Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Astroliabija senovinis astronominis prietaisas skirtas matuoti dangaus kūno aukščiui virš horizonto ir kitiems sferinės
Astroliabija
Astroliabija – senovinis astronominis prietaisas, skirtas matuoti dangaus kūno aukščiui virš horizonto ir kitiems sferinės astronomijos tikslams.
Iki XVIII a. jūrininkai naudojo astroliabiją laivo geografinei platumai nustatyti.
Konstrukcija ir veikimo principai
Prietaiso paskirtis lemia astroliabijos konstrukcijos ypatumus. Astroliabija tampa teleskopas, jeigu jo vamzdis yra pritvirtintas prie vertikalios ašies ir gali suktis apie ją, o kampas tarp šios ašies ir teleskopo optinės ašies yra lygus z0. Tačiau dažniau daroma kitaip. Priešais horizontaliai ant sukamo stalo paguldyto teleskopo pastatoma optinė sistema, kuri sukuria du tos pačios žvaigždės atvaizdus. Padaroma taip, jog šie atvaizdai, judant žvaigždei (parinis dangaus sferos sukimasis), teleskopo židinio plokštumoje slenka priešingomis kryptimis. Atvaizdai susitinka ir sutampa, kai žvaigždė kerta pasirinktą ir prietaiso įrangoje atspindėtą vienodo aukščio apskritimą ties z0. Štai tas atvaizdų susiliejimo laikas ir užfiksuojamas specialiomis automatinėmis priemonėmis.
Realizuoti minėtą optinę sistemą galima įvairiai. 2 pav. parodyta žvaigždės spindulių eiga prizminėje astroliabijoje. Priešais teleskopo objektyvą stovi stiklinė lygiašonė prizmė, kurios viršūnės kampas lygus 2z0. Vieną atvaizdą formuoja spinduliai atsispindėję nuo apatinio prizmės šono, kitą – nuo viršutinio, bet prieš tai atsispindėję nuo horizontalaus (gyvsidabrio) veidrodžio. Kai žvaigždė yra zenitiniame nuotolyje z0, atvaizdai sutampa. Punktyrinėmis atkarpomis pavaizduota situacija, kai žvaigždės zenitinis nuotolis padidėja. Matyti, kad vaizdai išsiskiria ir juda į priešingas puses. Kito tipo astroliabijoje (3 pav), vietoje prizmės stovi reikiamu kampu pasvirę veidrodis ir pusiau skaidri plokštelė. Šiame prietaise ir tiesioginiai, ir atsispindėję nuo gyvsidabrio spinduliai aprėpia visą teleskopo objektyvą, o ne pusę kaip prizminėje astroliabijoje.
Astroliabijos teleskopo skersmuo būna 10-20 cm. Jo optinė sistema parenkama tokia, kad būtų kuo trumpesnis vamzdis. Visas prietaisas tampa kompaktišku ir stabiliu. Tai didelis jo privalumas. Trūkumu reikia laikyti tai, jog, kaip nesunku įsitikinti, prietaisu galima stebėti žvaigždes tik ribotame dangaus plote, būtent tas, kurių deklinacija yra tarp φ – z0 ir φ + z0.
Taigi stebėjimai su astroliabija parodo laiką, kada žvaigždė būna zenitiniame nuotolyje z0 (tai atsitinka du kartus per parą). Tačiau šio duomens dar per maža koordinatėms nustatyti. Jos apskaičiuojamos tik po to, kai apibendrinama daugelio žvaigždžių ilgalaikių stebėjimų medžiaga. Pagal rezultatų tikslumą astroliabijos mažai atsilieka nuo meridianinių skritulių.
Nuorodos
- http://mokslasplius.lt/astronomija/node/586 Archyvuota kopija 2009-03-09 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Astroliabija, Kas yra Astroliabija? Ką reiškia Astroliabija?
Astroliabija senovinis astronominis prietaisas skirtas matuoti dangaus kuno auksciui virs horizonto ir kitiems sferines astronomijos tikslams XVIII amziaus Persu astroliabija Iki XVIII a jurininkai naudojo astroliabija laivo geografinei platumai nustatyti Konstrukcija ir veikimo principaiPrietaiso paskirtis lemia astroliabijos konstrukcijos ypatumus Astroliabija tampa teleskopas jeigu jo vamzdis yra pritvirtintas prie vertikalios asies ir gali suktis apie ja o kampas tarp sios asies ir teleskopo optines asies yra lygus z0 Taciau dazniau daroma kitaip Priesais horizontaliai ant sukamo stalo paguldyto teleskopo pastatoma optine sistema kuri sukuria du tos pacios zvaigzdes atvaizdus Padaroma taip jog sie atvaizdai judant zvaigzdei parinis dangaus sferos sukimasis teleskopo zidinio plokstumoje slenka priesingomis kryptimis Atvaizdai susitinka ir sutampa kai zvaigzde kerta pasirinkta ir prietaiso įrangoje atspindeta vienodo aukscio apskritima ties z0 Stai tas atvaizdu susiliejimo laikas ir uzfiksuojamas specialiomis automatinemis priemonemis Realizuoti mineta optine sistema galima įvairiai 2 pav parodyta zvaigzdes spinduliu eiga prizmineje astroliabijoje Priesais teleskopo objektyva stovi stikline lygiasone prizme kurios virsunes kampas lygus 2z0 Viena atvaizda formuoja spinduliai atsispindeje nuo apatinio prizmes sono kita nuo virsutinio bet pries tai atsispindeje nuo horizontalaus gyvsidabrio veidrodzio Kai zvaigzde yra zenitiniame nuotolyje z0 atvaizdai sutampa Punktyrinemis atkarpomis pavaizduota situacija kai zvaigzdes zenitinis nuotolis padideja Matyti kad vaizdai issiskiria ir juda į priesingas puses Kito tipo astroliabijoje 3 pav vietoje prizmes stovi reikiamu kampu pasvire veidrodis ir pusiau skaidri plokstele Siame prietaise ir tiesioginiai ir atsispindeje nuo gyvsidabrio spinduliai aprepia visa teleskopo objektyva o ne puse kaip prizmineje astroliabijoje Astroliabijos teleskopo skersmuo buna 10 20 cm Jo optine sistema parenkama tokia kad butu kuo trumpesnis vamzdis Visas prietaisas tampa kompaktisku ir stabiliu Tai didelis jo privalumas Trukumu reikia laikyti tai jog kaip nesunku įsitikinti prietaisu galima stebeti zvaigzdes tik ribotame dangaus plote butent tas kuriu deklinacija yra tarp f z0 ir f z0 Taigi stebejimai su astroliabija parodo laika kada zvaigzde buna zenitiniame nuotolyje z0 tai atsitinka du kartus per para Taciau sio duomens dar per maza koordinatems nustatyti Jos apskaiciuojamos tik po to kai apibendrinama daugelio zvaigzdziu ilgalaikiu stebejimu medziaga Pagal rezultatu tiksluma astroliabijos mazai atsilieka nuo meridianiniu skrituliu Nuorodoshttp mokslasplius lt astronomija node 586 Archyvuota kopija 2009 03 09 is Wayback Machine projekto Sis straipsnis apie astronomija yra nebaigtas Jus galite prisideti prie Vikipedijos papildydami sį straipsnį Vikizodynas