Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Vokietijos geografijaŽemynas EuropaRegionas Vidurio EuropaKoordinatės 47 16 55 03 Š 5 53 15 01 RPlotas 357 111 91 km 61
Vokietijos geografija
| Vokietijos geografija | |
| Žemynas | Europa |
| Regionas | Vidurio Europa |
| Koordinatės | 47°16'55°03'Š 5°53'15°01'R |
| Plotas | 357 111,91 km² (61) 97,8% žemės 2,2% vandens |
| Pakrantė | 2 389 km |
| Sienos | 3 618 km |
| Aukščiausias taškas | Cugšpicė 2 962 m |
| Žemiausias taškas | Noindorfas -3,5 m |
| Ilgiausia upė | Reinas 865 km |
| Didžiausias ežeras | Bodenas 298 km² |
Vokietija – Vidurio Europos valstybė, kur susikerta svarbiausi pasaulinės reikšmės transporto ir prekybos keliai. Vokietija priskiriama Vakarų Europai.
Kranto linijos ilgis 2 369 km. Šiaurėje skalauja Šiaurės jūra ir Baltijos jūra. Šiaurės jūros krantas: vatinis (vatai – pakrantės seklumos, apsemiamos kasdienių potvynių) arba vedinis; būdingi žemi, dumblėti, sunkiai prieinami krantai; potvyniai ir atoslūgiai, siekiantys 2–3,5 m. Emso, Jadės, Vėzerio, Elbės estuarijos, Helgolando ir Vukiečių užutėkiai. Baltijos jūros krantui būdingi fjordai ir lagūnos; Kylio, Liubeko ir Pomeranijos užutėkiai, , Greifsvaldo, Zalio, Jasmundo lagūnos.
Daug salų abiejose pakrantėse. Didžiausios salos: Baltijos jūroje – Riugenas (926 km²; garsi klifais), Uzedomas (354 km²; tik dalis priklauso Vokietijai), Fėmarnas (185 km²), (34 km²); Šiaurės jūroje: Šiaurės Fryzų salos (Ziltas, 99 km²; Fėras, 83 km²; , 50 km²; Pelvormas, 37 km²; Amrumas, 20 km²) ir Rytų Fryzų salos (Borkumas, 31 km²; Nordernėjus, 26 km²). Strategiškai svarbi Helgolando sala Šiaurės jūroje – 0,9 km², 3 tūkst. gyventojų; buvo piratų bazė Hanzos prekybos sąjungos laikotarpiu, vėliau priklausė Danijai, Didžiajai Britanijai, nuo 1890 m. Vokietijai.
Bendras sausumos sienų ilgis – 3 618 km, ribojasi su devyniomis valstybėmis: šiaurėje turi sieną su Danija (68 km), rytuose – su Lenkija (467 km), pietryčiuose – su Čekija (646 km), pietryčiuose ir pietuose – su Austrija (784 km), pietuose – su Šveicarija (334 km), pietvakariuose ir vakaruose – su Prancūzija (446 km), vakaruose – su Liuksemburgu (135 km) ir Belgija (161 km), šiaurės vakaruose – su Nyderlandais (577 km).
Paviršius
Trys pagrindinės paviršiaus formos platumine kryptimi: šiaurėje – Šiaurės Vokietijos žemuma, viduryje ir pietuose – Vidurio Vokietijos kalnai, pačiuose pietuose pereinantys į Priešalpes, ir Alpės. Aukščiausias šalies taškas – Cugšpicė (2 962 m virš jūros lygio), žemiausias – Noindorfas (3,5 m žemiau jūros lygio).
Šiaurės Vokietijos žemuma – glacialinės kilmės (morenos, zandrai, ), pelkėta, durpinga, ežeringa (20–50 m virš jūros lygio); būdingos smėlingos kalvos – gestai. Žemumoje – durpinga Velnio pelkė, ežeringa Meklenburgo lyguma, smėlingos kalvos: Vildeshauzeno gestas, Liuneburgo viržynė, Holšteno „Šveicarija“, Vėzerio „kalnai“.
Hercininės kalnodaros Vidurio Vokietijos kalnai užima apie 50 % šalies teritorijos (dažniausiai 600–700 m virš jūros lygio); sudūlėję raukšliniai kalnai ir masyvai, , plynaukštės, plokščios ir miškingos viršūnės, statūs šlaitai, gilūs ir siauri slėniai. Skalūniniai ir kvarciniai Reino skalūniniai kalnai, aukščiausias taškas – (879 m virš jūros lygio), granitiniai, gabriniai ir skalūniniai Harco kalnai, aukščiausias kalnas – Brokenas (1142 m virš jūros lygio). Vidurio Vokietijos kalnams būdingi (ištęsti žemės plutos luistai, ribojami sprūdžių; ilgis gali siekti kelis šimtus kilometrų): Švarcvaldas, arba Juodasis miškas, aukščiausias kalnas – (1493 m virš jūros lygio), , .
Kristaliniai miškais apaugę kalnų masyvai – , Tiuringijos Miškas (aukščiausias kalnas – Didysis Bėrbergas; 982 m virš jūros lygio), Frankonijos Miškas, Bavarijos Miškas (aukščiausias kalnas – Einėdrygelis; 1 121 m virš jūros lygio). Čekijos pasienyje – Rūdiniai kalnai (aukščiausias kalnas – ; 1 214 m virš jūros lygio) – , arba Čekijos miškas, ir Šumava (aukščiausias kalnas – Didysis Arberis; 1 456 m virš jūros lygio). Senieji kalnų masyvai – , . Būdingos – Švabijos Albas, Frankonijos Albas. Subtropinės tarpukalnių įdubos ir upių slėniai – Reino aukštupio žemuma, Mainco lyguma, Kelno, Niurnbergo, Štutgarto ir kitos įdubos.
Vidutinis Priešalpių, kitaip – Bavarijos plynaukštės, aukštis – 300–600 m virš jūros lygio, aukštėja pietų kryptimi. Vokietijos Alpės – klintinės, paplitęs kalnagūbrių aukštis – 1800–2600 m virš jūros lygio; aukščiausia viršukalnė Vokietijoje – Cugšpicė (2962 m virš jūros lygio). Priešalpes sudaro trys dalys (iš vakarų į rytus): , , kartais vadinamos Vokietijos Alpėmis (svarbiausi kalnagūbriai: , ir ), .
Aukščiausios viršūnės
| Viršūnė | Aukštis metrais virš jūros lygio | Masyvas |
|---|---|---|
| Cūgšpicė | ||
Klimatas
Būdingas Atlanto jūrinis klimatas šiaurėje didesnėje dalyje pereinantis į žemyninį. Šiaurėje ir viduryje aukštas santykinis drėgnumas, dažnai debesuota.
Vidutinė oro temperatūra: žiemą +1,5 °C lygumose, -6 °C kalnuose, vasarą +18 °C lygumose, +20 °C tarpukalnių slėniuose, ~+10 °C kalnuose. Neigiama oro temperatūra Hamburge išsilaiko 60 dienų, Miunchene – 105 dienas per metus.
Pajūryje iškrinta 700–800 mm, aukštumose 600–700 mm, Vidurio Vokietijos kalnuose 600–800 mm, tarpukalnių įdubose 500–600 mm. Mainco lygumoje 470 mm (mažiausiai Vokietijoje), horstuose ir Priešalpėse 1000–1800 mm, Alpių aukštikalnėse 1800–2200 mm kritulių per metus. Sniego danga lygumose nepastovi, Vidurio Vokietijose kalnuose laikosi 2–3 mėnesius, Alpėse 1100–1500 m aukštyje – iki pusės metų. Daugelyje vietų dažniausiai lyja vasarą.
| Punktas | Aukštis metrais virš jūros lygio | Vidutinė sausio oro temperatūra | Vidutinė liepos oro temperatūra | Vidutinis daugiametis kritulių kiekis mm |
|---|---|---|---|---|
| Hamburgas | ||||
| Berlynas | ||||
| Hanoveris | ||||
| Magdeburgas | ||||
| Esenas | ||||
| Kelnas | ||||
| Dresdenas | ||||
| Frankfurtas prie Maino | ||||
| Štutgartas | ||||
| Miunchenas | ||||
| Cūgšpicė |
Vidaus vandenys
Platus hidrografinis tinklas. Upės priklauso 3 jūrų baseinams: Šiaurės, Juodosios ir Baltijos. Didžiausios upės: Reinas su intakais Nekaru, Mainu, Lanu, Mozeliu, Rūru ir kt., Elbė su Zale, Hafeliu ir Šprė, Elde ir kt, Vėzeris su Vera, Fulda, Aleriu ir kt. bei Emsas (įteka į Šiaurės jūrą). Švarcvaldo šlaituose prasideda antroji pagal ilgį (po Volgos) Europos upė Dunojus, kirtusi 9 valstybių: Vokietijos, Austrijos, Slovakijos, Vengrijos, Kroatijos, Serbijos, Bulgarijos, Rumunijos ir Ukrainos teritorijas, įtekanti į Juodąją jūrą. Svarbiausi Dunojaus intakai Vokietijoje: dešinieji Ileris, Lechas, Izaras ir Inas išteka iš Alpių. Dunojus laivuojamas nuo . Į Baltijos jūrą įteka pasienio su Lenkiją upė Oderis, ir kt.
Ilgiausios upės
| Upė | Teka ir įteka | Ilgis Vokietijoje km | Visas ilgis km |
|---|---|---|---|
| Reinas | |||
| Elbė | |||
| Dunojus | |||
| Mainas | |||
| Vėzeris | |||
| Zalė | |||
| Šprė | |||
| Emsas | |||
| Nekaras | |||
| Hafelis | |||
| Vera | |||
| Aleris | |||
| Lanas | |||
| Mozelis | |||
| Izaras | |||
| Rūras | |||
| Fulda | |||
| Eldė |
Dažni potvyniai, ypač pavasarį ir vasarą: katastrofiški Reino (1846, 1926, 1955, 1983, 1994, 1995), Elbės (2002 – užtvindytas Dresdenas), Dunojaus, Oderio.
Ežerai daugiausia ledyninės kilmės Meklenburgo ežeryne ir Priešalpėse bei patvenktiniai Alpėse. Didžiausias Bodeno ežeras, dar vadinamas Švabijos jūra (anglų ir prancūzų vadinamas Konstanso ežeru), plyti Vokietijos, Šveicarijos ir Austrijos pasienyje. Per Bodeno ežerą teka Reinas, Chymzė, arba Kimo ežeras, dar vadinamas Bavarijos jūra (ilgis 19 km, plotis 11 km, didžiausias gylis 80 m).
Didžiausi ežerai
| Ežeras | Plotas km² |
|---|---|
| Bodenas | |
| Miuricas | |
| Chymzė | |
| Šverinas | |
| Štarnbergas | |
| Amerio | |
*tik Vokietijos dalis; visas plotas Vokietijoje, Šveicarijoje ir Austrijoje – 572 km².
Kanalai
Didelė laivybinių kanalų reikšmė. Svarbiausi kanalai jungia laivybines upes (Vidurio žemių, Maino ir Dunojaus) arba jūras (Kylio). Bendras laivybinių kanalų ilgis – 2100 km.
Ilgiausi laivybiniai kanalai
| Kanalas | Ilgis km | Atidarytas | Jungia |
|---|---|---|---|
| Vidurio žemių | |||
| Dortmundo ir Emso | |||
| Maino ir Dunojaus | |||
| Elbės šoninis | |||
| Kylio | |||
| Oderio iš Šprė | |||
| Oderio ir Hafelio | |||
| Pakrantės | |||
| Elbės ir Liubeko | |||
| ir Datelno |
Dirvožemis
Didžiojoje Šiaurės Vokietijos žemumos dalyje paplitę jauriniai, drėgnesnėse vietose – pelkiniai, Šiaurės jūros pakrantėje – maršų dirvožemiai. Derlingiausi Reino slėnio liosiniai dirvožemiai. Vidurio Vokietijos kalnų šlaituose vyrauja miškų rudieji, aukščiau – jauriniai ir kalnų jauriniai bei skeletiniai (rendzinos) dirvožemiai; tarpukalnių slėniams būdingi derlingi dirvožemiai. Bavarijos plynaukštei būdingiausi miškų rudieji ir silpnai nujaurėję dirvožemiai. Apatiniuose Alpių šlaituose paplitę miškų rudieji, aukščiau – kalnų jauriniai ir kalnų pievų dirvožemiai.
Augalija
Natūrali augalija labai paveikta žmogaus veiklos: išlikusi aukštikalnėse arba saugomose teritorijose. Šiaurės Vokietijos žemumoje miškų nedaug, dažniausiai sodinti; vyrauja ąžuolai, beržai, pušys. Vidurio Vokietijos kalnai apaugę Švarcvaldo, Odenvaldo, Teutoburgo, Tiuringijos, Frankonijos, Bavarijos, Aukštutinio Pfalco miškais. Slėniuose ir žemesniuose šlaituose paplitę bukai, ąžuolai ir pušys, aukštesniuose – eglės. Bavarijos plynaukštėje ir Alpėse auga eglynai su kėnių, kedrų ir maumedžių priemaiša, aukščiau – krūmai ir puskrūmiai.
Dirbamoji žemė užima 33 %, miškai ir krūmynai 32 %, pievos ir ganyklos 16 %, statiniai ir keliai 12 %, sodai ir vynuogynai 5 %, vidaus vandenys 2 %, pelkės, durpynai ir dykynės 1,5 %, karjerai 0,5 % šalies teritorijos.
Gyvūnija
Daugiausia laukinės gyvūnijos išliko saugomose teritorijose ir kalnų miškuose. Veisiasi kiškiai, ežiai, voverės, stirnos, elniai, danieliai, muflonai, kalnų ožiai, kiaunės, lapės, šernai. Daug paukščių, ypač Meklenburgo ežeryne ir Vedų jūrose. Kalnuose taip pat laukiniai fazanai, ereliai ir grifai.
Aplinkosauga
Vokietija – daugelio aplinkosaugos programų organizatorė ir dalyvė; 1995 m. Berlyno ir 1999 m. Bonos tarptautinės aplinkosaugos konferencijos. Nuo 1987 m. dalyvauja penkių valstybių – Vokietijos, Šveicarijos, Austrijos, Prancūzijos, Olandijos – Reino valymo programoje. Rūro šachtų rekultivavimas. Parengtas biotopų „Raudonasis sąrašas“, įrengti „Žalieji punktai“ – produktų perdirbimo vietos miestuose ir miesteliuose. Dalyvauja ES biotopo sąjungoje „Natura 2000“.
1970–1980 m. buvo viena užterščiausių vietų pasaulyje (šaltiniai – Rūro anglies baseino terikonikai, „miręs“ Reinas), ypač buvusi VDR (didžiausi pasaulyje atmosferos teršėjai rusvųjų anglių kombinatai, įvairių pramonės šakų gigantai be valymo įrengimų). Tam pačiam laikotarpiui buvo ypač būdingi rūgštieji lietūs.
Iki 2000–ųjų pastebimas ekologinės situacijos pagerėjimas. Sumažėjo oro tarša sieros ir azoto junginiais; išmestas į atmosferą šių junginių kiekis 1980 m. sudarė 7,5 mln. t (daugiau tik JAV ir SSRS), 1990 m. 5,3 mln. t, 1995 m. 2,0 mln. t, 2000 m. 0,78 mln. t, azoto oksidų išmetimas atitinkamai sudarė 3,3 (daugaiu tik JAV ir SSRS), 2,7, 2,1, 1,6 mln. t. 1990–2000 m. sumažėjo atmosferos tarša anglies dioksidu (1990 m. – 987 mln. t, 1995 m. – 866 mln. t, 2000 m. – 831 mln. t), tačiau labai padidėjo halogenais (fluoro ir chloro junginiais). Didžiausias Europoje komunalinių atliekų kiekis (~45 mln. t kasmet), tačiau veiksmingas perdirbimas ir saugojimas.
Nacionaliniai parkai
Saugomos teritorijos 1997 m. sudarė 27 %, 2002 m. – 31,3 % šalies teritorijos. 13 nacionalinių parkų, 70 gamtos parkų, sukurta biosferinių ir gamtos rezervatų, kraštovaizdžio draustinių ir kitų saugomų teritorijų sistema.
Šaltiniai
- Statistische Ämter des Bundes und der Länder: Gebiet und Bevölkerung – Fläche und Bevölkerung, Stand: 30. November 2009. Abgerufen am 1. Februar 2010.
Literatūra
- Dierk Henningsen, Gerhard Katzung: Einführung in die Geologie Deutschlands. Spektrum Akademischer Verlag, 2006, ISBN 3-8274-1586-1.
- Elmar Kulke: Wirtschaftsgeographie Deutschlands. Klett-Perthes, 1998, ISBN 3-623-00837-0.
- Herbert Liedtke, Joachim Marcinek: Physische Geographie Deutschlands. Klett-Perthes, 2002, ISBN 3-623-00860-5.
Nuorodos
- Kostenlose Deutschland-Karten Archyvuota kopija 2012-06-13 iš Wayback Machine projekto.: Amtliche Karten vom Bundesamt für Kartographie und Geodäsie, Frankfurt am Main
- Geoberg.de: Geologie Deutschlands – Fotografien geologischer Objekte aus Deutschland
- mineralienatlas.de: Reiches Erz aus dem Harz
- mineralienatlas.de: Das sächsische Erzgebirge
- Deutscher Klimaatlas
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vokietijos geografija, Kas yra Vokietijos geografija? Ką reiškia Vokietijos geografija?
Vokietijos geografijaZemynas EuropaRegionas Vidurio EuropaKoordinates 47 16 55 03 S 5 53 15 01 RPlotas 357 111 91 km 61 97 8 zemes 2 2 vandensPakrante 2 389 kmSienos 3 618 kmAuksciausias taskas Cugspice 2 962 mZemiausias taskas Noindorfas 3 5 mIlgiausia upe Reinas 865 kmDidziausias ezeras Bodenas 298 km Vokietija Vidurio Europos valstybe kur susikerta svarbiausi pasaulines reiksmes transporto ir prekybos keliai Vokietija priskiriama Vakaru Europai Kranto linijos ilgis 2 369 km Siaureje skalauja Siaures jura ir Baltijos jura Siaures juros krantas vatinis vatai pakrantes seklumos apsemiamos kasdieniu potvyniu arba vedinis budingi zemi dumbleti sunkiai prieinami krantai potvyniai ir atoslugiai siekiantys 2 3 5 m Emso Jades Vezerio Elbes estuarijos Helgolando ir Vukieciu uzutekiai Baltijos juros krantui budingi fjordai ir lagunos Kylio Liubeko ir Pomeranijos uzutekiai Greifsvaldo Zalio Jasmundo lagunos Daug salu abiejose pakrantese Didziausios salos Baltijos juroje Riugenas 926 km garsi klifais Uzedomas 354 km tik dalis priklauso Vokietijai Femarnas 185 km 34 km Siaures juroje Siaures Fryzu salos Ziltas 99 km Feras 83 km 50 km Pelvormas 37 km Amrumas 20 km ir Rytu Fryzu salos Borkumas 31 km Nordernejus 26 km Strategiskai svarbi Helgolando sala Siaures juroje 0 9 km 3 tukst gyventoju buvo piratu baze Hanzos prekybos sajungos laikotarpiu veliau priklause Danijai Didziajai Britanijai nuo 1890 m Vokietijai Bendras sausumos sienu ilgis 3 618 km ribojasi su devyniomis valstybemis siaureje turi siena su Danija 68 km rytuose su Lenkija 467 km pietryciuose su Cekija 646 km pietryciuose ir pietuose su Austrija 784 km pietuose su Sveicarija 334 km pietvakariuose ir vakaruose su Prancuzija 446 km vakaruose su Liuksemburgu 135 km ir Belgija 161 km siaures vakaruose su Nyderlandais 577 km PavirsiusAlpiu krastovaizdis Bavarijoje Trys pagrindines pavirsiaus formos platumine kryptimi siaureje Siaures Vokietijos zemuma viduryje ir pietuose Vidurio Vokietijos kalnai paciuose pietuose pereinantys į Priesalpes ir Alpes Auksciausias salies taskas Cugspice 2 962 m virs juros lygio zemiausias Noindorfas 3 5 m zemiau juros lygio Siaures Vokietijos zemuma glacialines kilmes morenos zandrai pelketa durpinga ezeringa 20 50 m virs juros lygio budingos smelingos kalvos gestai Zemumoje durpinga Velnio pelke ezeringa Meklenburgo lyguma smelingos kalvos Vildeshauzeno gestas Liuneburgo virzyne Holsteno Sveicarija Vezerio kalnai Hercinines kalnodaros Vidurio Vokietijos kalnai uzima apie 50 salies teritorijos dazniausiai 600 700 m virs juros lygio suduleje rauksliniai kalnai ir masyvai plynaukstes plokscios ir miskingos virsunes status slaitai gilus ir siauri sleniai Skaluniniai ir kvarciniai Reino skaluniniai kalnai auksciausias taskas 879 m virs juros lygio granitiniai gabriniai ir skaluniniai Harco kalnai auksciausias kalnas Brokenas 1142 m virs juros lygio Vidurio Vokietijos kalnams budingi istesti zemes plutos luistai ribojami sprudziu ilgis gali siekti kelis simtus kilometru Svarcvaldas arba Juodasis miskas auksciausias kalnas 1493 m virs juros lygio Kristaliniai miskais apauge kalnu masyvai Tiuringijos Miskas auksciausias kalnas Didysis Berbergas 982 m virs juros lygio Frankonijos Miskas Bavarijos Miskas auksciausias kalnas Einedrygelis 1 121 m virs juros lygio Cekijos pasienyje Rudiniai kalnai auksciausias kalnas 1 214 m virs juros lygio arba Cekijos miskas ir Sumava auksciausias kalnas Didysis Arberis 1 456 m virs juros lygio Senieji kalnu masyvai Budingos Svabijos Albas Frankonijos Albas Subtropines tarpukalniu įdubos ir upiu sleniai Reino aukstupio zemuma Mainco lyguma Kelno Niurnbergo Stutgarto ir kitos įdubos Vidutinis Priesalpiu kitaip Bavarijos plynaukstes aukstis 300 600 m virs juros lygio auksteja pietu kryptimi Vokietijos Alpes klintines paplites kalnagubriu aukstis 1800 2600 m virs juros lygio auksciausia virsukalne Vokietijoje Cugspice 2962 m virs juros lygio Priesalpes sudaro trys dalys is vakaru į rytus kartais vadinamos Vokietijos Alpemis svarbiausi kalnagubriai ir Auksciausios virsunes Virsune Aukstis metrais virs juros lygio MasyvasCugspice 2 962 Bavarijos Alpes2 874 Bavarijos Alpes2 746 Bavarijos Alpes2 745 Bavarijos Alpes2 713 Berchtesgadeno Alpes2 679 Bavarijos Alpes2 649 Algojaus Alpes2 645 Algojaus Alpes2 633 Bavarijos Alpes2 628 Bavarijos Alpes2 608 Berchtesgadeno Alpes2 600 Algojaus AlpesKlimatasRukas Zauerlande Budingas Atlanto jurinis klimatas siaureje didesneje dalyje pereinantis į zemyninį Siaureje ir viduryje aukstas santykinis dregnumas daznai debesuota Vidutine oro temperatura ziema 1 5 C lygumose 6 C kalnuose vasara 18 C lygumose 20 C tarpukalniu sleniuose 10 C kalnuose Neigiama oro temperatura Hamburge issilaiko 60 dienu Miunchene 105 dienas per metus Pajuryje iskrinta 700 800 mm aukstumose 600 700 mm Vidurio Vokietijos kalnuose 600 800 mm tarpukalniu įdubose 500 600 mm Mainco lygumoje 470 mm maziausiai Vokietijoje horstuose ir Priesalpese 1000 1800 mm Alpiu aukstikalnese 1800 2200 mm krituliu per metus Sniego danga lygumose nepastovi Vidurio Vokietijose kalnuose laikosi 2 3 menesius Alpese 1100 1500 m aukstyje iki puses metu Daugelyje vietu dazniausiai lyja vasara Punktas Aukstis metrais virs juros lygio Vidutine sausio oro temperatura Vidutine liepos oro temperatura Vidutinis daugiametis krituliu kiekis mm5 1 16 700Hamburgas 13 0 5 17 740Berlynas 51 0 5 18 590Hanoveris 55 0 5 18 600Magdeburgas 79 gt 0 18 510Esenas 80 1 5 17 5 890Kelnas 36 2 18 670Dresdenas 106 0 lt 18 5 680Frankfurtas prie Maino 110 0 5 19 600Stutgartas 240 0 5 18 670Miunchenas 518 2 17 5 850Cugspice 2962 12 2 5 1950Vidaus vandenysReinas prie Kelno Elbe prie Ulmo Bavarijoje Platus hidrografinis tinklas Upes priklauso 3 juru baseinams Siaures Juodosios ir Baltijos Didziausios upes Reinas su intakais Nekaru Mainu Lanu Mozeliu Ruru ir kt Elbe su Zale Hafeliu ir Spre Elde ir kt Vezeris su Vera Fulda Aleriu ir kt bei Emsas įteka į Siaures jura Svarcvaldo slaituose prasideda antroji pagal ilgį po Volgos Europos upe Dunojus kirtusi 9 valstybiu Vokietijos Austrijos Slovakijos Vengrijos Kroatijos Serbijos Bulgarijos Rumunijos ir Ukrainos teritorijas įtekanti į Juodaja jura Svarbiausi Dunojaus intakai Vokietijoje desinieji Ileris Lechas Izaras ir Inas isteka is Alpiu Dunojus laivuojamas nuo Į Baltijos jura įteka pasienio su Lenkija upe Oderis ir kt Mainas prie Frankfurto Ilgiausios upes Upe Teka ir įteka Ilgis Vokietijoje km Visas ilgis kmReinas Vokietija ir Europos valstybes Siaures jura 865 1320Elbe Cekija Vokietija Siaures jura 795 1165Dunojus Vokietija ir Europos valstybes Juodaja jura 647 2848Mainas Vokietija Reina 524 524Vezeris Vokietija Siaures jura 440 440Zale Vokietija Elbe 427 427Spre Vokietija Hafelį 398 398Emsas Vokietija Siaures jura 371 371Nekaras Vokietija Reina 367 367Hafelis Vokietija Elbe 343 343Vera Vokietija Vezerį 276 276Aleris Vokietija Vezerį 263 263Lanas Vokietija Reina 245 245Mozelis Prancuzija Vokietija Reina 242 544Izaras Austrija Vokietija Dunoju 240 295Ruras Vokietija Reina 235 235Fulda Vokietija Vezerį 218 218Elde Vokietija Elbe 208 208 Dazni potvyniai ypac pavasarį ir vasara katastrofiski Reino 1846 1926 1955 1983 1994 1995 Elbes 2002 uztvindytas Dresdenas Dunojaus Oderio miestas Bavarija prie Bodeno ezero Ezerai daugiausia ledynines kilmes Meklenburgo ezeryne ir Priesalpese bei patvenktiniai Alpese Didziausias Bodeno ezeras dar vadinamas Svabijos jura anglu ir prancuzu vadinamas Konstanso ezeru plyti Vokietijos Sveicarijos ir Austrijos pasienyje Per Bodeno ezera teka Reinas Chymze arba Kimo ezeras dar vadinamas Bavarijos jura ilgis 19 km plotis 11 km didziausias gylis 80 m Didziausi ezerai Ezeras Plotas km Bodenas 298 Miuricas 115Chymze 80Sverinas 61Starnbergas 57Amerio 473832 tik Vokietijos dalis visas plotas Vokietijoje Sveicarijoje ir Austrijoje 572 km Dortmundo Emso kanalas Miunsteryje Kanalai Kylio kanalo sliuzai prie Siaures juros tolumoje Elbe Didele laivybiniu kanalu reiksme Svarbiausi kanalai jungia laivybines upes Vidurio zemiu Maino ir Dunojaus arba juras Kylio Bendras laivybiniu kanalu ilgis 2100 km Ilgiausi laivybiniai kanalai Kanalas Ilgis km Atidarytas JungiaVidurio zemiu 321 1938 Elbe Vezerį EmsaDortmundo ir Emso 269 1899 Ruro baseina su Siaures juraMaino ir Dunojaus 171 1992 Siaures jura Reina su Juodaja juraElbes soninis 115 1976 Elbe su Vidurio zemiu kanaluKylio 99 1895 Siaures ir Baltijos jurasOderio is Spre 84 1935 Berlyna su OderiuOderio ir Hafelio 83 1914 Berlyna su OderiuPakrantes 70 1935 Emsa su VezeriuElbes ir Liubeko 62 1900 Elbe su Baltijos jurair Datelno 60 1929 Reina su Dortmundo ir Emso kanaluDirvozemisDidziojoje Siaures Vokietijos zemumos dalyje paplite jauriniai dregnesnese vietose pelkiniai Siaures juros pakranteje marsu dirvozemiai Derlingiausi Reino slenio liosiniai dirvozemiai Vidurio Vokietijos kalnu slaituose vyrauja misku rudieji auksciau jauriniai ir kalnu jauriniai bei skeletiniai rendzinos dirvozemiai tarpukalniu sleniams budingi derlingi dirvozemiai Bavarijos plynaukstei budingiausi misku rudieji ir silpnai nujaureje dirvozemiai Apatiniuose Alpiu slaituose paplite misku rudieji auksciau kalnu jauriniai ir kalnu pievu dirvozemiai AugalijaNaturali augalija labai paveikta zmogaus veiklos islikusi aukstikalnese arba saugomose teritorijose Siaures Vokietijos zemumoje misku nedaug dazniausiai sodinti vyrauja azuolai berzai pusys Vidurio Vokietijos kalnai apauge Svarcvaldo Odenvaldo Teutoburgo Tiuringijos Frankonijos Bavarijos Aukstutinio Pfalco miskais Sleniuose ir zemesniuose slaituose paplite bukai azuolai ir pusys aukstesniuose egles Bavarijos plynauksteje ir Alpese auga eglynai su keniu kedru ir maumedziu priemaisa auksciau krumai ir puskrumiai Dirbamoji zeme uzima 33 miskai ir krumynai 32 pievos ir ganyklos 16 statiniai ir keliai 12 sodai ir vynuogynai 5 vidaus vandenys 2 pelkes durpynai ir dykynes 1 5 karjerai 0 5 salies teritorijos GyvunijaDaugiausia laukines gyvunijos isliko saugomose teritorijose ir kalnu miskuose Veisiasi kiskiai eziai voveres stirnos elniai danieliai muflonai kalnu oziai kiaunes lapes sernai Daug pauksciu ypac Meklenburgo ezeryne ir Vedu jurose Kalnuose taip pat laukiniai fazanai ereliai ir grifai AplinkosaugaVokietija daugelio aplinkosaugos programu organizatore ir dalyve 1995 m Berlyno ir 1999 m Bonos tarptautines aplinkosaugos konferencijos Nuo 1987 m dalyvauja penkiu valstybiu Vokietijos Sveicarijos Austrijos Prancuzijos Olandijos Reino valymo programoje Ruro sachtu rekultivavimas Parengtas biotopu Raudonasis sarasas įrengti Zalieji punktai produktu perdirbimo vietos miestuose ir miesteliuose Dalyvauja ES biotopo sajungoje Natura 2000 1970 1980 m buvo viena uztersciausiu vietu pasaulyje saltiniai Ruro anglies baseino terikonikai mires Reinas ypac buvusi VDR didziausi pasaulyje atmosferos tersejai rusvuju angliu kombinatai įvairiu pramones saku gigantai be valymo įrengimu Tam paciam laikotarpiui buvo ypac budingi rugstieji lietus Iki 2000 uju pastebimas ekologines situacijos pagerejimas Sumazejo oro tarsa sieros ir azoto junginiais ismestas į atmosfera siu junginiu kiekis 1980 m sudare 7 5 mln t daugiau tik JAV ir SSRS 1990 m 5 3 mln t 1995 m 2 0 mln t 2000 m 0 78 mln t azoto oksidu ismetimas atitinkamai sudare 3 3 daugaiu tik JAV ir SSRS 2 7 2 1 1 6 mln t 1990 2000 m sumazejo atmosferos tarsa anglies dioksidu 1990 m 987 mln t 1995 m 866 mln t 2000 m 831 mln t taciau labai padidejo halogenais fluoro ir chloro junginiais Didziausias Europoje komunaliniu atlieku kiekis 45 mln t kasmet taciau veiksmingas perdirbimas ir saugojimas Nacionaliniai parkai Pagrindinis straipsnis Sarasas Vokietijos nacionaliniai parkai Saugomos teritorijos 1997 m sudare 27 2002 m 31 3 salies teritorijos 13 nacionaliniu parku 70 gamtos parku sukurta biosferiniu ir gamtos rezervatu krastovaizdzio draustiniu ir kitu saugomu teritoriju sistema SaltiniaiStatistische Amter des Bundes und der Lander Gebiet und Bevolkerung Flache und Bevolkerung Stand 30 November 2009 Abgerufen am 1 Februar 2010 LiteraturaDierk Henningsen Gerhard Katzung Einfuhrung in die Geologie Deutschlands Spektrum Akademischer Verlag 2006 ISBN 3 8274 1586 1 Elmar Kulke Wirtschaftsgeographie Deutschlands Klett Perthes 1998 ISBN 3 623 00837 0 Herbert Liedtke Joachim Marcinek Physische Geographie Deutschlands Klett Perthes 2002 ISBN 3 623 00860 5 NuorodosVikisritis Vokietija Kostenlose Deutschland Karten Archyvuota kopija 2012 06 13 is Wayback Machine projekto Amtliche Karten vom Bundesamt fur Kartographie und Geodasie Frankfurt am Main Geoberg de Geologie Deutschlands Fotografien geologischer Objekte aus Deutschland mineralienatlas de Reiches Erz aus dem Harz mineralienatlas de Das sachsische Erzgebirge Deutscher Klimaatlas