamerų iš baudų į biudžetą kasmet surenkama iki 11 mln. Australijos dolerių.

Viešąjį transportą iš dalies kontroliuoja valdžia. 2016 m. duomenimis 7,1 % gyventojų vykdami į darbą naudojosi viešuoju transportu, kuomet 4,5 % į darbą ėjo pėsčiomis.

Kanberoje yra dvi taksi kompanijos: Aerial Capital Group ir Cabexpress. 2015 m. spalį Kanberos valdžia priėmė įstatymą, leidžiantį gyventojams naudotis tarpusavio taksi tarpininkavimo paslaugomis, įskaitant Uber,Ola, Glide Taxi ir GoCatch.

NSW TrainLink geležinkelis jungia Kanberą su Sidnėjumi. Kanberos geležinkelio stotis yra Kingstono rajone. Tarp 1920 ir 1922 m. geležinkelis buvo nutiestas per Molonglo upę ir tęsėsi šiaurės kryptimi iki miesto centro, tačiau vėliau dėl potvynio buvo uždarytas ir nebeatnaujintas, o planų nutiesti liniją į Jasą atsisakyta. 1923 m. pastatyta kita geležinkelio linija, einanti pro parlamento rūmus, bet jau 1927 m. nugriauta. Geležinkelių transportu Melburną galima pasiekti per Jaso stotį Sidnėjaus–Melburno geležinkelio linijoje, į kurią kursuoja NSW TrainLink autobusai. Kelias autobusu iki stoties trunka apie valandą. Planai įkurti greitąjį geležinkelį tarp Melburno, Kanberos ir Sidnėjaus nebuvo įgyvendinti dėl įvairių finansiškai neįgyvendinamų idėjų. Taip pat svarstyta Kanberoje įrengti geležinkelį, bet šie planai taip ir liko neįgyvendinti.

Kanberos oro uoste skrydžiai šalies mastu vykdomi į Sidnėjų, Melburną, Brisbaną, Adelaidę, Gold Koustą ir Pertą. Taip pat yra skrydžių ir į Naujojo Pietų Velso miestus – Niukaslą ir Dabą. Keturis kartus per savaitę vykdomi tarptautiniai komerciniai skrydžiai į Singapūrą ir Velingtoną. Iki 2003 m. oro uostas dalijosi pakilimo ir nusileidimo takais su Australijos oro pajėgomis. Tų pačių metų birželį oro pajėgų bazė buvo uždaryta, ir nuo tada oro uostas naudojamas tik civiliniais tikslais.

Kanbera turi vieną didžiausių aktyviai gyvenančių žmonių reitingą šalyje. 2011 m. duomenimis, 7,1 % gyventojų į darbą ėjo pėsčiomis ar naudojosi dviračiu. 2010 m. pabaigoje atlikta apklausa parodė, kad kanberiečiai vidutiniškai pėsčiomis per dieną vaikšto 26 minutes. Pagal laikraščio „The Canberra Times“ 2014 m. kovą surinktą statistiką, Kanberoje yra maždaug 87 tūkst. dviratininkų; Kanberos dviratininkai vidutiniškai pakliūna į keturis eismo įvykius per savaitę.

Komunalinės paslaugos

Valstybės įmonė „ACTEW Corporation“ atsakinga už Kanberos vandens ir kanalizacijos infrastruktūrą. „ActewAGL“ yra mažmeninė Kanberos komunalinių paslaugų, įskaitant vandenį, gamtines dujas, elektrą, tiekėja ir kai kurių telekomunikacijų paslaugų tiekėja per dukterinę įmonę „TransACT“.

Kanberos vanduo kaupiamas keturiuose rezervuaruose: Korino, Bendoros, Kotero bei Gugongo tvenkiniuose. Nors Gugongo tvenkinys telkšo Naujajame Pietų Velse, jį eksploatuoja Kanberos vyriausybė. „ACTEW Corporation“ priklauso du Kanberos nuotekų valymo įrenginiai, esantys Fyšviko mieste ir Molonglo upės žemupyje.

Elektra Kanberoje daugiausia gaunama iš nacionalinio elektros tinklo per pastotes Holte ir Fyšvike (per Kvenbejaną). Energija anksčiau buvo tiekiama iš 1913 m. pastatytos šiluminės elektrinės šalia Molonglo upės, tačiau 1957 m. ji buvo galutinai uždaryta. Kanberoje yra keturi saulės energijos ūkiai, kurie buvo atidaryti 2014–2017 m: „Royalla“ (20 MW, 2014 m.), „Mount Majura“ (2,3 MW, 2016 m.), „Mugga Lane“ (13 MW, 2017 m.) ir „Williamsdale“ (11 MW, 2017). Be to, daugelyje Kanberos namų ūkių įrengtos fotoelektrinės plokštės ir iš saulės energijos gaunamo karšto vandens sistemos.

Kanberoje nėra vėjo energijos generatorių, tačiau keli statomi ar planuojami statyti netoliese esančiame Naujajame Pietų Velse. 2013 m. Kanberos vyriausybė paskelbė, kad ji išsikėlė tikslą 90% Kanberoje sunaudojamos elektros energijos iki 2020 m. pasigaminti iš atsinaujinančių šaltinių, didinant iš AEI gaunamą energijos kiekį nuo 210 MW iki 550 MW. 2015 m. vasario mėn. buvo paskelbta, kad trijų Viktorijoje ir Pietų Australijoje pastatytų vėjo jėgainių parkų galia sieks 200 megavatų, jie pradėti eksploatuoti 2017 m. Sutartys dėl papildomo 200 megavatų galios pirkimo per metus iš dviejų vėjo jėgainių Pietų Australijoje ir Naujajame Pietų Velse buvo paskelbtos tarp 2015 m. gruodžio mėn. ir 2016 m. kovo mėn. 2014 m. Kanberos vyriausybė paskelbė, kad iki 2020 m. taikys ypatingą supirkimo tarifą 23 megavatams elektros energijos, pagamintos Kanberoje ar aplinkiniame regione įsteigtoje buitinių ir verslo atliekų perdirbimo įmonėje.

Australijos sostinės teritorija turi aukščiausią rodiklį Australijoje interneto prieigai namuose (2014–15 m.; ~94 procentai namų ūkių).

Sportas

Kanberoje yra nemažai sporto komandų, kurios žaidžia Australijos čempionatuose, žinomiausios yra regbio „Canberra Raiders“ ir „Brumbies“ komandos. Abi komandos namų rungtynes žaidžia Kanberos stadione, kuris yra didžiausias mieste. Šiame stadione vyko 2000 m. vasaros olimpinių žaidynių futbolo rungtynės ir 2003 m. pasaulio regbio čempionatas. Miestas taip pat turi stiprią moterų krepšinio komandą, „Canberra Capitals“, kuri laimėjo septynis iš vienuolikos Australijos moterų krepšinio lygos titulų. Miesto futbolo komanda – „Canberra United FC“ žaidžia W-Lygoje.

Taip pat yra komandų, kurios dalyvauja nacionalinėse tinklinio, žolės riedulio, ledo ritulio, kriketo ir beisbolo lygose. Mieste yra didelė lauko sporto bazė, Manuka Oval, kurioje žaidžiamas kriketas ir australiškasis futbolas.

Kanberoje yra daugybė lauko sporto bazių, golfo aikštynų, riedlenčių parkų, teniso kortų ir visuomenei atvirų baseinų, gamtos parkuose apstu pėsčiųjų, dviračių ir kalnų dviračių takų ir trasų. Vandens sporto šakos, tokios kaip buriavimas, irklavimas, kultivuojamos Kanberos ežeruose. Kanberos ralis yra kasmetinis automobilių sporto renginys. 2000–2002 m. Kanberoje laikinai rengtas „V8 Supercars“ klasės automobiliams skirtas renginys „Canberra 400“.

Miestai partneriai

Miestai, su kuriais Kanbera yra užmezgusi partnerystės ryšius:

• Pekinas, Kinija
• Nara, Japonija
• Velingtonas, Naujoji Zelandija

Miestai, su kuriais Kanbera taip pat palaiko glaudžius ryšius:

• Hangdžou, Kinija
• Dilis, Rytų Timoras

Literatūra

• Australian Bureau of Statistics (1963-01-25). „The Australian Capital Territory, Canberra the National Capital: Fifty Years of Development“. Year Book Australia. Australian Bureau of Statistics. Suarchyvuotas originalas 2011-06-04.
• Lake Burley Griffin, Canberra: Policy Plan. Canberra: National Capital Development Commission. 1988. ISBN 0-642-13957-1.
• The Penguin Australia Road Atlas. Ringwood, Victoria: Penguin Books Australia. 2000. ISBN 0-670-88980-6.
• UBD Canberra. North Ryde, New South Wales: Universal Publishers. 2007. ISBN 0-7319-1882-7.
• Fitzgerald, Alan (1987). Canberra in Two Centuries: A Pictorial History. Torrens, Australian Capital Territory: Clareville Press. ISBN 0-909278-02-4.
• Gibbney, Jim (1988). Canberra 1913–1953. Canberra: Australian Government Publishing Service. ISBN 0-644-08060-4.
• Gillespie, Lyall (1991). Canberra 1820–1913. Canberra: Australian Government Publishing Service. ISBN 0-644-08060-4.
• Growden, Greg (2008). Jack Fingleton: The Man Who Stood Up To Bradman. Crows Nest, New South Wales: Allen & Unwin. ISBN 978-1-74175-548-0.
• Sparke, Eric (1988). Canberra 1954–1980. Canberra: Australian Government Publishing Service. ISBN 0-644-08060-4.
• Vaisutis, Justine (2009). Australia. Footscray, Victoria: Lonely Planet. ISBN 1-74179-160-X.
• Wigmore, Lionel (1971). Canberra: History of Australia's National Capital. Canberra: Dalton Publishing Company. ISBN 0-909906-06-8.
• Williams, Dudley (2006). The Biology of Temporary Waters. Oxford: Oxford University Press. ISBN 0-19-852811-6.