Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Artemizija Džentileski it Artemisia Gentileschi 1593 liepos 8 d 1653 m italų baroko dailininkė pirmoji iš moterų meninin
Artemisia Gentileschi
Artemizija Džentileski (it. Artemisia Gentileschi, 1593 liepos 8 d. – 1653 m.) – italų baroko dailininkė, pirmoji iš moterų menininkių, pasiekusi reikšmingo dailininkų pripažinimo.
Keletą šimtmečių Artemizija buvo domimasi kaip įdomybe ir dėl skandalingos išprievartavimo istorijos. Šiuo metu dailininkė vertinama viena reikšmingiausių karavadžistų judėjimo dailėje atstovų. Jos darbams būdingas stiprių biblinių moteriškų asmenybių vaizdavimas. Garsiausiu jos darbu įvardijama brutali scena „Judita, nužudanti Holoferną“.
Biografija
Artemizija Džentileski gimė 1593 m. Romoje Oracijaus Džentileskio ir Prudencijos Montonės šeimoje. Motina mirė kai Artemizijai buvo 12 metų. Tėvas Oracijus buvo vienas iš nedaugelio Karavadžo pasekėjų, kuris buvo su meistru pažįstamas asmeniškai (abu buvo teisiami už muštynes Romoje). Pirmuosius dailės mokslus Artemizija išėjo pas tėvą. Pirmasis žinomas jos darbas „Suzana ir senoliai“ datuojamas 1610 m.
Tačiau tie laikai nebuvo palankūs dailininkėms moterims, jos praktiškai negalėjo tikėtis užsakymų ir netgi viešai negalėjo mokytis dailės mokyklose. Tėvas Oracijus priprašė pažįstamo dailininko Agostino Tassi, su kuriuo dirbdavo kartu, pamokyti Artemizijos perspektyviojo vaizdavimo. Mokslų metu Agostino Tassi išprievartavo Artemiziją. Po to sekė skandalinga teismo byla, kurioje Agostino Tassi buvo kaltinamas išprievartavimu. Tassi žadėjo Artemiziją vesti, dėl ko palaikė su ja santykius dar po išprievartavimo. Tačiau paaiškėjo, kad Tassi yra jau vedęs ir nesiruošia antrąkart vesti. Teismo procesas buvo palydėtas Tassi kalbomis, kad Artemizija miegodavo su kitais dailininkais ir pan. Galų gale Tassi buvo nuteistas, tik gana švelnia bausme − jis buvo ištremtas iš Romos, tačiau nepraėjus nė vieneriems metams į ją grįžo (kitu variantu pateko į kalėjimą, kur neišbuvo nė metų).
Teismo procesas sužlugdė Artemizijos reputaciją ir ypač pakenkė jos, kaip dailininkės, užsiėmimui. 1612 m. Artemizija ištekėjo už florentiečio dailininko Pierantonio Stiattesi ir persikėlė į Florenciją. Čia susilaukė 5 vaikų, tačiau tik 2 dukros išgyveno vaikystę. 1612-13 m. datuojamas pirmasis „Judita, nužudanti Holoferną“ paveikslo varijantas (dabar Kapodimontės muziejuje Neapolyje). Florencijoje Artemizija rado palankią terpę dailininkės karjerai. Ji susipažino su vietos dailininkais ir tapo remiama Toskanos kunigaikščio Kozimo II Medičio. Išaugusį dailininkės autoritetą rodo jos priėmimas 1616 m. į Florencijos Menų dizaino akademiją, tuo metu negirdėtas atvejis istorijoje. Florencijoje Artemizija gavo užsakymą Buanaročio namo dekoravime iš vieno Mikelandželo giminių. Iki 1620 m. atliko antrą „Judita, nužudanti Holoferną“ paveikslo variantą (dabar Uficių galerijoje). Nepaisant sėkmės, padidėjusios šeimos išlaidos nesuteikė Artemizijai materialinės gerovės. 1621 m. ji išsiskyrė su vyru ir grįžo į Romą. Apie 1622 m. galėjo pabuvoti Genujoje, kurioje dirbo jos tėvas.
Šio laikotarpio Artemizijos darbai stilistiškai supanašėjo su tėvo Oracijaus, juose pradėjo pasireikšti ne vien Karavadžo, bet ir Karačių mokyklos įtaka. Grįžimas į Romą visgi nebuvo sėkmingas. Dėl skandalingos istorijos ir lyties Artemizija negalėjo gauti reikšmingų viešų užsakymų. Daugelio jos darbų neįmanoma datuoti ir jie nėra dokumentuoti dėl to, kad buvo skirti privatiems užsakovams. Žinoma, kad šiuo laikotarpiu buvo tapyti du jos portretai, kas rodo dailininkės žinomumą. Pačios dailininkės darbo intensyvumas sunkiai nustatomas. 1627–30 m. laikotarpiu ji buvo Venecijoje, kur, matyt, ieškojo užsakymų. 1630 m. Artemizija atvyko į Neapolį, kuris tuo metu traukė katalikiškus baroko meistrus gausiais užsakymais.
Neapolyje Artemizija galų gale susilaukė užsakymų vietos bažnyčiose, turėjo vietos valdovo rūmų paramą. Neapolyje ištekėjo abi jos dukterys. Tikriausiai dukterų vestuvės atsiliepė finansiškai ir 1638 m. Artemizija prisijungė prie tėvo Oracijaus Anglijoje karaliaus Karolio I kvietimu. Anglijos karalius, matyt, jau žinojo apie Artemiziją iš jos žinomumo Florencijoje. Anglijoje ji kartu su tėvu atliko darbą „Taikos ir menų alegorija“ karalienės apartamentuose Londone. Artemizija turėjo padėti tėvui, tačiau Oracijus mirė jau 1639 m. Tolimesni faktai nežinomi, manoma, kad Artemizija paliko Angliją, vos prasidėjus pilietiniam karui 1642 m., ir grįžo į Neapolį. Žinoma, kad Artemizija tuo metu priklausė nuo keleto įtakingų rėmėjų. Dailininkės mirties data nežinoma, spėjami 1652–53 metai. Priežastis nežinoma, yra versijų apie savižudybę. Kita versija teigia, kad Artemizija galėjo mirti 1656 m. maro metu.
Artemizija Džentileski po mirties
Porą šimtmečių po mirties Artemizija Džentileski buvo vertinama kaip įdomybė „moteris su teptuku“. Niekas nesivargino kaupti ar saugoti jos kūrybos. Daugelis darbų buvo priskirti tėvui arba kitiems dailininkams. XIX a. Artemizijos išprievartavimo bylos tema buvo eskaluota feminisčių kovos už moterų teises kontekste. Ir nors dailininkė buvo žinoma daugiausiai tik dėl šios istorijos, tuos kelis šimtmečius ji buvo apskritai vienintelė moteris dailininkė, kuri buvo žinoma.
Nors priėmimas į Florencijos Menų dizaino akademija rodė, kad Artemizijos gyvenimo metu bent jau jos kolegos dailininkai aukštai ją vertino, tačiau dėmesys dailininkės kūrybai atėjo tik pačioje XX a. pabaigoje. Šiuo metu ji laikoma viena reikšmingiausių Karavadžo pasekėjų Europos dailėje ir yra apskritai vienintelė moteris menininkė iki moderniųjų laikų, kurios darbai vertinami ir žinomi plačiai. 1989 m. pasirodė pirmas reikšmingas veikalas apie ją, tai Mary D. Garrard knyga „Artemizija Džentileski − moteris herojė Italijos baroko mene“, kuriame nurodomi 34 autentiški dailininkės kūriniai. 1991 m. surengta pirmoji kapitalinė paroda Florencijoje. Nuo to laiko dėmesys Artemizijai tik didėja. 1997 m. pasirodė biografinis filmas „Artemisia“, rašomos knygos ir straipsniai. 2010 m. pasirodė dar vienas biografinis filmas „A Woman Like That“ („Kaip šioji moteris“). Menki biografiniai duomenys dažnai leidžia laisvai interpretuoti jos gyvenimą.
Darbų galerija
- „Madona ir Kūdikis“ (1610-11, Galleria Spada, Roma)
- „Inklinacijos alegorija“ (apie 1615, Buonaročio namas, Florencija)
- „Šv. Secilija, grojanti liutnia“ (1620, Galleria Spada, Roma)
- „Judita ir jos tarnaitė“ (1618-19, Piti rūmai, Florencija)
- „Suzana ir senoliai“ (1622, Privati kolekcija, Anglija)
- „Estera prieš Artakserksą“ (apie 1628-35, Metropoliteno meno muziejus, Niujorkas)
- „Šv. Kotryna Aleksandrietė“ (apie 1640, privati kolekcija)
Nuorodos
- Artemizija Džentileski WGA tinklalapyje
- Apie Artemizijos teismo bylą (anglų k.)
- Tinklalapis, skirtas Artemizijai Džentileski (anglų k.) Archyvuota kopija 2005-06-05 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Artemisia Gentileschi, Kas yra Artemisia Gentileschi? Ką reiškia Artemisia Gentileschi?
Artemizija Dzentileski it Artemisia Gentileschi 1593 liepos 8 d 1653 m italu baroko dailininke pirmoji is moteru menininkiu pasiekusi reiksmingo dailininku pripazinimo Dailes alegorija Autoportretas apie 1638 Karaliskoji kolekcija Vindzoro pilis Keleta simtmeciu Artemizija buvo domimasi kaip įdomybe ir del skandalingos isprievartavimo istorijos Siuo metu dailininke vertinama viena reiksmingiausiu karavadzistu judejimo daileje atstovu Jos darbams budingas stipriu bibliniu moterisku asmenybiu vaizdavimas Garsiausiu jos darbu įvardijama brutali scena Judita nuzudanti Holoferna BiografijaArtemizija Dzentileski gime 1593 m Romoje Oracijaus Dzentileskio ir Prudencijos Montones seimoje Motina mire kai Artemizijai buvo 12 metu Tevas Oracijus buvo vienas is nedaugelio Karavadzo pasekeju kuris buvo su meistru pazįstamas asmeniskai abu buvo teisiami uz mustynes Romoje Pirmuosius dailes mokslus Artemizija isejo pas teva Pirmasis zinomas jos darbas Suzana ir senoliai datuojamas 1610 m Taciau tie laikai nebuvo palankus dailininkems moterims jos praktiskai negalejo tiketis uzsakymu ir netgi viesai negalejo mokytis dailes mokyklose Tevas Oracijus priprase pazįstamo dailininko Agostino Tassi su kuriuo dirbdavo kartu pamokyti Artemizijos perspektyviojo vaizdavimo Mokslu metu Agostino Tassi isprievartavo Artemizija Po to seke skandalinga teismo byla kurioje Agostino Tassi buvo kaltinamas isprievartavimu Tassi zadejo Artemizija vesti del ko palaike su ja santykius dar po isprievartavimo Taciau paaiskejo kad Tassi yra jau vedes ir nesiruosia antrakart vesti Teismo procesas buvo palydetas Tassi kalbomis kad Artemizija miegodavo su kitais dailininkais ir pan Galu gale Tassi buvo nuteistas tik gana svelnia bausme jis buvo istremtas is Romos taciau nepraejus ne vieneriems metams į ja grįzo kitu variantu pateko į kalejima kur neisbuvo ne metu Teismo procesas suzlugde Artemizijos reputacija ir ypac pakenke jos kaip dailininkes uzsiemimui 1612 m Artemizija istekejo uz florentiecio dailininko Pierantonio Stiattesi ir persikele į Florencija Cia susilauke 5 vaiku taciau tik 2 dukros isgyveno vaikyste 1612 13 m datuojamas pirmasis Judita nuzudanti Holoferna paveikslo varijantas dabar Kapodimontes muziejuje Neapolyje Florencijoje Artemizija rado palankia terpe dailininkes karjerai Ji susipazino su vietos dailininkais ir tapo remiama Toskanos kunigaikscio Kozimo II Medicio Isaugusį dailininkes autoriteta rodo jos priemimas 1616 m į Florencijos Menu dizaino akademija tuo metu negirdetas atvejis istorijoje Florencijoje Artemizija gavo uzsakyma Buanarocio namo dekoravime is vieno Mikelandzelo giminiu Iki 1620 m atliko antra Judita nuzudanti Holoferna paveikslo varianta dabar Uficiu galerijoje Nepaisant sekmes padidejusios seimos islaidos nesuteike Artemizijai materialines geroves 1621 m ji issiskyre su vyru ir grįzo į Roma Apie 1622 m galejo pabuvoti Genujoje kurioje dirbo jos tevas Judita nuzudanti Holoferna 1620 21 Uficiu galerija Florencija Sio laikotarpio Artemizijos darbai stilistiskai supanasejo su tevo Oracijaus juose pradejo pasireiksti ne vien Karavadzo bet ir Karaciu mokyklos įtaka Grįzimas į Roma visgi nebuvo sekmingas Del skandalingos istorijos ir lyties Artemizija negalejo gauti reiksmingu viesu uzsakymu Daugelio jos darbu neįmanoma datuoti ir jie nera dokumentuoti del to kad buvo skirti privatiems uzsakovams Zinoma kad siuo laikotarpiu buvo tapyti du jos portretai kas rodo dailininkes zinomuma Pacios dailininkes darbo intensyvumas sunkiai nustatomas 1627 30 m laikotarpiu ji buvo Venecijoje kur matyt ieskojo uzsakymu 1630 m Artemizija atvyko į Neapolį kuris tuo metu trauke katalikiskus baroko meistrus gausiais uzsakymais Neapolyje Artemizija galu gale susilauke uzsakymu vietos baznyciose turejo vietos valdovo rumu parama Neapolyje istekejo abi jos dukterys Tikriausiai dukteru vestuves atsiliepe finansiskai ir 1638 m Artemizija prisijunge prie tevo Oracijaus Anglijoje karaliaus Karolio I kvietimu Anglijos karalius matyt jau zinojo apie Artemizija is jos zinomumo Florencijoje Anglijoje ji kartu su tevu atliko darba Taikos ir menu alegorija karalienes apartamentuose Londone Artemizija turejo padeti tevui taciau Oracijus mire jau 1639 m Tolimesni faktai nezinomi manoma kad Artemizija paliko Anglija vos prasidejus pilietiniam karui 1642 m ir grįzo į Neapolį Zinoma kad Artemizija tuo metu priklause nuo keleto įtakingu remeju Dailininkes mirties data nezinoma spejami 1652 53 metai Priezastis nezinoma yra versiju apie savizudybe Kita versija teigia kad Artemizija galejo mirti 1656 m maro metu Artemizija Dzentileski po mirtiesPora simtmeciu po mirties Artemizija Dzentileski buvo vertinama kaip įdomybe moteris su teptuku Niekas nesivargino kaupti ar saugoti jos kurybos Daugelis darbu buvo priskirti tevui arba kitiems dailininkams XIX a Artemizijos isprievartavimo bylos tema buvo eskaluota feminisciu kovos uz moteru teises kontekste Ir nors dailininke buvo zinoma daugiausiai tik del sios istorijos tuos kelis simtmecius ji buvo apskritai vienintele moteris dailininke kuri buvo zinoma Nors priemimas į Florencijos Menu dizaino akademija rode kad Artemizijos gyvenimo metu bent jau jos kolegos dailininkai aukstai ja vertino taciau demesys dailininkes kurybai atejo tik pacioje XX a pabaigoje Siuo metu ji laikoma viena reiksmingiausiu Karavadzo pasekeju Europos daileje ir yra apskritai vienintele moteris menininke iki moderniuju laiku kurios darbai vertinami ir zinomi placiai 1989 m pasirode pirmas reiksmingas veikalas apie ja tai Mary D Garrard knyga Artemizija Dzentileski moteris heroje Italijos baroko mene kuriame nurodomi 34 autentiski dailininkes kuriniai 1991 m surengta pirmoji kapitaline paroda Florencijoje Nuo to laiko demesys Artemizijai tik dideja 1997 m pasirode biografinis filmas Artemisia rasomos knygos ir straipsniai 2010 m pasirode dar vienas biografinis filmas A Woman Like That Kaip sioji moteris Menki biografiniai duomenys daznai leidzia laisvai interpretuoti jos gyvenima Darbu galerija Madona ir Kudikis 1610 11 Galleria Spada Roma Inklinacijos alegorija apie 1615 Buonarocio namas Florencija Sv Secilija grojanti liutnia 1620 Galleria Spada Roma Judita ir jos tarnaite 1618 19 Piti rumai Florencija Suzana ir senoliai 1622 Privati kolekcija Anglija Estera pries Artakserksa apie 1628 35 Metropoliteno meno muziejus Niujorkas Sv Kotryna Aleksandriete apie 1640 privati kolekcija NuorodosVikiteka Artemisia Gentileschi vaizdine ir garsine medziagaArtemizija Dzentileski WGA tinklalapyje Apie Artemizijos teismo byla anglu k Tinklalapis skirtas Artemizijai Dzentileski anglu k Archyvuota kopija 2005 06 05 is Wayback Machine projekto